Socialinis darbuotojas į darbą eina kaip į karą

Aušra LAURINKIENĖ

„Stengiesi padėti, o atgal sulauki ne tik keiksnojimų, bet ir grasinimų susidoroti su artimiausiais žmonėmis. Neretai socialiniai darbuotojai grįžta ne tik patyrę psichologinį smurtą, bet ir su „dovanėlėmis“ – blusomis ar utėlėmis. Tokia – šio darbo kasdienybė“, – sako Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja socialinėms paslaugoms Žydrūnė Plungienė.

Po tragiškų įvykių Kražiuose, kai viena iš keturių žiauriai nužudytų moterų buvo socialinė darbuotoja, į dienos šviesą ir vėl iškeltas šios profesijos atstovų saugumo klausimas. Nors Radviliškio rajone, laimė, išvengta mirtimi pasibaigusių nelaimių, tačiau ir mūsų rajono socialiniai darbuotojai bei jų padėjėjai mato ir šilto, ir šalto.

Socialinė darbuotoja tapo močiutės įkaite

Kalbėdama apie darbą Radviliškio rajone, Ž. Plungienė sako, kad kraupi nelaimė Kražiuose jai priminė prieš ketverius metus Radviliškio rajone nutikusį incidentą. Ir šis incidentas nutiko, kai mūsų rajono socialinė darbuotoja, lygiai kaip ir nužudytoji Kražiuose, lankė ne socialinės rizikos šeimą, o vienišą senyvo amžiaus močiutę.

„Atrodo, kad čia problemų lyg ir neturėtų iškilti, tačiau tąkart viskas pakrypo netikėta linkme. Kai mūsų miesto seniūnijos socialinė darbuotoja aplankė globojamą močiutę, šioji užrakino duris ir įsidėjo raktą į kišenę. Iš pradžių nepagalvota nieko blogo, tačiau, atėjus laikui atsisveikinti, močiutė pareiškė mūsų darbuotojos neišleisianti. Tapusi įkaite, darbuotoja kreipėsi į policijos pareigūnus, kuriems tik po ilgų derybų į butą pavyko patekti pro antrajame aukšte esantį langą ir išlaisvinti socialinę darbuotoją“, – pasakoja Ž. Plungienė.

Anot Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotojos socialinėms paslaugoms, minėta močiutė atvykusiems greitosios pagalbos medikams pasirodė gerai pažįstama: „Ji sirgo šizofrenija, tad išpuolių būta visokių, o mes tokios konfidencialios informacijos apie globojamus senukus negauname. Būtent dėl šios priežasties tenka įsivelti į tokias situacijas“.

Pirmiausia pareiga, po to – saugumas

Panašus išpuolis Radviliškio rajone – ne vienintelis: neretai darbuotojos būna apkandžiotos šunų, iš kiemo išvejamos kirviais ar sulaukia grasinimų susidoroti su artimos aplinkos žmonėmis.

„Vedame mokymus. Bendraujame su policijos pareigūnais. Mokome, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Patariame, kaip elgtis ir kaip reaguoti. Tačiau socialinė darbuotoja pirmiausia galvoja ne apie save, o apie tai, kaip deramai atlikti pareigą“, – „Radviliškio naujienoms“ sako Ž. Plungienė.

Tokių pavyzdžių – begalė. Tarkime, vizito socialinės rizikos šeimoje metu aptinkama girtaujanti kompanija. Atrodytų, kad, socialinė darbuotoja įvertinusi situaciją ir bijodama dėl savo saugumo galėtų pasišalinti ir taip apsaugoti save nuo galimų išpuolių. Tačiau pirmiausia jos pareiga – pasirūpinti vaikais.

„Ji turi įvertinti vaikų saugumą. Jei jie namuose – ar jiems niekas negresia. Jeigu mokykloje – o ką jie ras iš jos grįžę? O gal namuose yra tokia padėtis, kad nedelsiant reikia kreiptis į Vaiko teisių specialistus? Priimant sprendimus dėl vaikų paėmimo, nuo alkoholio apsvaigę suaugę žmonės neretai būna agresyvūs. Jeigu vaikus nusprendžiama išvežti į saugią aplinką, sulaukiama grasinimų, kad bus susidorota su darbuotojos atžalomis ir panašiai. O juk dažniausiai socialinė darbuotoja gyvena toje pačioje seniūnijoje, kaip ir šeimos, kurias ji lanko“, – neslepia Ž. Plungienė.

Pareigūnai stengiasi užbėgti išpuoliams už akių

Kad socialinio darbuotojo darbas – pavojingas, pritaria ir su rizikos grupės šeimomis šešerius metus dirbusi socialinė darbuotoja Inga Juodienė. Šiandien ji šio darbo jau nebedirba. Sako, pavargusi nuo įtampos ir kasdieninių rūpesčių. Tačiau moteris dar ir šiandien mena įvairiausias keblias situacijas, į kurias ji yra patekusi: „Keisčiausia, kad išgėrę vyrai – mažiau agresyvūs nei moterys. Blaivūs jie pasišalina ir visa atsakomybė už girtavimą, namus ir vaikus krinta ant namų moters pečių, o išgėrę jie drąsiai bendrauja. Su moterimis yra buvę incidentų: kartą pareigūnas vos spėjo atsistoti tarp manęs ir agresyviai nusiteikusios išgėrusios namų šeimininkės. Kartais, jei jauti nesaugumą ir baugu eiti vienai, paprašai, kad palydėtų pareigūnas. Mes gi neturime nei ginklo, juk niekada nežinai, kas tavęs laukia“.

Radviliškio rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnas Aivaras Kardašius sako, kad policininkams ne kartą teko lydėti socialinius darbuotojus: „Ir vykdant priemonę „Kartu mes saugūs“, ir lydint socialinius darbuotojus dėl gresiančių incidentų, lankome ir senyvo amžiaus žmones, ir socialinės rizikos šeimas. Per mėnesį bent kartą tenka vykti kartu. Dėl smurto artimoje aplinkoje tokių išvykimų – dešimtys. Iš karto aptariame šeimas, kurios gali kelti grėsmę. Pagal sudarytą sąrašą numatytą dieną vykstame kartu. Vykdome kompleksinę priemonę – socialiniai darbuotojai dėsto savo temas, o mes primename įstatymus, pasekmes ir panašiai. Stengiamės išpuoliams užbėgti už akių“.

Alkoholizmas – didžiausia problema

Pagrindinė ir didžiausia problema – alkoholizmas. Jau seniau „Radviliškio naujienos“ rašė, kad rajono savivaldybės valdžia ne pirmus metus tiesia pagalbos ranką kvaišalų norintiems atsisakyti alkoholikams, auginantiems vaikus. Jiems padengiamos gydymosi išlaidos, kurių neapmoka ligonių kasos. Nors šios programos dėka iš rizikos sąrašo išbraukta ne viena šeima, neretai išsigydžiusieji ir vėl paslysta. Tuomet vėl prasideda didelės bėdos.

„Pavyzdžių toli ieškoti nereikia, – pasakoja Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys. – Visai neseniai per visą šalį nuvilnijo istorija, sukrėtusi mūsų rajoną, kai girtaujančios mamos neapsikentusi mergina pabėgo iš namų Pakiršinio kaime ir po kurio laiko buvo rasta nebegyva netoliese esančiame miške. Jos mama būtent šios kodavimo programos dėka alkoholio nevartojo trejus metus, tačiau „atkrito“. Tuomet ir vėl prasidėjo išgėrinėjimai, kurių mergaitė nebegalėjo pakęsti“.

Daugėja socialinės rizikos šeimų

Situacija Radviliškio rajone nėra džiuginanti. Jei ankstesniais metais didžiausia problema buvo nesaikingas alkoholio vartojimas, tai šiandien prie to prisideda ir smurtas bei socialinių įgūdžių stoka.

„Šeimų, įtrauktų į socialinės rizikos sąrašą, daugėja. Lapkričio mėnesio duomenimis, šiuo metu rajone į šį sąrašą yra įtraukta 290 šeimų, kuriose auga 668 vaikai. Problemų vis daugėja. Jei net 46 šeimos susitvarkė savo gyvenimo būdą, tai lygiai tiek pat naujų šeimų pateko į mūsų akiratį“, – sako Ž. Plungienė.

Ji kviečia visus gyventojus bendradarbiauti ir iš socialinės rizikos šeimų nesupirkti už talonus įsigytų maisto produktų, nesuteikti jiems galimybės išgėrinėti. „Daugelis mano, kad socialinės rizikos šeima ar išgėrinėjantis asmuo yra tik mūsų problema, tačiau tai – visos bendruomenės žaizda, kurią reikia gydyti. Juk neretai alkoholikai yra priglaudžiami ūkiuose, iš jų pigiau perkami įvairūs vogti daiktai ar maisto produktai. Taip pati bendruomenė prisideda prie problemos plėtojimo“, – įsitikinusi Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja socialinėms paslaugoms.

Iš aplankytų namų – su blusomis ir kitomis „dovanėlėmis“

Šiandien, po socialinės darbuotojos nužudymo Kražiuose, pradedama vis garsiau kalbėti apie socialinių darbuotojų saugumą. Tačiau, pasak Ž. Plungienės, ši situacija yra be išeities: „Juk darbuotojoms gresia ne tik fizinis ar psichologinis smurtas. Lankome senyvo amžiaus žmones, sergančius atvira tuberkulioze, neretai iš apleistų būstų grįžtama ir su blusomis, kurios šokinėja ir čia, mūsų centre. Neseniai lankėme močiutę, kuri gyvena kartu su alkoholiku sūnumi. Po savaitgalio darbuotojos išvydo kraupų vaizdą – moters galva pilna utėlių, kūnas – sukandžiotas blusų, o ant patalynės – pelių paliktos išmatos… Ne paslaptis, kad po apsilankymo tokiuose būstuose neparsinešti „dovanėlių“ neįmanoma. Stengiamės aprūpinti darbuotojas įvairiausiomis apsaugos priemonėmis, tačiau jos – ne visada veiksmingos.“

Neretai moterys tyliai kenčia

Kalbėdamas apie didelę ne tik Radviliškio rajono, bet ir visos šalies problemą – alkoholizmą, Radviliškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas D. Brazys sako nemanantis, kad ją lengva išspręsti: „Taip, visoje šalyje nebėra blaivyklų, tačiau jos labiau padėdavo patiems alkoholiu apsinuodijusiems asmenims – saugiai nugabenti į šią įstaigą jie būdavo apsaugoti nuo šalčio ar nelaimingų nutikimų keliuose. Iš namų jie būdavo išgabenami tuo atveju, jei pagalbos prašydavo namiškiai. Šiandien lygiai taip pat, jei rašomas pareiškimas, smurtaujantį asmenį išsiveža policijos pareigūnai. Tačiau neretai moterys tyliai kenčia, o kartu su jomis – ir nepilnamečiai vaikai“.

Pasak psichologų, socialinės rizikos šeimose neretai vyrauja įprastas modelis, kai smurtaujantis vyras atlieka valdingojo, o moteris – aukos vaidmenį. Tačiau dažną moterį šis vaidmuo tenkina, nes išsiblaivęs vyras puola atsiprašinėti, tuomet moteris jaučiasi reikalinga. Deja, tik iki kito išpuolio.