Kermošiaus „vinis“ – sriubos valgymo čempionatas

Aušra LAURINKIENĖ

Liaudies posakis „dvi galvos moteriškos – ir kermošius“, puikiai apibūdina praėjusio savaitgalio šurmulį Radviliškyje. Čia praūžė pirmoji kermošiaus šventė, kurioje netrūko nei trankios muzikos, nei vaišių, nei linksmybių mažam ar dideliam rajono gyventojui.

Pradžių pradžia

Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis sako, kad idėja surengti kermošiaus šventę kilo ieškant naujų šventės formų krašte: „Tai, ką turime, jau nebetenkina. Norisi kažko naujo ir įdomaus, savito. Manau, kad pirmasis kermošius – tik pradžių pradžia. Subūrėme čia rankdarbiais, šiaudiniais krepšiais, džiovintais prieskoniais, sultimis, smidrais, medumi, įvairiais medžio dirbiniais, šaldyta ir rauginta gira bei kitomis gėrybėmis prekiaujančius Radviliškio rajono gyventojus, bendruomenes. Norėjome, kad čia prekiautų tik savi krašto žmonės, o šventė tęstusi visą dieną. Kad nebūtų tik masinis trumpalaikis susiėjimas. Norėjome, kad žmonės jiems patogiu laiku galėtų klausytis muzikos ar apsipirkti be jokios prievartos“.

Mero teigimu, rajone pradėta nauja tradicija: „Kermošius – tai susiėjimas, apsipirkimas, derėjimasis ir pasibuvimas. Tokia esmė, kurią sieksime išlaikyti ir kiekvienais metais vis labiau puoselėti. Kviesime gyventojus geriau pažinti savo gimtą kraštą, jo žmones ir jų amatus“.

Šventės organizatorei – dovanos iš mero rankų

Meras sako, kad už šios gražios šventės iniciatyvą dėkoti derėtų šventės šeimininkei verslininkei Vidai Dauneckienei. Kermošiaus organizatorei dovanų porcelianinius puodelius įteikęs A. Čepononis pasidžiaugė moters iniciatyvumu ir paskatino nesustoti šiame kelyje.

Pati moteris atskleidė, kad galvoje jau seniai kirbėjo idėja suorganizuoti kažką panašaus į senovinę mugę, kurioje krašto žmonės savo produktais, sukurtais rankdarbiais bei šiaip buityje reikalingais ir savo rankomis darytais įrankiais prekiauja, paskui pasilinksmina, pašoka, pasiklauso vietos muzikantų grojamos muzikos: „Užsiminiau apie tai Radviliškio rajono merui Antanui Čepononiui, o jis palaikė šią idėją labai entuziastingai“, – šventės metu šypsojosi V. Dauneckienė.

Į žinią apie kermošių Radviliškyje sureagavo užsienio lietuviai

Susirinkusiems išties nebuvo kada nuobodžiauti. Šokio žingsneliu suktis kvietė šventėje groję „Seni pažįstami“, „Aidija“ iš Radviliškio, Aukštelkų moterų ansamblis „Sodietė“, Alksniupių liaudiško dainavimo grupė „Alksnelė“, Skėmių „Garduva“, liaudies muzikos kapela „Šiaulėniškiai“, Grinkiškio kolektyvas „Sarva“, Šaukoto moterų ansamblis, Tyrulių pramogų ir šokių salės kolektyvas, Palonų „Atgaiva“, grupė „Metronomas“ bei Virgis Stakėnas.

Pastarasis atlikėjas juokdamasis „Radviliškio naujienoms“ pasakojo, kad kai jis draugams pranešė vyksiantis į kermošių, sulaukė užsienio lietuvių reakcijos: „Jiems kermošius asocijuojasi ne tik su muge, bet ir su bendravimu, geru pasibuvimu, smagia muzika ir švente, atlaidais. Jei seniau kuriame nors miestelyje būdavo švenčiami atlaidai, būtinai visus kviesdavo ir kermošius“.

Surengtas sriubos valgymo čempionatas

Kermošiaus dalyviai ir svečiai ne tik sukosi šokio žingsneliu, skanavo įvairiausių patiekalų, apsipirko mugėje, bet ir rungėsi sriubos valgymo čempionate.

Jo organizatorius, visiems puikiai žinomas muzikantas Virgis Stakėnas, linksminęs publiką vakarinėje šventės dalyje, pasakoja, kad sriubos istorija – labai sena.

„Kaubojai, išjodami iš namų, turėdavo sočiai pavalgyti. Pati svarbiausia šios sriubos sudėtinė dalis – pupelės, kurias aš labai mėgstu. Kiekviena pasaulio šalis tokias sriubas ruošia su skirtingais ingredientais. Ragavau Meksikoje labai aštrios, Pranzūcijoje – švelnesnės ir visai kitokio skonio. Kilo mintis, kad reikėtų surengti tokį sriubos valgymo čempionatą. Tokia atrakcija pirmąjį kartą buvo surengta Vilniuje, vėliau – Klaipėdoje, dar vėliau – Panevėžyje. Toks čempionatas vyko ir didžiausiame ne Lietuvoje esančiame lietuviško maisto restorane Čikagoje. Ir štai, šis čempionatas – Radviliškyje“, – juokiasi V. Stakėnas.

Jis pirmasis, prieš skelbiant čempionato startą, visada „testuoja“ sriubos tinkamumą: „Svarbiausia, kad šaukštas sriuboje stovėtų stačias. Jis gali ir gulėti, bet sriuba būna įvertinta aukščiausiu balu tuomet, jei būna tiršta. Kad pavalgei sau žmogus ir esi sotus visai dienai“, – pasakoja V. Stakėnas. Jo teigimu, Radviliškyje surengtas čempionatas – jau septintasis. Sriuba sutraukė ne tik daug smalsuolių, bet ir išalkusių šventės dalyvių – visi noriai kirto sriubą ir rungėsi dėl nugalėtojo titulo.