Iškilmingai paminėtas Vaižganto gimnazijos dvidešimtmetis

„1996 metais Vaižganto vidurinė mokykla tapo gimnazija. Didelis noras mokytis ir išmokti – tai suvienijo pastangas ir jas nukreipė viena linkme“, – taip apie mūsų gimnazijos pradžią parašyta istorijoje. Reikia pridurti dar ir tai, jog buvome pirmoji tokio tipo ugdymo įstaiga rajone. Tad gausus būrys buvusių mokytojų ir mokinių, dabar dirbančių bei besimokančių bendruomenės narių susirinko paminėti gimnazijos dvidešimtmečio.

Renginys prasidėjo mokytojų ir mokinių kompozicija apie bendrystę, stiprinamą laiškais – jo parašymas tampa šiltesniu, asmeniškesniu būdu bendrauti, būdu išreikšti atvirumą sau, kitam žmogui, kolegoms, mokiniams.

Pirmoji savo laišku pasidalijo gimnazijos direktorė Židrūna Onaitienė ir visiems susirinkusiems priminė šios ugdymo įstaigos istoriją, šiltai ir nuoširdžiai kalbėjo apie tai, kas džiugina šiandieninėje veikloje.

Įdomu buvo išgirsti ir Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotoją Kazimierą Augulį, glaudžiai susijusį su mūsų gimnazija: čia jis dirbo, šią ugdymo įstaigą baigė ir sūnūs. Jis pasidžiaugė gimnazijos darbo rezultatais, apdovanojo būrį darbuotojų padėkos raštais.

Bendruomenę sveikino ir Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė bei šio skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Plukienė.

Visiems buvo įdomu, kaipgi kilo mintis tuometinės Vaižganto vidurinės mokyklos administracijai, mokytojams siekti gimnazijos statuso. Apie tai ir papasakojo buvusi gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Irena Tamošauskienė.

Mokytoja Janina Kaučikienė, taip pat gimnazijai atidavusi daug gražių ir prasmingų metų bei sukaupusi milžinišką gyvenimo patirtį, pasidalijo mintimis apie mokytojo darbo prasmę.

Malonu buvo išgirsti ir daugybę sveikinimų iš rajono ugdymo, kultūros įstaigų bei buvusių gimnazistų, šiuo metu sėkmingai dirbančių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje: Gintarės Janulaitytės, Donato Augulio, Irmos Gudžiūnaitės, Agnės Jasinavičiūtės, Eglės Ivanauskytės, Marijos Silickajos- Šmatavičienės, Agnės Vaičiūnaitės-Ovčinikovos, Roko Petrausko, Eligijos Drąsutytės-Zoltnerienės bei Kristinos Stanislauskytės-Mikaliūnienės.

Šventinį koncertą pradėjusių gimnazijos mokinių dainos ir šokiai – tai tarsi jų laiškai, įprasminantys mokyklinio gyvenimo kasdienybę. Džiugu buvo sulaukti ir laiškų–siurprizų iš seniai gimnazijos duris užvėrusių mūsų mokinių.

Miela scenoje buvo matyti ne tik kūrybingąjį Ernestą Dapkų, bet ir jo mamą Zitą Dapkuvienę, nuolat buvusią gimnazijos veiklų sūkuryje, artistiškąją Gintarę Ramoškaitę, kartu su vyru dovanojusią dainą, nuotaikingą XIII laidos gimnazisčių Monikos Norvaišaitės-Valinauskienės bei Karolinos Astrauskaitės duetą, Roką Petrauską, dalyvaujantį šių metų LRT projekte „Auksinis balsas“, bei Raimondą Jagminaitę, įvairių renginių organizatorę.

Oficialiosios šventės dalies pabaigoje iškilmingai sudainuota gimnazijos daina, dar kartą sujungusi visų susirinkusių Vaižganto gimnazijos bendruomenės narių širdis ir mintis.

Praeitį su dabartimi sieja daug dalykų. Kaip įamžinti savo būtį, įprasminti prisiminimus? Kaip vienas iš savo būties ir prisiminimų įamžinimo būdų – gimnazijos kieme pasodintas Atminties medis, kuris taps laišku, pranešimu ateities kartoms.

Gražina Pilypienė