Lietuviškame krašte – apie Lietuvos istoriją ir lietuvybę

Rajono lietuvių kalbos ir istorijos mokytojams organizuota edukacinė išvyka–seminaras ,,Mokytojų, tėvų ir bendruomenės bendradarbiavimas. Lenkijos patirtis“. Išvykos metu aplankytos Punsko krašto lietuvių gyvenvietės, susipažinta su iškiliais to krašto žmonėmis, kalbėta apie tautiškumo ugdymą mokyklose ir apskritai bendruomenėse, aptartos švietimo problemos, bendradarbiavimo klausimai.

Kalvotos vietovės kėlė nuostabą

Pakeliui stabtelėta Lazdijuose. Krašto muziejuje išgirdome apie Lazdijų krašto istoriją, turėjome galimybę pasėdėti senuosiuose mokykliniuose suoluose, parašyti žąsies plunksna. Ne tik lituanistai, bet ir kiti išvykos dalyviai S. Nėries memorialiniame kambaryje įdėmiai klausėsi pasakojimų apie poetės dienas, praleistas šiame krašte. Susidomėjimo sulaukė ir muziejaus parengtas leidinys ,,Lazdijų krašto švietimo istorija“.

Vėliau po Lietuvą pasižvalgėme nuo Rudaminos piliakalnio. Lenkijoje į kaimyninę šalį žvelgėme nuo Eglynės piliakalnio. Kirtus Lietuvos ir Lenkijos sieną, iš karto dėmesį patraukė kitoks kraštovaizdis. Važiuojant vingiuotais Seinų krašto keliukais, tvarkingos ūkininkų sodybos iškyla prieš akis beveik vienodais atstumais, nes Lenkijoje net komunistiniais laikais nebuvo panaikinta privati nuosavybė, tad ūkininkai visada išlaikė bent 20 ha nuosavus ūkius. Tokie ūkiai išlikę ir dabar – su sodybomis laukų viduryje. Kalvotos vietovės su pelkėtomis vietomis taip neįprastai atrodė mums, lygumų gyventojams.

Punske gyvena dzūkai

Pirmasis ilgesnis sustojimas kaimyninėje šalyje – Punskas. Tai tik tūkstantį gyventojų teturintis miestelis, tačiau čia galima laisvai susikalbėti lietuviškai, nes 75 procentai gyventojų – dzūkai. Be to, Punskas – svarbus Lenkijos lietuvių kultūros centras. Punske mūsų jau laukė seserys Anastazija Sidarienė ir Aldona Vaicekauskienė, kurios mielai lydėjo mus abi išvykos dienas. Žavėjomės šių moterų entuziazmu, patriotiškumu, bandymu išsaugoti lietuvybę Lenkijos krašte.

Miestelio centre ant Punios ežero kranto į dangų šauna neogotikos stiliaus Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios bokštai. Šis statinys ypatingas tuo, kad jo vidaus sienos puoštos lietuviškų tautinių juostų ornamentais. Turėjome galimybę įsitikinti, kodėl šios parapijos tikintieji džiaugiasi savo naujuoju vikaru Mariumi Talučiu, kuris su mumis bendravo kaip su gerais pažįstamais, parodė mitologinį akmenį, spygliuotą vielinę tvorą, tarybiniais laikais skyrusią Lietuvą nuo Lenkijos.

Lietus nuotaikos nesugadino

Netikėtai užklupęs lietus, besilankant Ožkinių kaime, vietos gyventojo Petro Lukoševičiaus atkurtoje XIII amžiaus sūduvių (jotvingių) ir prūsų gyvenvietėje, nesugadino nuotaikos. Šeimininkas taip nuotaikingai pasakojo įvairias istorijas, kuriomis gali tikėti, bet gali ir ne, tačiau nuotaiką visų pakėlė. P. Lukoševičius visada didžiuojasi savo baltiška kilme. 2001 metais nusipirko apie 7,5 hektaro žemės. Remiantis archeologijos tyrinėjimų duomenimis, jau atstatytas senovę menantis sargybos bokštas, ant kalnelio esanti medinė pilis, kurią juosia vandens griovys, taip pat tvenkiniai, alka. Lietus ir laiko stoka neleido visko apžiūrėti, išklausyti dar daugybės istorijų, kurias šeimininkas galėtų pasakoti be perstojo.

Apžiūrėtas senosios Trakiškių geležinkelio stoties jau nenaudojamas pastatas. (Ši stotis pastatyta carinės Rusijos metais, kai 1896–1898 metais buvo nutiestas per Trakiškius ėjęs Varėnos–Šeštokų–Suvalkų geležinkelis), Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo (1990.03.11) paminklas Kampuočiuose – didžiulis akmuo su metaliniu kryžiumi viršuje; aplink jį auga Laisvės ąžuolynas, senosiose kaimo kapinaitėse prisiminti žuvę partizanai. Bubelių kaime esančioje poeto Albino Žukausko gimtinėje šiuo metu niekas nebegyvena, yrantis pastatas priminė, kad bėgantis laikas neatitaisomai sugriauna viską. Buvusią poeto gimtinę iš abiejų kelio pusių saugo tik alksniai ir jo apdainuota pušis.

Krasnagrūdoje – įspūdingi rūmai

Kitokį vaizdą išvydome Krasnagrūdoje – jau iš tolo matyti XVII a.-XVIII a. statyti dvaro rūmai, kuriuose vasarodavo tuo metu Vilniaus universitete studijavęs būsimasis Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas. Kasmet rūmuose vyksta poeto minėjimai.

Padėjome gėlių Beržininkų kapinėse nepriklausomybės mūšiuose žuvusiems Lietuvos savanoriams. Seinuose aplankėme lietuvių kultūros ir švietimo objektus, prisiminėme Seinų kunigų seminarijoje studijavusias Lietuvos atgimimo asmenybes, pasidžiaugėme gražia, 2005 metų rugsėjo mėnesį pradėjusia veikti Lietuvos Vyriausybės lėšomis pastatyta ,,Žiburio gimnazija“, padėjome gėlių prie A. Baranausko paminklo.

Nepastebimai pralėkė laikas ir besidairant po Kalvariją, tad teko grįžti atgal į Lietuvą, bet su naujomis patirtimis, naujomis idėjomis, kaip mokiniams perteikti pasididžiavimą lietuviškumu, ir naujais sumanymais, kaip kelti savo kvalifikaciją netradiciniais metodais.

Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Gintauta Dauneckytė

Rajono pedagogams organizuota edukacinė išvyka – seminaras ,,Mokytojų, tėvų ir bendruomenės bendradarbiavimas. Lenkijos patirtis“.

Asmeninio albumo nuotr.