Žygeiviai patraukė pergalių ir kovų keliais

Aušra LAURINKIENĖ

Radviliškio apylinkėse, kuriose abiejų pasaulinių karų metais vyko aktyvūs bermontininkų ir partizanų judėjimai, išsirengta jau į penktąjį žygį pergalių ir kovų keliais.

Per penkis šimtus žygeivių džiaugėsi galėdami ne tik pasimankštinti, bet ir pasidomėti šalies istorija. Įdomu tai, kad kai kurie žygeiviai pergalių ir kovų keliais traukė jau penktąjį kartą. O kartu su jais – ir specialiai į Lietuvą atvykę svečiai iš užsienio.

Sulaukiama dvejopų atsiliepimų

Vienas iš tokių atvykėlių – šveicaras Oliveris. Šveicarijos lietuviu užsienietį vadinantis žygio organizatorius, pėsčiųjų asociacijos atstovas Nerijus Kundrotas juokiasi, kad jau įprato jį matyti tautiečių žygeivių gretose: „Smagu, kad jis sugrįžta. Iitn smagu sulaukti ir svečių iš tolimiausių šalies kampelių“.

Kaip sako pats organizatorius, lietuvis nebūtų lietuviu, jei apie kitą kalbėtų vien gerai, todėl po žygio sulaukiama dvejopų atsiliepimų: „Būna visko. Ir padėkoja, ir nusišypso, o kartais ir pasako, jog žygis nepatiko. Tačiau taip jau yra, visiems neįtiksi“.

Žygio organizatorius neslepia, kad šių metų žygio dalyvių skaičius – ne rekordinis. Antraisiais jo rengimo metais pergalių ir kovų keliais traukė per tūkstantį žmonių. Tačiau džiagiamasi tuo, kad iki šimto dalyvių, startavusių pirmajame žygyje, čia sugrįžta kasmet.

Domisi istorija

Lyg skruzdėliukai į Baisogalos dvaro teritoriją sugužėjo per pusę tūkstančio įvairiausio amžiaus žygeivių. Visi jie, nepagailėję už dalyvavimą nuo 2 iki 25 eurų, pasiryžo traukti jau į penktąjį pergalių ir kovų kelių žygį. Ne tik iš Radviliškio rajono, bet ir tolimiausių šalies kampelių atvykę žmonės sako, kad dalyvavimas tokiame renginyje – ne tik puiki mankšta, bet ir proga domėtis Lietuvos istorija.

Žygeivė Monika Puskunigytė, kilusi iš Panevėžio, jau kurį laiką gyvena Radviliškyje. Oro gynybos balalione tarnaujanti mergina šypteli paklausta, kodėl išsirengė į žygį: „Stengiuosi kuo dažniau eiti į žygius. Nepavyksta taip dažnai, kaip norėtųsi, tačiau stengiuosi“.

Jai antrina ir kompanija, į Baisogalą, kurioje prasidėjo žygis, atvykusi net iš Kauno. Vienas iš žygeivių, Algirdas, sako norintis pasivaikščioti, pasportuoti, o kartu ir apžiūrėti naujas vietoves: „Čia atvykstame jau trečią kartą. Labai įdomus žygis. Iki šiol buvo naktinis, o šiemet – kitoks. Įdomios improvizacijos, pasisemiame įspūdžių. Labai smulkiai žygio reikšmės nežinau, tik tiek, kad jis skirtas pergalei prieš bermontininkus. Kiekvienas žygis skirtas vis kitiems asmenims. Svarbu, kad tai skirta istorijai. Praeiti tą atstumą, pajausti sunkumus – tai ir yra esmė“.

Kita žygeivė Austėja Kuodytė iš Panevėžio dar prieš žygį „Radviliškio naujienas“ patikino sunkumų nesibaiminanti: „Jau esu pratusi. Kas antrą mėnesį stengiuosi dalyvauti žygiuose. Man įdomi Lietuvos istorija. Norisi pagerbti tuos žuvusius žmones. Tai mane veda į priekį“.

Būtent šiame krašte žygiuojama ne be priežasties

Žygis pergalių ir kovų keliais šiemet skirtas Petro Bartkaus–Žadgailos ir Broniaus Liesio–Nakties 66–osioms žūties metinėms atminti. Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis sako, kad būtent šiame krašte žygiuojama ne be priežasties – Radviliškio apylinkėse abiejų pasaulinių karų metais vyko aktyvūs bermontininkų ir partizanų judėjimai, o Mėnaičių kaime, Lietuvos apygardų partizanų vadų suvažiavime 1949 metais buvo pasirašyta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracija. Būtent Baisogaloje buvo įsteigtas štabas, tad džiaugiamasi galimybe jaunimą pakviestį gyvą istorijos pamoką: „Tai labai svarbu ir reikšminga. Tai ne tik reikalingas sportas, gyva istorija, bet ir jaunimo užimtumo skatinimas“.

Seniūnui antrina ir Baisogalos kultūros namų vadovė Vilija Kaščionienė: „Mes, baisogaliečiai, džiaugiamės, kad jau penktus metus Baisogala pagyvėja. O kartu ir mūsų Baisogalos šauliai turi puikią progą save realizuoti. Juk mūsų kuopa yra labai aktyvi. Džiaugiamės, kad čia įgyvendintas įvykių atminimas. Miestelio centre stovi paminklas nepriklausomybės kovų dalyviams. Čia prieš žygį padėta ir gėlių“.

A. Čepononis: „Didžiausias įspūdis – kai žengi paskutinį žingsnį“

Kartą su žygeiviais savo jėgas jau išbandęs rajono meras Antanas Čepononis sako, kad kasmet maršrutas papildomas nauju kovų už laisvę simboliu. Ši tradicija išlaikyta ir šiemet: „Šis sumanymas kilo prieš penketą metų. Svarbus ir reikšmingas šio žygio pavadinimas rodo, kad domimasi Lietuvai svarbiais įvykiais. Būtent Basogaloje buvo įrengtas štabas, todėl žygis prasideda čia. Žygeiviai aplanko ir Balandiškius, Mėnaičius. Tai – simbolinis kelias, kurį kasmet papildo nauji atskiri momentai. Šiemet pastatėme kryžių partizanui, žuvusiam už Lietuvos laisvę, atminti. Tai svarbu prisimenant mūsų iškovotą laisvę“.

Merą itin džiugina gausus būrys jaunimo, pasiryžusio traukti į žygį: „Juk mūsų tikslas toks ir yra – jaunimui parodyti senelių ir tėvų kovos kelius“.

Kartu su žygeiviais vienais metais kartu žygiavęs rajono vadovas sako, kad įspūdis jaučiamas ne tada, kai prasideda žygis, o kai jį baigi: „Patikėkite manimi, pats didžiausias ir neapsakomas jausmas apima, kai žengi paskutinį penkiasdešimties kilometrų žingsnį“.

Šiemet, pačių dalyvių pageidavimu, žygis suorganizuotas dieną. Iki šiol žygeiviai į kelią leisdavosi nakį. Šiek tiek pailgėjo ir trumpiausia distancija – nuo 25 iki 30 kilometrų. Kiti pasirinko dar ilgesnį – 50-ies, o ištvermingiausi – ir 100 kilometrų nuotolį.