Rajono valdžia bendruomenei nupirko namus

Aušra LAURINKIENĖ

Zita Augienė ir Lina Tamulevičienė – Mankiškių kaimo žmonių mylimos ir gerbiamos moterys. Mankiškių bendruomenę buriančios bei įgyvendinamais projektais kaimo kultūrinę dvasią keliančios rajono gyventojos sako, kad visuomeninė veikla, besirūpinant kaimo žmonių gerove, joms tapo kasdienybe.

Tačiau visai neseniai aštuntus metus skaičiuojanti kaimo bendruomenė galėjo likti be pastogės, nes nuomojosi patalpas iš privataus verslininko. Kaimo žmones išgelbėjo rajono valdžia, kuri nupirko pastatą ir jį paliko bendruomenei. „Jeigu rajono valdžia nebūtų priėmusi šio sprendimo, bendruomenė būtų ne tik likusi be pastogės, bet ir žlugusi. Juk be namų mes būtume niekas – negalėtume įgyvendinti jokių projektų“, – neslepia L. Tamulevičienė.

Organizuoja tradicinius renginius

Šių metų spalį asociacija „Mankiškių bendruomenė“ švęs aštuonerių metų gimtadienį. Šiandien ji vienija daugiau kaip devyniasdešimt kaimo gyventojų. Dar dešimt taip pat ketina prisijungti. Per septynerius gyvavimo metus retai iš namų prasiblaškyti ištrūkstantys Mankiškių kaimo gyventojai išsirengė į šešiolika ekskursijų, šoko savo kaime surengtuose koncertuose, pažiūrėjo ne vieną spektaklį ir kasdien džiaugiasi gražėjančia kaimo aplinka.

Mankiškių bendruomenės pirmininkė Zita Augienė sako, kad pagrindinis tikslas, iškeltas kuriant bendruomenę – atstovauti gyventojams, ugdyti jų bendruomeniškumą, plėtoti kultūrinį ir sportinį gyvenimą, domėtis Mankiškių ir apylinkių istorija, puoselėti papročius, kultūros ir istorijos paminklus.

„Kiekvienais metais organizuojamos Užgavėnių šventės, vaikams – Kalėdinės eglutės šventė. Iš kaimo senbuvių tęsiame tradiciją rengti Žolinę – kraštiečių susitikimus. Pavasarį ir prieš Žolinės šventę organizuojamos talkos“, – tradicinius renginius „Radviliškio naujienoms“ vardija Z. Augienė.

Rajono valdžia suteikė ilgalaikę pastogę

Moteris neslepia, kad apsilankius kitose rajono bendruomenėse ir pamačius, kaip jos gyvena, kartais norisi nubraukti ašarą: „Mes gyvename labai skurdžiai. Tačiau sukamės, kaip tik galime. Bendruomenės namai ilgą laiką buvo įkurti nuomojamame pastate. Už bendruomenės narių pervestus fizinių asmenų pajamų mokesčius susiremontavom salę ir vieną kabinetą. Gavus valstybės paramą iš Žemės ūkio ministerijos pastato renovacijai, pastate buvo sudėtos naujos durys ir langai. O pasibaigus nuomos sutarčiai, kai tiek nuveikėme, galėjome atsidurti gatvėje. Laimė, mus išgelbėjo rajono valdžia, nupirkusi minėtą pastatą ir išnuomojusi mums jį dešimčiai metų“.

Pastatas, apie kurį pasakoja beveik aštuonerius metus asociacijai „Mankiškių bendruomenė“ vadovaujanti Z. Augienė, stovi Radviliškio rajone, Mankiškių kaime, Vilties g. 35. Tai – buvusi mokykla, kurią už kiek daugiau nei 26 tūkstančius eurų, nupirko rajono savivaldybė.

Nors po šio valdininkų gesto, siekiant suteikti bendruomenei vienintelę įmanomą kaime pastogę, pikti liežuviai ėmė plakti apie galimas aferas ir nesąžiningumą, bendruomenės moterys sako esančios dėkingos už tokį sprendimą: „Neįsivaizduoju, kaip būtų reikėję išeiti iš pastato, į kurį įdėjome tiek širdies. Ir langai sudėti, ir durys, ir grindys patvarkytos, ir jaunimas čia pamėgo rinktis. Mūsų kaime – viskas privatizuota, tad ieškoti kito varianto buvo tiesiog neįmanoma. Jeigu rajono valdžia nebūtų priėmusi šio sprendimo, bendruomenė būtų ne tik likusi be pastogės, bet ir žlugusi. Juk be namų mes būtume niekas – negalėtume įgyvendinti jokių projektų“, – sako L. Tamulevičienė.

Įsiklausyta į kaimo bendruomenės prašymus

Kad toks pirkinys buvo būtinas, pritaria ir rajono meras Antanas Čepononis. Jo teigimu, kitų negyvenamųjų patalpų, kurios tiktų bendruomenės veiklai organizuoti, Mankiškių kaime nėra, tad nebuvo ir alternatyvų: „O laukti ir delsti nebuvo galima. Priešingai, šis sprendimas buvo priimtas stipriai vėluojant. Kaimo bendruomenė, kuri yra stipri ir turinti aiškią viziją bei tikslus, neturėdama savo centro praleido progą pateikti projektą 2007-2013 metų europinių lėšų laikotarpiui. Jei jie būtų turėję tas patalpas, projekto lėšų pagalba būtų jas jau ir susitvarkę“.

Meras sako, kad savo būsto bendruomenė neturėjo dėl dviejų priežasčių: „Ten nėra parduodamų namų, o ir savivaldybė nesurasdavo galimybės skirti lėšų, kad jie galėtų įsigyti patalpas. Šiemet, pradėjus dirbti naujai Tarybai, buvo įsiklausyta į kaimo bendruomenės prašymus ir skirta pinigų suma, už kurią nupirktas pastatas, kuriame dabar vykdoma jų veikla“.

Pelkės vietoje – poilsio zona

O Mankiškių kaimas, veikiant bendruomenei, pasikeitė iš pagrindų. Vos tik jame apsilankius, akį traukia sutvarkytos gatvės, greitį reguliuojantys „gulintys policininkai“ ir, be abejonės, kaimo puošmena tapusi poilsio zona.

Z. Augienė, rodydama į greta esatį krūmyną, juokiasi, kad toje vietoje, kurioje dabar laiką mielai leidžia kiekvienas kaimo gyventojas, buvo lygiai toks pat vaizdas: „Rovėme krūmus, kelmus, plušėjome iš peties, nes noras kaime turėti poilsio zoną, kurioje vasarą vyktų kaimo renginiai, karštomis dienomis turėti galimybę nusimaudyti ar pasideginti, buvo didžiulis“.

Moteris sako, kad surengę talkas, gyventojai sutvarkė kaimo centre apleistą pelkėtą teritoriją, paverstą šiukšlynu. Iš čia buvo išvežta ne viena mašina šiukšlių, iškirsti krūmai, beverčiai medžiai.

Šiandien buvusios pelkės vietoje akį džiugina atsiradęs tvenkinys, įrengtas paplūdimys, vaikų poilsio zona. Padedama seniūnijos, bendruomenė teritorijos pakraščius apsėjo žole, pasodino medelių, įsirengė alpinariumą. Čia įrengta ir tinklinio aikštelė.

Pasak Z. Augienės, poilsio zonos įrengimas kainavo daugiau nei 92 tūkstančius litų, iš kurių daugiau kaip 82 tūkstančiai – europinė parama.

Planuose – paslaugų centras

Paklausta, kokie patys didžiausi planai dabar, jau turint pastogę virš galvos ir nesibaiminant, kad vieną dieną viską palikus gali tekti išeiti, Z. Augienė atskleidžia, kad pagrindinė svajonė – viską suremontuoti ir pastatą paversti akiai patraukliu bei jaukiu pasisvečiuoti.

Tačiau tai – tik gerbūvio tikslams. Dėl kaimo žmonių bendruomenė taip pat žada paplušėti. Norima įsteigti paslaugų centrą: „Būtų ir pirtis, kad žmonės galėtų išsimaudyti, nes ne visi turi vandentiekį. Apšienautume sodybas, kurių savininkai jau nebeturi jėgų, įrengtume ir skalbyklą, nes ne visi turi automatines skalbimo mašinas“.

Planų Mankiškių bendruomenė turi daug ir labai gražių, o kol kas džiaugiamasi tvirtu pagrindu po kojomis, kuris leis atsispirti kur kas aukščiau ir siekti rimtesnių tikslų.