Kėdainių rajono vietos veiklos grupė pasidalijo patirtimi, kaip skatinti bendruomenių verslumą

Vietos veiklos grupė „Radviliškio lyderis“ organizavo susitikimą su Kėdainių rajono vietos veiklos grupės vadove Aušra Vaidotiene. Renginyje pristatyti Kėdainių krašto bendruomeniniai projektai, įgyvendinti pagal Kėdainių rajono kaimiškųjų vietovių plėtros strategiją. Renginyje dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis, vietos veiklos grupės „Radviliškio lyderis“ pirmininkas Romas Kalvaitis ir administracija, seniūnai, bendruomenių ir verslo atstovai.

Kėdainių vietos veiklos grupė, rengdama 2007–2013 m. vietos plėtros strategiją, numatė prioritetą „Bendruomeniškumo ugdymas“ pagal priemonę „Kaimo gyventojų aktyvinimas ir verslumo skatinimas“. Ši priemonė buvo įtraukta į strategiją atsižvelgiant į darnaus vystymosi, lygių galimybių, informacinės visuomenės ir regioninės plėtros principus.

Pagal prioritetą „Bendruomeniškumo ugdymas“ įgyvendinta 12 projektų, pvz.: Pelėdnagių bendruomenės centras įkūrė teminį kaimą „Pelėdų kaimas“, Nociūnų bendruomenės centras įkūrė teminį kaimą „Nociūnų muilinyčia“, Labūnavos bendruomenės centras sukūrė „Duonos kelią“, edukacines programas turistams, Lančiūnavos bendruomenės centras įkūrė kepyklėlę, duonos, jos gaminių bei konditerinių gaminių kepimo verslą, Ažytėnų bendruomenė įkūrė siuvyklėlę, asociacija Vainotiškių bendruomenė ir Gudžiūnų bendruomenės centras įsigijo obuolių sulčių spaudimo įrangą, Juodkaimiuose auginami prieskoniai, Josvainių moterų klubas rengia edukacinę programą, kurioje degustuojami kulinarinio paveldo patiekalai, ir pan.

Pasak Aušros Vaidotienės, pradžioje, galvojant apie bendruomeninį verslą, kėdainiškiams buvo neramu, nes ne viskas buvo žinoma, kilo daug neatsakytų klausimų, teko bendrauti ir su mokesčių inspekcijos atstovais, ir su valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. „Kiekviena kaimo bendruomenė yra unikali ir išskirtinė. Gavus ES paramą ir turint vietinį potencialą, sukuriama puiki galimybė pradėti savo verslą. Kurdama bendruomeninį verslą, bendruomenė turi aiškiai žinoti, kas yra paklausu, kuo norėtų ir galėtų užsiimti ir kiek nuo gautų pajamų gali skirti savo verslui. Tam turi būti skiriama ne daugiau kaip 50 procentų arba kaip nuspręs pati bendruomenė. Gautos pajamos turi būti skiriamos bendruomenės patalpų išlaikymui, kaimo aplinkos atkūrimui, kanceliarinėms prekėms ir kt., taip pat ir gyventojų socialiniams poreikiams: vienišų senelių lankymui ir jų priežiūrai, jaunimo užimtumo skatinimui. Versle akcentuojamos pajamos, o iš bendruomeninio verslo gautos pajamos investuojamos į pačių bendruomenės žmonių gerovę, ne į kapitalo ar verslo apimčių didinimą. Ir nereikia bijoti, jei iš to bendruomeninio verslo išaugs didesnis verslas, tai tikrai didelė nauda kaimui, bus sukurta darbo vieta kaimo gyventojui“, – sakė ji.

Susitikime diskutuota apie bendruomeninį verslą: nuo ko reikėtų pradėti, koks jis galėtų būti, kaip skatinti žmonės imtis bendruomeninio verslo ir kitais aktualiais klausimais.

VVG „Radviliškio lyderis“ informacija