Ir dėl grožio ginčijamasi

Aušra MIKŠIENĖ

Sakoma, kad tie, kurie sodina medžius ir gėles, myli ne tik save, bet ir kitus. Panašu, kad mūsų rajone tokių žmonių nestinga – net pusšimtis visų dvylikos rajono seniūnijų sodybų šiemet pretenduoja į 26-ąjį kartą rengiamo konkurso „Gražiai tvarkoma aplinka Radviliškio rajone 2017“ apdovanojimus.

Sodybas vertins iki pat rugpjūčio pabaigos

Šią savaitę speciali Lietuvai pagražinti draugijos Radviliškio rajono skyriaus komisija, kurią sudaro net vienuolika narių, pradėjo itin sunkų ir iki pat rugpjūčio pabaigos truksiantį darbą – atveria kiekvienos sodybos vartelius, apžiūri teritorijas, pasižymi pastabas ir po neretai kylančių ginčų skiria vertinimo balus.

Savaime suprantama, gražių sodybų rajone – gerokai daugiau negu pusšimtis, tačiau čia vertėtų priminti, kad kartą laurus konkurse nuskynusios sodybos vėl į gražiausiai puoselėjamų titulą gali pretenduoti tik prabėgus keleriems metams.

Pavyzdžiui, šiemet konkurse nedalyvauja 2015 ir 2016 metais prizines vietas laimėjusios sodybos, gyvenvietės, gatvės, daugiabučiai namai, įmonės ar įstaigos. Taip komisija atranda vis naujų ir dar neaplankytų kampelių arba ir vėl užsuka į jau gerokai pasikeitusias sodybas bei kiemus.

„Darbas tikrai nėra lengvas. Esame skirtingi žmonės, tad ir grožio supratimas skiriasi. Dažnai ginčijamės, tačiau visuomet priimame geriausią sprendimą“, – šypteli Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Kazimieras Augulis, Lietuvai pagražinti draugijos Radviliškio skyriaus pirmininkas.

Kartu su komisija išsirengę į pirmąją apžiūrą netrukome įsitikinti, kad tai – tikrų tikriausia tiesa. Nors suspėjome aplankyti tik šešias iš pusšimčio sodybų, galva nuo grožio, gėlynų margumo, spalvų ir įvairiausių dekoracijų netruko apsisukti.

Uždarbį skiria sodybai puoselėti

Sodybas gyventojai puoselėja kaip išmano. Štai Ona Rimavičienė iš Pociūnėlių kaimo pasakoja, kad sodybos tvarkymas – tikrų tikriausias hobis, kuriam moteris skiria kiekvieną centą, uždirbtą auginant braškes.

„Vyras dirba, o aš prižiūriu sodybą. Turime kelis arus braškių, kurios ir leidžia kurti jaukumą, sodinti vis naujų augalų“, – aprodydama nepriekaištingai sutvarkytą kiemą pasakoja moteris.

Jau antrą kartą į konkursą seniūnijos deleguoti sutuoktiniai Ona ir Algimantas Rimavičiai savo sodyboje sukūrė ir išskirtinį laukinio dobilo formos alpinariumą. „Norėjau kažko išskirtinio. Idėjų netrūksta, tik lėšų nėra tiek, kad galėčiau jas visas įgyvendinti, – juokiasi O. Rimavičienė. – Daugelio sodybas puošia įprasti gėlynai, o man norėjosi kitokio. Čia pasodinti ir augalai, augantys krūmeliais, tad mano alpinariumas bus puoštas, kaip aš vadinu, įvairiausių augalų bumbulais.“

Tiesa, viena iš komisijos narių, Aldona Januševičienė, moteriai patarė atsisakyti kičo: varlių statulėlių, į žemę įkastų padangų. „Kiekvienais metais stengiamės atrasti originalių idėjų ir skatiname žmones nebekurti to senojo kičo. Nors sodybose dar apstu dirbtinių gandrų, įvairiausių kitokių statulėlių, mums norisi gaivaus oro gūsio“, – pasakoja komisijos narė.

Trijų hektarų plote – ir mediniai „apsauginiai“

Neabejotinai toks gūsis gerokai pūstelėjo aplankius Grinkiškio seniūnijos Balandiškio kaimo gyventojo Gedimino Krutoguzenkos sodybą. Kone trijų hektarų plote – ir mažosios, vos kelius siekiančios, tačiau jau vaisių nokinančios kriaušės, persikai, išradingai įrengtas apšvietimas, išpuoselėtas sodas, net keli skirtingai iš akmenų ir įvairiausių gėlių suformuoti alpinariumai.

„Viską daro mano uošvis Viktoras. Mes tik stebimės, iš kur jis semiasi tiek idėjų. Seniau jis čia gyveno, o dabar – mes su vyru. Niekada neprieštaraujame jo mintims, nes kiekviena iš jų sodybą daro vis unikalesnę ir nuostabesnę“, – pasitikusi komisijos narius pasakoja Lina Semionovaitė.

Iš tiesų, namą uoliai „saugantys“ mediniai galingi vyrukai, medinė arka, puošianti vieną iš gėlynų, įspūdinga pavėsinė ir iš metalo suraityti milžiniški kamuoliai, kuriais vejasi baltai pražysiantys vijokliai – dar ne pabaiga.

Kaip pasakoja šeimininkų giminaitė Erika Skėrienė, 2008 metais namą baigęs statyti Viktoras Krutoguzenko ir toliau nenuleidžia rankų: „Štai ir tvenkinys jau iškastas, planuojama įrengti maudyklą. Kiek spėja, jie dirba patys, tačiau yra ir samdomų darbininkų, kurie padeda. Puoselėti trijų hektarų plotą – tikrai nelengva užduotis“.

„Galima sakyti, kad tai – viena iš įspūdingiausių sodybų, kokias esame aplankę. Tačiau noriu pabrėžti, kad vertiname ne tik įmantriai puoselėjamus kiemus, kurių priežiūrai, ne paslaptis, reikia tikrai nemažos sumos pinigų, bet ir įdėtą širdį. Mums svarbu, kad viskas būtų daroma iš širdies, nesiekiant tik pasirodyti. Kad sodybos šeimininkai sulauktų palankaus įvertinimo, nebūtini brangiausi augalai ar prabangaus medžio pavėsinės. Net ir nepriekaištingai prižiūrėtas liaudiškų gėlių kampelis, kaip rūtos, pelargonijos, gali viską pranokti. Senųjų tradicijų puoselėjimas, originalumas ir natūralumas – pagrindiniai mūsų kriterijai“, – sako vicemeras K. Augulis.

Pakviečia ir prie stalo, ir augalais pasidalija

Originalumo tikrai nestinga Genovaitės ir Rimanto Medekšų sodyboje, esančioje Pašušvio miestelyje. Kaip pasakoja komisijos narius sutikęs sodybos šeimininkas, viskam vadovauja žmona: „Aš tik vykdau jos nurodymus ir atlieku vyriškus darbus. Visa kita – jos idėjos ir pastangos. Pats iš miško parnešu tik įdomios medienos, iš kurios sukuriame tam tikras sodybos puošmenas“.

Kitoje to paties miestelio gyventojų Donato ir Indrės Morkių sodyboje lankytojus pasitinka ir trys milžiniški beržai, ir dar tik augantys medžiai, begalė įvairiausių gėlių. Vienai komisijos narei susidomėjus ryškiai rožinės spalvos žiedais apsipylusia gėle, šeimininkė ne tik papasakoja augalą parsivežusi iš Norvegijos, bet ir mielai pasidalija jo šakele: „Prašau, ir jūsų namus tegul puošia“.

Toks sodybų šeimininkų svetingumas – ne naujiena. Kaip pasakoja K. Augulis, neretai gyventojai ne tik aprodo sodybas, bet ir pakviečia prie stalo, pavaišina ir obuoliais, ir naminiu sūriu ar šviežiu medumi.

Su svetingumu susidurti teko ir mums. Apžiūrėjus kelias sodybas Skėmių seniūnijoje, visa delegacija buvo pakviesta apsilankyti garsiajame ir daugelio jau pamėgtame Skėmių traktieriuje, kur visų laukė ne tik vaišėmis nukrautas stalas, bet ir muzikinis pasirodymas.

„Juk nepaleisime tuščiais pilvais rimto darbo dirbti“, – juokiasi Skėmių seniūnijos specialistė, pavaduojanti seniūnę, Aldona Trinkienė. Jos teigimu, kasmet komisijos laukia visi – ir seniūnijos atstovai, ir sodybų šeimininkai: „Tikrų tikriausia tiesa, kad šis konkursas skatina pasitempti, pasipuošti. Gera ir smagu vėliau matyti iškabas, liudijančias apie pergalę gražiausiai tvarkomų sodybų konkurse“.

Infobox:

Ugdo kūrybiškumą, skatina grožio jausmą

Konkurso „Gražiai tvarkoma aplinka Radviliškio rajone 2017“ tikslas – skatinti Radviliškio rajono sodybų, seniūnijų ir daugiabučių namų gyventojus bei įmonių, įstaigų vadovus puoselėti aplinkos tvarkymo tradicijas, ugdyti gyventojų kūrybiškumą, grožio jausmą, išsaugoti ekologiškai švarią ir tvarkingą aplinką.

Lankydami sodybas komisijos nariai vertina racionalų teritorijos funkcinį zonavimą, teritorijoje esančių pastatų ir statinių, mažosios kraštovaizdžio architektūros būklę, želdinių, vejų ir gėlynų estetinę išvaizdą, teritorijos švarą ir tvarką bei originalius ir inovatyvius sprendimus, tausojančius aplinką.

Gyvenvietėms ir gatvėms taikomi kitokie kriterijai. Čia ne tik vertinamas kraštovaizdžio privalumų išnaudojimas, gamtosaugos reikalavimų vykdymas, želdinių, mažosios architektūros paminklų būklė, bet ir vandens telkinių priežiūra, sanitarijos reikalavimų vykdymas, poilsio zonų įrengimas, bendrosios paskirties kelių ir pakelių priežiūra.

Kaip sako mero pavaduotojas K. Augulis, Lietuvai pagražinti draugijos Radviliškio skyriaus pirmininkas, šiais metais apžiūra užtruks kiek ilgiau nei įprastai: „Seniau viską spėdavome apžiūrėti per mėnesį, tačiau išgirdome prašymą neskubėti, nes ne visuomet spėja pražysti visos gėlės. Norėdami išvysti tikrąjį grožį, užtruksime kiek ilgiau, o jau rugsėjo pabaigoje visus ir vėl sukviesime į Burbiškio dvarą, kuriame bus pagerbti rajono grožio puoselėtojai ir jiems įteikti apdovanojimai“.