Prieš 30 metų apgynėme savo laisvę. Antanas Stančikas: „Svarbiausia, kad laisvę iškovojome“

Šių metų sausio 13-ąją sukanka 30 metų, kai sovietų armijos tankai Vilniuje traiškė nekaltus žmones, gynusius Lietuvos laisvę. Ta proga paprašėme savo prisiminimais pasidalinti tuos mūsų kraštiečius, kurie lemtingus mūsų šaliai įvykius prisimena iš savo asmeninės patirties.

Gydytojas Antanas Stančikas buvo vienas ryškiausių ir aktyviausių tuometinių Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikėjų Radviliškio krašte. Jis buvo išrinktas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Radviliškio tarybos nariu, pirmininku, koordinatoriumi. Rajono gyventojai A. Stančiką buvo išrinkę ir į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą.

„Nė vienam tada nebuvo smagu, kai sujudo sistema, kuri nenorėjo mūsų šaliai atiduoti laisvės. Buvo šiek tiek ir baimės, kad susidoros, bet tai buvo toks metas, kai visi tada taip gyvenom. Bet svarbiausia, kad laisvę iškovojome ir dabar esame laisvi“, – visai mūsų valstybei svarbius įvykius prisimena A. Stančikas.

Pašnekovo atmintin giliai įsirėžė prieš tris dešimtmečius, lemtingąją sausio mėnesio dieną vykęs susitikimas su Radviliškio rajone dislokuotais Sovietų Sąjungos kariškiais. „Su vienu savivaldybės darbuotoju nuvažiavome į Durpyne įsikūrusį karinį dalinį. Nepasakyčiau, kad mus priėmę Rusijos kariškiai būtų labai mandagūs ar malonūs. Ilgai su jais kalbėjomės. Sakėm: „Nurimkit, nėra čia ko triukšmauti, juk kiekviena šalis siekia laisvės“. Paaiškinome jiems, kad ir Rusijoje jau vyksta pokyčiai, nebėra Berlyno sienos, kuri buvo nugriauta dar anksčiau, ir nėra čia ko demonstruoti savo galios. Iš pradžių jie į mus žiūrėjo skeptiškai, bet paskui nurimo. O po poros dienų mes jau sėdėjome Vilniuje prie laužų“, – pasakoja gydytojas A. Stančikas.

A. Stančikas prisimena, kad nuo 1988 metų aktyviai dalyvavo įvairiuose Sąjūdžio renginiuose, susirinkimuose, mitinguose, į kuriuos vykdavo nuosavu automobiliu, už tai negaudamas nė cento. Jis buvo išrinktas ir į Radviliškio rajono savivaldybės tarybą, bet po kiek laiko nusprendė trauktis iš politikos. „Pavargau, nes nuo 1988 metų neatlygintinai dirbau labai daug. Taip ir baigėsi mano politinė karjera, o dabar dirbu savo darbą Radviliškio poliklinikoje“, – sako gydytojas.

Jonas MARCINKUS