1991 metų sausio 11-ąją iš Radviliškio į Vilnių pajudėjo pirmasis autobusas

Prieš 30 metų apgynėme savo laisvę. Vladas Bartkus: „Tas kelias buvo ir malonus, ir patriotiškas“

Šių metų sausio 13-ąją sukanka 30 metų, kai sovietų armijos tankai Vilniuje traiškė nekaltus žmones, gynusius Lietuvos laisvę. Ta proga paprašėme savo prisiminimais pasidalinti tuos mūsų kraštiečius, kurie lemtingus mūsų šaliai įvykius prisimena iš savo asmeninės patirties.

Inžinierius, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Seimo narys Vladas Bartkus neslepia, kad Lietuvai siekiant atgauti nepriklausomybę jam darbo netrūko, nes visada buvo įvykių epicentre. „Tas kelias buvo ir malonus, ir patriotiškas. Buvo pavojinga, bet malonu, kai turi tikslą – siekti Lietuvos nepriklausomybės“, – kalba jis.

V. Bartkus, kuris tuo metu dirbo inžinieriumi Radviliškio šilumos tinklų įmonėje, 1991-ųjų sausio 11 dieną organizavo radviliškiečių išvyką į Vilnių – ginti Lietuvos Parlamentą. „Mūsų delegacijoje važiavo labai daug jaunimo. Nors sulaukėme ir daug gąsdinimų, kad nevažiuotume, nes mus nušaus, bet tada nieko nebijojome. Nebuvo jokios baimės. Aš esu toks žmogus, kad jeigu nusprendžiau kažką daryti, tai eisiu iki galo“, – trisdešimties metų įvykius mena pašnekovas.

Jis sako, kad tada į Vilnių kartu kvietė važiuoti ir tuometinį savo viršininką, vadovavusį Šilumos tinklų įmonei, bet šis išsigando ir važiuoti atsisakė. „Kai pamatė, kad aš ir kiti radviliškiečiai išvažiavome ir grįžome gyvi, tada ir kiti pradėjo važiuoti“, – pasakoja V. Bartkus.

Pašnekovas prisimena, kad Parlamentą ginti atvykusi radviliškiečių delegacija Vilniuje buvo sutikta labai šiltai, visi buvo vaišinami arbata ir sumuštiniais. Visą naktį radviliškiečiai budėjo prie laužų, o sausio 12-ąją grįžo į namus. Kitą dieną visi išgirdo, kad Sovietų Sąjungos kariai šturmuoja mūsų Parlamentą.

„Man Atgimimo laikotarpis buvo ir yra šventas dalykas. Įdėjau daug darbų ir sveikatos, bet dėl nieko nesigailiu ir niekam jokių priekaištų neturiu. Labai norėjau, kad Lietuva vėl būtų nepriklausoma, bet ir aš pats asmeniškai norėjau būti nepriklausomas, todėl kai tik Lietuva kovo 11-ąją paskelbė atkurianti nepriklausomybę, aš tų pačių metų rudenį įsteigiau savo įmonę. Pavyko uždirbti šiek tiek pinigų, kurių reikėjo kelionėms į susirinkimus, į mitingus… Visur važiavau už savo asmenines lėšas ir nebuvo net minties kažkieno prašyti paramos“, – kalba pašnekovas.

V. Bartkus sakė labai norintis padėkoti tuometiniams Radviliškio miesto kultūros centro darbuotojams, kurie Atgimimo laikotarpiu labai prisidėjo prie nepriklausomybės atkūrimo. Jeigu prireikdavo salės renginiams, Sąjūdžio atstovams rajono kultūros darbuotojai visada suteikdavo patalpas nemokamai.

Pašnekovo teiraujamės, ar, jo nuomone, dabar žmonės būtų tokie vieningi, jeigu reikėtų ir vėl ginti mūsų valstybę ir mūsų Parlamentą? „Yra tokių žmonių, kurie buvo ir yra prieš nepriklausomybę. Nemažai yra ir tokių, kurie nuolat dejuoja, kaip jiems blogai. Bet man atrodo, kad lietuviai yra tokia tauta, kad kai bus iš tikrųjų blogai – sugebės ir vėl susivienyti ir šnekės kitaip. Šiandien matau labai daug gero jaunimo, kurie yra aktyvūs ir patriotiški – net važiuoja prie Uralo ir tvarko tremtinių kapus“, – optimizmo nepraranda V. Bartkus.

Vyras neslepia, kad ir dabar negali sėdėti ramiai ir nieko neveikti. Pavyzdžiui, Lietuvos Sąjūdžio 25-erių metų sukakties proga V. Bartkus pasiūlė Radviliškio miesto stadioną pavadinti Lietuvos Sąjūdžio vardu. „Tada nuėjau pas tuometinį rajono merą Darių Brazį ir savivaldybės administracijos direktorę Jolantą Margaitienę ir savo idėja pasidalinau su jais. Greitai buvo surengtas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdis ir rajono Tarybos nariai pritarė šiam pasiūlymui. Dabar Radviliškyje yra Lietuvos Sąjūdžio stadionas – ir tai labai gražu“, – gerų emocijų neslepia V. Bartkus.

Jo iniciatyva Radviliškio viešojoje bibliotekoje kelerius metus buvo eksponuojama dokumentų paroda „Mūsų kelias į Nepriklausomybę“. „Daug darbų nuveikta, tačiau dalis jų ilgainiui užsimiršta, todėl ir būtina saugoti senas nuotraukas, kitus istorinius įvykius liudijančius dokumentus, kad vėliau prie šalies istorijos galėtų prisiliesti ateities kartos“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jonas MARCINKUS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE