Baisogaloje vienu šūviu nušauti du zuikiai

Aušra LAURINKIENĖ

Beveik pusantro milijono eurų valstybės lėšų, investuotų į Baisogalos dvare įsikūrusį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutą, naujam gyvenimui prikėlė kultūros paveldo objektą tvartą-diendaržį. Čia įsikūrė trys naujos laboratorijos, kuriose esanti moderniausia įranga leis atlikti dar daugiau reikšmingų tyrimų.

Duris atvėrė trys naujos laboratorijos

1952 metais Vilniuje įsteigtas ir 1956 metais į Baisogalą perkeltas Gyvulininkystės institutas, 2010 metų rugsėjo 1-ąją tapęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padaliniu, pasak vadovės Violetos Juškienės, turi gražią misiją – puoselėti ir saugoti intelektualinį ir istorinį gyvulininkystės mokslo palikimą.

Pagrindinės instituto mokslinės kryptys: gyvūnų veisimo ir genetikos, reprodukcijos biologijos ir genetinių išteklių tyrimai; gyvūnų mitybos, pašarų ir produkcijos kokybės tyrimai bei gyvūnų gerovės ir gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimai. Nuo šiol jie bus atliekami dar kokybiškiau ir moderniau – viename iš Baisogalos dvaro pastatų praėjusį penktadienį duris atvėrė atviros prieigos Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras, kuriame įkurtos trys naujos laboratorijos.

Tyrimų lygis pasieks europinį

„Gyvename intensyviu permainų, techninio progreso laikotarpiu, todėl mokslo ir laboratorijos įranga turi nuolat atsinaujinti. Trys naujos laboratorijos bus atvertos ir mokslo, ir verslo žmonėms. Tikimės, kad didelis pažangos žingsnis, kurį šiandien žengiame, atveria gražias galimybes. Mokslinių tyrimų lygis bus pakeltas iki europinio“, – džiaugiasi V. Juškienė.

Anot instituto vadovės, įgyvendintas projektas yra unikalus reiškinys, nes dabar pagerės ne tik darbo sąlygos mokslininkams, bet ir buvo sutvarkytas pastatas, kuris yra kultūros paveldo objektas. „Mes labai ilgai diskutavome su mokslininkais ir supratome, kad trys naujos laboratorijos, atidaromos tvarte-diendaržyje, yra unikalus reiškinys. Jis šiandien pritaikytas naujai funkcijai: naujose laboratorijose stovės gyvūnai ir tiesiogiai bandymai bus atliekami būtent šiame pastate“, – pasakoja V. Juškienė.

Tyrimams naudos dirbtinį prieskrandį

Laboratorijose atsiradusi moderni įranga leis nustatyti gyvulių pašarų cheminę ir energetinę vertę. Žymiai efektyviau bus galima nustatyti, kaip virškinamos pašaruose esančios maisto medžiagos, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskiria ir teršia aplinką. Tokia galimybė atsiras pasitelkus naujausią įrangą, tarp kurios – ir modernus aparatas, vadinamas dirbtiniu prieskrandžiu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovai tikisi, kad naujųjų laboratorijų galimybėmis aktyviai naudosis ir užsakymų pateiks verslo įmonės bei gyvulių augintojai, siekiantys didinti savo konkurencingumą, nes būtent to iš instituto tikisi lėšų skyrusi valstybė.

Baisogalos institutą pavadino perlu

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius veterinarinei medicinai ir gyvulininkystei profesorius Antanas Sederevičius „Radviliškio naujienoms“ sakė, kad universitetas neapsiriboja vien aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių reikia žemės ūkiui, rengimu: „Tai ne tik specialistų parengimas, bet ir pagalba verslui kurti pridėtinę vertę, kad geriau gyventume mūsų šalyje“.

Pokyčiais Gyvulininkystės institute džiaugiasi ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas: „Aš nuolat džiaugiuosi viso universiteto veikla. Džiaugiuosi, kad universiteto struktūroje yra toks mažas perlas kaip Baisogalos institutas. Manau, kad tai yra vieta, kurioje nestinga galimybių plėtrai ir moksliniams tyrimams, eksperimentinei bazei. Visi norime, kad mūsų visuomenė būtų sveikai senstanti, o visa tai yra susiję su kokybišku maistu, konkurencinga aplinka ir būtų galima šią temą labai ilgai plėtoti“.

Ministrė negailėjo pagyrų

Į iškilmingą Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centro atidarymą kartu su galybe garbių svečių atvykusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė neabejoja tokių projektų nauda.

„Tai nėra tiesiogiai mums pavaldi institucija, tačiau neįsivaizduoju žemės ūkio be mokslo, be inovacijų. Būtent šis Gyvulininkystės institutas yra tiesiogiai susijęs su mūsų žemės ūkiu, gyvulininkystės sektoriumi, veislininkyste. Labai didžiuojamės, kad yra toks institutas Lietuvoje. Jo pasiekimais galima konkuruoti su kitais institutais kitose Europos šalyse ar visame pasaulyje“, – sako V. Baltraitienė.

Gyvūnų veislės išliks dešimtis tūkstančių metų

Naujosios laboratorijos – tai puiki vieta mokslininkams vykdyti įvairius tyrimus, studentams – vieta studijuoti, o verslininkams – vieta pasisemti idėjų ir pabandyti rasti atsakymus į iškilusius klausimus.

Centro atidaryme dalyvavęs Radviliškio rajono vicemeras Kazimieras Augulis džiaugiasi, kad skiriamas vis didesnis dėmesys merdėjančiai gyvulininkystės šakai: „Mes didžiuojamės, kad turime Baisogalą, kurioje įkurtas šis institutas. Neabejojama jo svarba visai Lietuvai. Šiandien atidarome laboratorijas, kuriose dirbs ir mokslininkai, ir praktikai. Tai parodys, kaip galima intensyvinti gyvulininkystę. Smagu, kad šiai šakai rodomas dėmesys“.

Kad ateities kartoms išliktų svarbios veislės, čia kuriamas gyvūnų genetinių išteklių kriobankas. Naujausia įranga leidžia ne tik tinkamai ištirti jų sėklą, bet ir užšaldytą ją išsaugoti iki dešimties tūkstančių metų.