Amatų dirbtuvės „Etnokultūrinis dialogas“ auga kartu su dalyviais
Nuo 2011-ųjų Radviliškio miesto kultūros centre kasmet organizuojamos amatų dirbtuvės „Etnokultūrinis dialogas“, kurios sutraukia Radviliškio ir aplinkinių regionų gyventojus, norinčius mokytis tradicinių liaudies amatų. Ne išimtis – ir šie metai.
Džiugu, kad ir šiais metais projektas suvienijo įvairaus amžiaus bei socialinės padėties projekto dalyvius, norinčius mokytis tradicinių liaudies amatų ir susipažinti su unikaliais krašto papročiais, kurių entuziazmo nesumažino nei nuolat pilnos žmonių amatų dirbtuvių klasės, įkurtos Radviliškio miesto kultūros centre, nei rudens dargana.
Natūrali medžiaga įtraukia
Amatų dirbtuvėse keturi Radviliškio krašto tautodailininkai ne tik dalijosi ir mokė medžio drožybos, molinių puodų žiedimo ir keramikos, žvakių liejimo, odos dirbinių amatų, bet ir supažindino su gimtojo etnografinio krašto papročiais. Edukacinę programą vedė 4 patyrę tautodailininkai, sukaupę ilgametį kūrybinio ir pedagoginio darbo stažą, skyrė po 60 kontaktinių valandų kiekvienam amatui rugsėjo-lapkričio mėnesiais.
Šilta atmosfera apgaubia atėjus į keramikos užsiėmimus pas Jadvygą Kurmanskienę ir jos vyrą Donatą Kurmanskį. Užsiėmimus lankanti Ina Vaitiekūnaitė, dirbanti Šiaulių „Šaltinio“ vaikų globos namuose keramikos būrelio mokytoja, džiaugiasi, kad jokių specialių keramikos ar žiedimo mokslų nebaigusi ji čia kuo puikiausiai gali įgyti praktikos. Lankytoja džiaugiasi, kad mokytojai itin gelbėja perprantant šio amato paslaptis, negaili laiko konsultacijoms.
Aleksandras Filipavičius, taip pat lankęs ir medžio drožybos užsiėmimus, apgailestauja, kad šiais metais nebegali dalyvauti ir vaikai. Praėjusiais metais keramikos užsiėmimus noriai lankė ir jo 7-erių bei 12-os metų dukros.
Pakalniškiuose ir Alksniupiuose lietuvių kalbos mokytoja dirbančiai Zita Macevičienei darbas su moliu – maloniausia veikla, nes natūrali medžiaga įtraukia. Praėjusių metų amatų dirbtuves primena pačios rankomis sukurta ir nulipdyta raudona pieštukinė, šiais metais dirbiniai labiau dekoratyvūs – avelė ar puodynė. Kai kuriuos dirbinius pasilaikys sau, kitus dovanos kitiems šv. Kalėdų proga. Amatų dirbtuvių dalyvę pradžiugina ir darbus pamačiusiųjų nuostaba, kad šie pagaminti savo pačios rankomis.
Užsiėmimus lanko ir Danutė Kaučikienė, net 37-erius metus dirbusi Šiaulių universiteto Menų fakultete tekstilės darbų dėstytoja. Su dukra iš Šniūraičių atvykstanti moteris džiaugėsi galimybe išbandyti keramikos amatą, nes tiesiog savo prigimtimi moteris negali nieko nedirbti.
Į užsiėmimus ateina šeimos
Kruopštumo ir kantrybės reikalaujančiose medžio drožybos dirbtuvėse pas Eugenijų Arbušauską vyrauja vyriška kompanija, nors dalyvauja ir penkios moterys. Itin malonu amatų dirbtuvėse matyti, kaip auga eilę metų užsiėmimus lankantis jaunimas – Tomas Simaitis, dabar jau vienuoliktokas, užsiėmimus lankyti pradėjo dar aštuntoje klasėje. Tiesa, dabar į užsiėmimus Tomas ateina ne vienas – medžio drožybos amatu užsikrėtė ir jo draugai.
Pirmus metus dalyvaujantis Osvaldas Laurušonis sako, kad medžio drožyba po truputį tampa gyvenimo būdu – nešdamas malkas vis nužiūri, iš kurio dailesnio medžio galėtų išeiti meno kūrinys.
Mokytojas Eugenijus Arbušauskas džiaugiasi atsiskleidusiu dideliu talentu vos antrus metus užsiėmimus lankančio Antano Mačerniaus verpstėse ar pirmamečio Jono Pocevičiaus darbuose. Itin džiugu, kad į užsiėmimus ateina šeimos.
Prisimenant pradžių pradžią pirmaisiais metais amatų dirbtuves lankė vos kelios moterys, tačiau per keletą metų įdomūs ir naudingi užsiėmimai natūraliai subūrė nemenką besidominčių tradiciniais amatais radviliškiečių bendruomenę.
Amatų dirbtuvės „Etnokultūrinis dialogas“ šiais metais jau eina į pabaigą – dirbtuvių uždarymas ir dalyvių darbų paroda gruodžio 3 dieną 17 valandą. Kviečiame dalyvauti!
Radviliškio miesto kultūros centras džiaugiasi, kad šį projektą kasmet finansuoja Kultūros rėmimo fondas – Kultūros taryba, prisideda Radviliškio miesto savivaldybė.
Radviliškio miesto kultūros centro informacija