Kultūros paveldo svarba ir reikšmė Radviliškio rajone: Burbiškio oranžerijos spalvos

Aušra LAURINKIENĖ

„Radviliškio naujienų“ savaitraštis, įgyvendindamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalinai finansuojamą 2015 metų kultūros, šviečiamosios veiklos projektą „Kultūros paveldo svarba ir reikšmė Radviliškio rajone“, tęsia straipsnių ciklą, skirtą rajono kultūros paveldo objektams.

Šiandien pristatome dar vieną išskirtinį nekilnojamo kultūros paveldo objektą – įvairiausiomis spalvomis ir nepakartojamais kvapais kasmet „pražystančią“ Burbiškio dvaro oranžeriją.

Dvaro pasieniai ir palangės nukrauti gėlėmis

Burbiškio dvaras – vieta, lyg magnetas traukianti ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio turistus. Radviliškio rajono vizitine kortele tapusio dvaro teritorijoje užveistas tulpynas būrius lankytojų masina visą pavasarį ir vasarą, jaunavedžiai romantiškoje aplinkoje prisiekia amžiną meilę ir įsiamžina nepamirštamose fotosesijose, o šeimos mėgaujasi ramybe, dvelkiančia gilia istorija.

Sakoma, kad gėlės gausiai žydi ten, kur jas myli, ten, kur jos prigyja ir įsikabina šaknimis į derlingą žemę. Ne paslaptis, kad Burbiškio dvaro gėlių žieduose išsiskleidžia šį dvarą lydinti grožio ir romantikos dvasia, daugelį metų puoselėta kilnios Baženskių giminės ir dabar prižiūrima dabartinių jo šeimininkų – Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius Egidijus Prascevičiaus ir jo komandos.

Kasmet tūkstančius lankytojų į dvarą sutraukia įvairiaspalviai žiedai. Tačiau ir šaltuoju sezonu čia yra į ką pažiūrėti. Tiesa, šiandien oranžerija tuščia – visos „gyventojos“ laikinai perkeltos į dvaro rūmus. Čia pasieniai ir palangės nukrauti įvairiausiomis gėlėmis – ir daugeliui vaikystę pas močiutę kaime primenančios pelargonijos ir gražiais raudonais žiedais apsipilanti didžiulė kinrožė ir dar begalė įvairiausių rūšių gėlių.

Oranžerija prikelta naujam gyvenimui

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius E. Prascevičius pasakoja, kad Burbiškio dvaro parkas – tikras meno kūrinys, kuriame privalo būti ir augalija, ir gyvūnija.

Čia žmonės siekdavo pailsėti. Burbiškio parkas yra vienas iš tokių pavyzdžių, koks turi būti parkas. Galima gėrėtis tvenkinių sistema. Čia yra ir penkiolika salų. Netrūksta ir įlankų, pusiasalių, atkurtos altanos, stovi atkurta oranžerija“.

Kiekvieną dvaro kampelį su meile ir rūpesčiu prižiūrintis E. Prascevičius sako, kad ilgą laiką dvaro kompleksas buvo apgailėtinos būklės, o situaciją kardinaliai pakeitė Europos Sąjungos lėšomis įgyvendintas projektas, kurio dėka pavyko atstatyti griūvančius dvaro pastatus: „Vienas iš tokių pastatų – ir oranžerija. Tebuvo likęs tik priekinis fasadas: „Apkritai, kas yra oranžerija? Tai pastatas, kuriame auginamos gėlės. Burbiškio oranžerija pastatyta dvidešimtojo amžiaus pradžioje, kai Mykolas Baženskis, iš tėvo paveldėjęs dvarą, ėmėsi jį pertvarkyti. Burbiškio oranžerija ypatinga tuo, kad yra vėlyvojo istorizmo stiliaus su neogotikos elementais“.

Dvaro savininkai, anot E. Prascevičiaus, žinodami, kad yra pirmieji planuojamų ištremti į Sibirą sąrašuose, pasitraukė pas gimines į Lenkiją likus vos keliems mėnesiams iki karo. Burbiškio dvare buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje tarybinis ūkis, tad pastatai neteko savo paskirties: „Oranžerija, kurioje buvo puoselėjami augalai, sunyko. Žmonės čia laikė malkas, įvairius rakandus, o vėliau visiškai sugriuvo, buvo užpilta šiukšlėmis ir žemėmis. Laimė, europinės lėšos leido atkurti dvaro pastatus, o kartu – ir oranžeriją. Likučiai buvo konservuoti, atstatyta stiklinė dalis, tad šiandien oranžerija atrodo lygiai taip, kaip atrodė ir seniau“.

Galima pasigrožėti kambarinėmis gėlėmis

Šiandien pagalvojus apie tulpes prieš akis iškart iškyla galybės žiedų vaizdinys Burbiškio dvaro teritorijoje. E. Prascevičius sako, kad ir M. Baženskio valdymo laikais Burbiškio dvaro oranžerijoje buvo auginamos ankstyvosios tulpės: „Buvo stengiamasi, kad jos kuo anksčiau pražystų, o vėliau jas parnešdavo į dvaro rūmus, puošdavo jomis stalus. Kitu laiku čia netrūkdavo kambarinių gėlių, o pavasarį būdavo daiginamos daržovės“.

Kaip ir dvaro puoselėjimo laikais, taip ir šiandien Burbiškio dvaro oranžerija turi savo paskirtį – čia lygiai taip pat lankytojai vasarą gali grožėtis įvairiausiais kambariniais augalais, kurie žiemą, kaip jau minėta, perkeliami į rūmų pastatus, verandą.

Tiesa, dvaro metais tuo užsiimdavo visa brigada, kuriai vadovavo pagal etatinę struktūrą samdytas sodininkas. Visai greta oranžerijos buvo jo gyvenamasis namas, kuriame šiandien taip pat įkurtas poilsio kampelis darbininkams.

„Darbininkų netrūko. Buvo ir ūkvedys ar agronomas, kambarinė, virėja, mechanikas, vyriausias arklininkas. Sodininkas įprastai vadovavo visiems darbams, augino gėles, prižiūrėjo parką, gėlių klombas. Mano žiniomis, paskutinis sodininkas, darbavęsis Burbiškio dvare, buvo Korizna“, – pasakoja E. Prascevičius.

Gėlės ir parkas – vizitinė kortelė

Jau seniau „Radviliškio naujienos“ rašė, kad Burbiškio dvaro parkas labiausiai išpuoselėtas Mykolo Baženskio pastangomis. Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius šypteldamas pripažįsta, kad išleisti didžiuliai pinigai tam, kad būtų galima pasipuikuoti: „Carinės Rusijos valiuta čia išleisti tūkstančiai. Lygiai kaip ir išpuoselėtas darželis prie mergaitės namų kaime parodydavo jos darbštumą, juk tai buvo vizitinė kortelė. Parkas, gėlės ir išpuoselėta aplinka pristatė patį dvarą, tad visi stengėsi kuo gražiau tvarkytis, konkuruoti tarpusavyje“.

E. Prascevičius sako, kad čia darbo netrūksta – net ir šiandien, įvairiausių fondų pagalba, čia nuveikta išties daug, tačiau dar liko nepadarytų darbų: „Parengti projektai, todėl tikimės, kad vieną dieną dvarą atrodys visiškai taip, kokį matė dvaro gyventojai ir svečiai jo gyvavimo laikais“.

Baisogalos oranžerija virto sandėliu

Radviliškio rajone yra ir daugiau į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktų oranžerijų. Tiesa, jas suskaičiuoti užtenka ir vienos rankos pirštų. Be Burbiškio dar yra Baisogalos ir Šiaulėnų dvaro oranžerijos. Deja, jos šiandien – primirštos ir apleistos, jau senokai praradusios savo paskirtį.

Apsilankius Baisogalos dvare neįmanoma nepastebėti nuošaliau stovinčio įspūdingo pastato. Seniau čia buvo auginamos įvairios gėlės, tačiau šiandien čia sukrauti įvairiausi rakandai. Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis neslepia apmaudo, kad toks įspūdingas, dar seniau nei Burbiškio oranžerija pastatytas pastatas, paverstas sandėliu: „Yra planų gauti fondų paramą ir ją atstatyti, tačiau ar tai pavyks – dar nežinia. Bet kokiu atveju Baisogalos dvaro oranžerijos pastatas yra įspūdingas, turintis nacionalinį objekto reikšmingumo lygį, vėlyvojo klasicizmo stiliaus“.

Kultūros paveldo departamento įrašai skelbia, kad Baisogalos dvaro oranžerija turi nemažai vertingųjų savybių: „Tūris – kompaktinis, stačiakampio plano su dviaukšte centrine dalimi. Stogo forma – pagrindinio tūrio ir centrinės dalies valminė. Dangos medžiaga ar jos tipas – lygios skardos lakštų dangos tipas. Kiti stogo elementai – tinkuoto plytų mūro keturkampio skerspjūvio stulpelių, dekoruotų metalinėmis agavų vazomis tipas. Šiaurės vakarų ir pietryčių galų betoninių baliustradų, centrinėje dalyje – metalinės tvorelės tarp stogo stulpelių tipas. Elementai atkurti 1985 metais. Būklė – bloga ar patenkinama. Centrinės dalies metalinės ornamentuotos tvorelės su vėjarode ir įrašu „1909“ tipas. Fasadų architektūrinio sprendimo visumos būklė patenkinama“.

Šiaulėnų dvaro oranžerijoje – padangos, tušti buteliai ir senas čiužinys

Dar viena rajono oranžerija stovi Šiaulėnų dvare. Tiesa, ji – gerokai skiriasi nuo išpuoselėto Burbiškio ar kiek apleisto Baisogalos dvaro oranžerijų.

„Ši oranžerija yra išskirtinė tuo, kad jungia du dvaro statinius. Jei Burbiškyje ar Baisogaloje oranžerijos – atskiri pastatai, tai Šiaulėnų dvare ji – lanko formos, jungianti du korpusus“, – pasakoja V. Simelis.

Apmaudu, tačiau aplankę griūvantį Šiaulėnų dvarą išvystame niūrų vaizdą. Apverktina ne tik dvaro pastato, bet ir oranžerijos būklė. Prieš daugelį metų puoselėta ir dvaro gyventojų akis džiuginusi oranžerija, per kurios langus atsiveria nuostabus vaizdas į Šiaulėnų bažnyčią ir gyvenvietę, šiandien kiaurai vėjo perpučiama. Sienos – apgriuvusios, o vidinėje dalyje prikrauta ne tik padangų, bet ir įvairiausių šiukšlių. Čia koja užkliūva ne tik už tuščio alaus butelio, bet ir už seno čiužinio.

„Ši oranžerija, kaip spėjama, yra projektuota to paties architekto, kuris sukūrė ir nuostabiąją Kauno Raudondvario dvaro oranžeriją. Tačiau Šiaulėnų oranžerijos situacija yra apgailėtina. Šis objektas – privačiose rankose, tačiau nėra informacijos apie tai, kad

būtų rengiamasi kažko imtis. Tam įtakos turi ir greta esanti lentpjūvė bei įvairiausius nemalonius kvapus skleidžianti kiaulidė. Tad įsivaizduoti, kad vieną dieną čia bus įkurtas motelis, senelių namai ar pokylių salė – be proto sunku“, – apmaudo neslepia Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Rubriką „Kultūros paveldo svarba ir reikšmė Radviliškio rajone“ remia