Redaktoriaus komentaras: realybės šou „Nušalink merą Čepononį“ tęsiasi

Linas GARBENIS,

„Radviliškio naujienų“ redaktorius

Praėjusį antradienį teismas eilinį kartą patenkino prokurorų prašymą ir merą Antaną Čepononį trims mėnesiams nušalino nuo mero pareigų. Ir šitą sprendimą priėmė tas pats teisėjas, kuris vos prieš keletą savaičių raštu aiškino, jog A. Čepononis gali eiti mero pareigas.

Kas pasikeitė per tas keletą savaičių? Niekas, išskyrus mėnulio fazę.

Jau beveik ketverius metus tęsiasi specialiųjų tarnybų realybės šou „Nušalink merą Čepononį“. Ir nežinia, kiek dar metų tęsis visa ši teisingumo parodija, kai kaltu nė karto nepripažintas žmogus šitiek metų tąsomas po teismus ir praktiškai eliminuojamas iš visuomeninio bei politinio gyvenimo.

Būtų 2011-aisiais nuteisę už nužudymą, žmogus jau būtų atsėdėjęs ir už gerą elgesį jau seniai būtų laisvėje. Bet tai, matyt, būtų pernelyg paprasta.

Galima suprasti tuos vaikinus iš vadinamojo teisingumo ir teisėtvarkos stovyklos. Juk po to, kai žmogų laikė suimtą, o paskui ketverius metus kas tris mėnesius nušalindavo nuo mero pareigų, kurias patikėjo rajono žmonės, negali nei iš šio, nei iš to panaikinti kaltinimų ir pasakyti: „Atsiprašome. Tai buvo mūsų klaida“. Nes tada kiltų baisingas skandalas. Ar kuris nors prokuroras, ar STT darbuotojas norės rizikuoti savo karjera ir dėl to prisiimti atsakomybę?

Galima suprasti ir teisėjų verdiktą. Jeigu ketverius metus nušalindavo nuo pareigų, kaip penktaisiais galima pasakyti, kad vis tik iki šiol nušalindavome be reikalo ir dabar nebenušalinsim. Tai būtų savotiškas teismo prisipažinimas, kad iki šiol to paties teismo skirtos sankcijos buvo neteisėtos. Nemanau, kad mūsų teismai sugebėtų tai pripažinti.

Manau, kad bet kuris teisėjas šitokioje situacijoje, po šitiek metų tiesiog nebegalėtų pasielgti kitaip, nes prieštarautų pats sau. Kai yra dvi suinteresuotos pusės, kurios nenorės prisipažinti klydusios, ar galime tikėtis objektyvaus sprendimo? Manau, kad ne.

Nieko nenoriu nei teisinti, nei ginti, tačiau tas realybės šou, kuris tęsiasi jau ketverius metus, iš tikrųjų jau atsibodo ir jo režisieriai turėtų sugalvoti kažką naujo. Nes kaip ir kiekvienas serialas gali pabosti žiūrovams ir praradęs reitingus netekti eterio. Kiek dar galima tempti gumą? Jeigu kaltas – nuteiskite, jeigu nekaltas – išteisinkite, ir vieną kartą padėkite šioje istorijoje tašką.

Radviliškio rajono žmonės jau aiškiai pasakė, kaip vertina šitą realybės šou. Tiesioginiuose mero rinkimuose gyventojai rajono vairą dar kartą patikėjo Antanui Čepononiui – tai turėjo būti tikras spjūvis į veidą tiems, kurie režisuoja korupcijos skandalą ir deda visas pastangas, kad šis žmogus liktų visuomeninio ir politinio gyvenimo užribyje.

Vos perrinktas meru A. Čepononis iš karto aktyviai ėmė rikiuoti naujus darbus, planuoti naujus projektus, o nesėdėjo kaip pelė po šluota. Leido jam padirbti porą mėnesių, o paskui vėl staiga prisiminė korupcijos bylą ir nušalino. Ir nors Vietos savivaldos įstatymas aiškiai sako, jog žmonių tiesiogiai išrinktą merą gali nušalinti tik rajono Taryba visų balsų dauguma, tai lyg niekur nieko paprašytas prokuroro padaro eilinis teismo teisėjas.

Tai kam reikėjo žaisti tą demokratiją ir žmonėms leisti patiems tiesiogiai rinkti merą? Kodėl tada Vyriausioji rinkimų komisija leido A. Čepononiui kandidatuoti į merus, o iš karto neužkirto kelio? Kur tada buvo prokurorai ir teisėjai? Panašu, kad sėdėjo pasikasę po lapais ir laukė, kaip viskas baigsis, nes net ir patys turbūt netikėjo, kad A. Čepononį žmonės gali išrinkti meru. Juk šitiek purvo ant jo per tą laiką išpylė, šitiek juodino, ir še tau – nesuveikė.

Tai dabar vėl tenka grįžti prie senų žaidimo taisyklių ir kas tris mėnesius nušalinti nuo pareigų dar vieną kadenciją. Baigsis ši kadencija – ateis nauja. Gal susipras žmogus ir nebekandidatuos, užleis vietą tam, kuris bus „sukalbamesnis“, su kuriuo reikalus tvarkyti bus paprasčiau tiems, kurie iki šiol buvo nepatenkinti ir galimai užkaitė visą šitą viralą? O tada ir kaltinimus bus galima tyliai panaikinti, o bylą numarinti, juk niekam nebebus įdomi eilinio piliečio Antano Čepononio bylos istorija. Ir niekam tada nereikės susirinkti savo akmenų, kuriuos į mero daržą mėtė šitiek metų.

Tačiau svarbiausia yra tai, jog apgauti liko visi rajono žmonės, kurie patikėjo valdžia, suokusia apie demokratiją ir tiesioginius rinkimus. „Merą išsirinksite patys tiesiogiai, o ne taip, kaip iki šiol už jus padarydavo saujelė Tarybos narių. Nuo šiol rajono Tarybos nariai dėl asmeninių interesų negalės taip lengvai susitarti ir pakeisti merą kitu…“ – taip ir panašiai ūžė propagandos mašinos prieš rinkimus, o šalies valdantieji vienas už kitą garsiau rėkė, kad tiesioginiai merų rinkimai – tai jų partijos sumanymas bei iniciatyva ir skubėjo už šį nuopelną sau kabintis medalius.

O paaiškėjo, kad visa ši demokratija tebuvo eilinis muilo burbulas, jeigu nušalinti žmonių išrinktą merą net nebereikia surinkti pusės Tarybos narių balsų, o pakanka vieno prokuroro ir vieno teisėjo, kurie aukščiau už visą demokratiją ir geriau už viso rajono žmones išmano, kas turi vadovauti jų rajonui, o kuris meras yra netinkamas. Nesvarbu, kad nė karto nepripažintas kaltu ir nė karto nenuteistas. Kaltas be kaltės vien todėl, kad buvo baudžiamas jau ketverius metus ir kelio atgal jau nebėra.

Ir nušalinimo argumentai šiandien atrodo tiesiog juokingai. Aš suprantu, kai merą nuo pareigų nušalino pirmaisiais bylos tyrimo mėnesiais, kad jis netrukdytų atlikti objektyvų tyrimą, kad nedarytų poveikio liudytojams ar nesugalvotų klastoti arba pradanginti tyrimui svarbių dokumentų.

Tačiau tie patys argumentai teisme skamba ir po ketverių metų, kai prokurorai jau seniai baigė ikiteisminį tyrimą ir bylą su visais įrodymais perdavė teismui. Tai ar gali meras iš teisme esančios bylos pradanginti kokį dokumentą, kai visi bylos puslapiai yra susiūti ir sunumeruoti? Ir kaip jis gali pakenkti bylos tyrimui ar jos nagrinėjimui, kai visi įkalčiai, kuriuos sugebėjo rasti tyrimą atlikę pareigūnai, jau seniai paimti ir guli teisme? O pasikalbėti su savivaldybės darbuotojais turint noro galima ir po darbo valandų, juk rajonas nedidelis, visi vienas kitą pažįsta.

Ir jeigu tas A. Čepononis yra toks pavojingas, kad dirbdamas meru gali įtakoti bylos tyrimą, tai kodėl tada jam iš viso leido dirbti tuos du mėnesius? Juk per tą laiką, jeigu tik būtų norėjęs ir galėjęs, jau seniai galėjo pakenkti tam tyrimui, bet nepakenkė. Sakykite man ką tik norite, bet nušalinimo argumentai manęs neįtikina.

Ir tuo metu, kai teisėsauga trimituoja apie vadinamąjį Radviliškio korupcijos skandalą, skaidrumo iniciatyva „Jonvabaliai“ išplatino pranešimą, kad Radviliškio rajono savivaldybė pateko į skaidriausių Lietuvos savivaldybių trejetą. Ir tai nusprendė ne kokia saujelė politikų ar valdininkų, o Finansų ministerija, asociacija „Investors’ Forum“, asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius, kovojantis prieš korupciją. Argi nekeista?

A. Čepononis ne kartą yra viešai sakęs, jog dirbdamas meru buvo sulaukęs įvairių oligarchų prašymų. Vienas buvo įsigeidęs Radviliškio autobusų stoties, kitas norėjo miesto žmones nuodyti dervos dūmais – Radviliškyje pasistatyti asfaltbetonio gamyklą, trečiam prisireikė žemės sklypo… Visiems jiems meras pasakė griežtą NE ir neslėpė sulaukęs dviprasmiškų užuominų. Suprask – ilgai čia nepadirbsi.

Grasinimai išsipildė. Ir kas garantuos, kad mūsų teisėsaugos organuose nėra korupcijos ir tvyro šimtaprocentinis skaidrumas? Juk ne tokios senos istorijos, kai mokesčių inspekcijos viršininkas su buteliu ėjo pas prokurorą, o teisėjai bandė už ausų ištraukti ne tik prisidirbusį vienos teisėjos sūnų, bet ir dar keletą draugelių? Ir tokie žmonės už uždarų durų nusprendžia, kas be kaltės bus persekiojamas, nušalinamas nuo tų pareigų, kurias jam patikėjo žmonės.

Tai kam tada iš viso reikėjo vaidinti tuos rinkimus? Iš karto keli teisėjai ir prokuroras galėjo nueiti į kabinetą ir išrinkti ne tik rajono Tarybą, bet ir merą. Bent jau pinigų būtų sutaupyta, nes rinkimai nepigiai kainuoja. O dabar išeina kaip toje kortų dėlionėje, kai apgaulės būdu žmogus pats pasirenka tą kortą, kurią nori žaidimo organizatorius. Neprisimenate? Pavyzdžiui, žaidimo organizatorius nori, kad jo oponentas išsirinktų būgnų karalių ir pradeda klausinėti. Kortos yra dviejų rūšių – raudonos ir juodos, kurias renkiesi? Jeigu oponentas pasirenka raudonas, tada žaidimas tęsiamas toliau, o jeigu pasirenka juodas, tada žaidimo vadovas atsako, kad liko raudonos ir siūlo iš raudonų kortų rinktis būgnus arba širdis. Jeigu varžovas pasirenka būgnus, tada žaidimas tęsiasi ir siūloma rinktis tris kortas iš šešių būgnų, o jeigu varžovas pasirenka širdis, tada žaidimo organizatorius sako, kad liko būgnai ir siūlo išsirinkti tris kortas iš jų… Ir taip tęsiasi tol, kol žaidėjas „pasirenka“ norimą kortą.

Toks jausmas, kad kažkas žaidžia labai gudrią kortų partiją, o mes esame tik nereikšmingos devynakės ar „šeškės“ didelėje kortų kaladėje. Labai apmaudu.