Skubėti neverta: kapinėse vietos nepritrūks

Aušra LAURINKIENĖ

Vėlinės – tai diena, kai prisimename tuos, kurių jau nebėra greta mūsų ir nešini žvakėmis bei gėlėmis skubame lankyti kapų. Šiemet Radviliškio naujosiose kapinėse, už ribos, už kurios seniau baigėsi jų teritorija, liepsnos per pusšimtį naujų žvakelių. Būtent tiek miesto ir aplinkinių gyvenviečių žmonių čia jau atgulė amžinojo poilsio.

„Suspėjome pačiu laiku. Žmonėms neteko sukti galvos, kur pritrūkus vietos pagarbiai palaidoti širdžiai brangų artimą. Tuo pasirūpinome iš anksto“, – sako Radviliškio miesto seniūnas Leonas Grigaliūnas.

Plečiama naujųjų miesto kapinių teritorija

Radviliškis – puikus pavyzdys artimiausiam Šiaulių miestui. Juk čia jau ilgą laiką netyla kalbos apie užstrigusį Daušiškių kapinių projektą ir vis žarstomi pažadai, kad vieną dieną pagaliau išdygs seniai žadėtas kolumbariumas.

Radviliškiečiai kolumbariumą jau turi – prieš kelerius metus čia atidaryta 96 vietų urnų su mirusiojo pelenais laikymo vieta. Šiuo metu užimta kiek mažiau nei penktadalis jos ploto. Jeigu prireiks, numatyta ir plėtra. O kol kas sėkmingai plečiama naujųjų miesto kapinių teritorija.

„Iš pradžių buvo numatytas plotas už miško, į šiaurės pusę, tačiau mažėjant laidojimo vietų skaičiui senosiose kapinėse supratome, kad plėtra bus labai brangi, nes ten – žemos vietos ir nebuvo infrastruktūros. Tuomet greta radome valstybinį sklypą, kuriame ir plečiamos kapinės. Dar 2013 metais priimtas sprendimas, užsakyti projektavimo darbai ir numatyta darbus vykdyti trim etapais“, – pasakoja kartu su „Radviliškio naujienomis“ naujosiose Radviliškio miesto kapinėse apsilankęs seniūnas L. Grigaliūnas.

Kritinės situacijos nelaukta

Šiuo metu jau baigtas antrasis darbų etapas, kuriam iš viso skirta 250 tūkstančių eurų. Jo metu atlikti melioracijos darbai, pastatyta siurblinė, atvesta elektros energija, pagrindiniai takai, atvestas vanduo. Dar liko pabaigti apželdinti ir aptverti teritoriją, tai bus daroma kitais metais.

Seniūnas sako, kad kritinės situacijos nelaukta. Dar prieš dešimtmetį pradėjus galvoti apie tai, kad gali pritrūkti vietos laidoti, pačiu laiku pradėta plėsti kapinių teritoriją, o dar tebedirbant čia jau palaidota per pusšimtį mirusiųjų: „Kapinių plėtra buvo aktuali jau seniai. Spaudė terminai ir mažėjančių vietų skaičius, bet mes suspėjome. Dar bebaigiant pirmojo etapo darbus čia jau pradėti laidoti žmonės. Šiai dienai čia jų – jau apie penkios dešimtys. Gyventojams neprireikė klausti, kada bus plečiamos kapinės. Visuomet radome vietų. Prireikus retinome pušyną, suteikėme žmonėms reikalingų vietų“, – sako seniūnas.

Iš viso naujajame kapinių sklype numatoma 2200 laidojimo vietų. Bendras plotas, kuriame bus laidojami mirusieji – 1,7 hektaro. Čia amžinojo poilsio atgula ne tik Radviliškio miesto, bet ir aplinkinių vietovių, tokių kaip Šniūraičiai, Aukštelkai, Kutiškiai ar Daugėlaičiai, neturinčių veikiančių kapinaičių, gyventojai.

Paminklus statosi ir gyvieji

L. Grigaliūnas stebisi, kad kartais sulaukiama pageidavimų iš gyvųjų, kurie dar prieš mirtį pageidauja vietos kapinėse: „Laidojimo vietą skiriame nemokamai. Jie nori dar prieš mirtį pamatyti vietą, kurioje atguls, pasistatyti paminklą. Senyvo amžiaus žmonės, neturintys artimųjų, šį procesą nori atlikti patys. Tačiau mes neskatiname tokių pavyzdžių. Mano darbo praktika rodo, kad kartais žmogaus noras atgulti Radviliškio žemėje nebūna išpildytas. Žmonės pasistato paminklus dar būdami gyvi, o kai numiršta, jų giminės, gyvenantys kituose miestuose, mirusiuosius palaidoja arčiau savęs. Kas lieka mums? Paminklų griauti niekas neskuba, o kapas lieka neprižiūrėtas. Todėl tokių atvejų mes vengiame ir tik išimties tvarka skiriame vietas žmonėms, kurie tikrai neturi artimųjų. Visai neseniai tokį leidimą davėme ligotiems pagyvenusiems devyniasdešimties metų žmonėms“.

Kapinės plečiamos ir Šeduvoje

Plečiamas kapines mato ne tik radviliškiečiai. „Radviliškio naujienos“ jau rašė, kad nuo praėjusių metų imtasi plėsti ir Šeduvos kapines. Išplėtus teritoriją dviem hektarais, čia planuojama atidaryti ir antrąjį rajone kolumbariumą – urnų su mirusiojo pelenais laikymo vietą.

Pasidomėjus, kaip sekasi vykdyti minėtus darbus šiandien, Radviliškio rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiasis specialistas Klaudijus Maminskas sako, kad Šeduvoje vykdomo projekto vertė siekia apie 500 tūkstančių eurų, o šiuo metu senose kapinėse jau baigtas įrengti pėsčiųjų takas su trinkelių danga, atvyko šviestuvai, kurie bus pastatyti senųjų kapinių teritorijoje, o plečiamoje teritorijoje pradėtas statyti kolumbariumas, įrengti takai su žvyro danga. Iš viso planuojama pastatyti dvylika kolumbariumų, o kiekviename iš jų bus keturiasdešimt dvi vietos urnoms.

Anot K. Maminsko, su rangovais sutartis pasirašyta trejiems metams, tad jos galiojimas baigsis jau kitais metais. „Visi darbai kitąmet dar nebus baigti ir projektas kitais metais iki galo dar nebus įgyvendintas. Kodėl? Nes nematome prasmės visko padaryti iš anksto. Juk takeliai tarp kapų, juos įrengus ir nenaudojant, tiesiog užžels. Todėl tuos darbus darysime palaipsniui, pagal poreikį. O didieji numatyti darbai išties bus atlikti laiku, kaip ir planuojama“.

Kad Šeduvos kapinės plečiamos labai laiku, džiaugiasi ir Šeduvos miesto seniūnas Justinas Pranys, nes antrosiose Šeduvos kapinėse vietos jau trūko: „Vietų – išties striuka, tad labai gerai, kad darbai įsibėgėja, kapinės plečiasi, dygsta pirmasis kolumbariumas. Ir žmonės, neslėpsiu, lengviau atsikvėpė, nes žino, kad ras vietą atgulti šioje žemėje“.

Prireikė laiko išmokti tinkamai tvarkytis su atliekomis

Kalbant apie kapines prieš Vėlines, neišvengiamai verta paliesti ir artimųjų kapų tvarkymo klausimą. Juk turbūt retas, tvarkantis artimųjų kapus, susimąsto apie atliekų rūšiavimą. Atliekų tvarkytojai sako, kad laikotarpis prieš lapkričio 1-ąją – tikras galvos skausmas. Gyventojai, nepaisydami užrašų ant konteinerių, žaliąsias atliekas krauna kartu su plastiko gėlėmis ir žvakėmis, nors tinkamai tvarkyti atliekas kapinių teritorijose suteiktos visos reikiamos priemonės.

Radviliškio miesto seniūnas L. Grigaliūnas neslepia, kad ši problema – opi ne tik didžiuosiuose šalies miestuose: „Taip, mums prireikė laiko to išmokti. Žmonės ilgą laiką net nekreipė dėmėsio į užrašus ant konteinerių, tačiau vėliau, paprašius vežėjų ryškesnių ir didesnių lipdukų, supratome, kad žingsnis buvo teisingas. Dabar situacija jau kur kas geresnė. Jei konteineriai ištuštinami laiku – žmonės rūšiuoja“.

Atliekų tvarkytojai sako, kad daugiausia rūpesčių šiandien kelia tai, jog žmonės į vieną konteinerį suverčia žaliąsias atliekas: sugrėbtus lapus, žolę, gėles, žemes ir įvairias biologiškai neskaidžias atliekas – indelius nuo žvakių, dirbtines gėles, vainikus, kaspinus, žvakių liekanas. Kadangi buitinių atliekų konteineriais surinktos atliekos šalinamos sąvartyne, kartu – ir į juos patekusios žaliosios atliekos. Pūdamos jos skleidžia dujas ir didina sąvartyno tūrį.

Skubant tvarkyti artimųjų kapų derėtų nepamiršti, kad ir čia reikia laikytis tvarkos. Į konteinerius, skirtus buitinėms atliekoms, turėtų būti metami perdirbti dėl suteršimo vašku netinkami indeliai nuo žvakių, dirbtinės gėlės, vainikų kaspinai, o žaliosios atliekos – į tam skirtą konteinerį.

Tiesa, jau retas kuris kapus paverčia plastiko ir stiklo sąvartynais, o vis daugiau gyventojų kapus dengia plokštėmis, skalda ir taip išvengia nereikalingų žaliųjų atliekų.