Laisvės laužo lietus neužgesino

Sofija SIPAVIČIŪTĖ

Radviliškyje paminėta sausio tryliktoji – Laisvės gynėjų diena. Prieš 24-erius metus vykusius įvykius prisiminti susirinko būrys miestiečių, karių savanorių, šaulių bei politikų.

Pasak istorikų, Sausio 13-oji – simbolinė diena. Tai nėra koks nors realus aktas, lėmęs Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau šie įvykiai parodė pasauliui, ko yra vertas senasis sovietinis režimas ir kodėl lietuviai nori nepriklausomybės.

Pagerbė žuvusius

Sausio 13-ąją, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Radviliškyje, liepsnojo laužai ir aidint senojo bažnyčios varpo dūžiams skambėjo vardai tų, kurie prieš dvidešimt ketverius metus paaukojo savo gyvybes dėl šalies laisvės. Keturiolikos žuvusiųjų garbei uždegtos žvakės. Suskambo ir Lietuvos himnas, patriotinės dainos.

Pliaupiant lietui prie Radviliškio kultūros centro gausų būrį miestiečių, karių savanorių, šaulių bei politikų subūrė Laisvės gynėjų dienos minėjimas „Prie atminties laužų“.

Radviliškio rajono meras Darius Brazys sako, kad žvelgiant į šią datą šios dienos akimis, kova, vykusi 1991 metų sausio 13-ąją, dar kartą parodo, kad buvo kovota ne veltui: „Tų žmonių gyvybės paaukotos dėl svarbaus tikslo. O šios dienos įvykiai, kurie vyksta Ukrainoje ir Prancūzijoje, parodo, kad turime būti vieningi, susibūrę ir susitelkę tam, kad išlaikytume mūsų laisvę“.

Ir džiugi, ir liūdna diena

Nors Sausio 13-ąją visa šalis mena kraupius įvykius, rajono vicemeras Kazimieras Augulis sako, kad metams bėgant ši sukaktis įgauna dvejopą atspalvį. Sausio 13-osios minėjimas Radviliškyje – ir liūdnas, ir džiugus renginys: „Šiandien, prabėgus dvidešimt ketveriems metams, vienareikšmiai šios datos vertinti negalėčiau. Šiandien man džiugu, nes į šią vietą susirinko nemažai jaunimo ir tuo pačiu tie žmonės, kurie dalyvo tuose įvykiuose. Ta kartų sandūra duoda viltį tikėti ateitimi ir parodyti, kokia brangi mums Lietuva ir savas kraštas“.

Įvykius tiksliai pamena dar šiandien

Į tą pačią vietą, iš kurios daugiau nei prieš du dešimtmečius autobusais į sostinę už Tėvynęs laisvę stovėti traukė viso rajono gyventojai, susirinkę žmonės sako iki šiol menantys Lietuvai svarbius įvykius. Garbaus amžiaus šaulė Zita Urbonienė – viena iš jų. Moteris su ašaromis akyse prisimena visus gyventojus vienam itin svarbiam tikslui sujungusį vienybės jausmą: „Šiandien čia ramu, o tuomet tankai, mašinos važiavo ir nežinojai, kada puls. Buvom visi nusiteikę, kad turim atstovėt, atsilaikyt, kad mūsų nesunaikintų. Ten buvo tūkstančiai žmonių. Per naktis sėdėjom prie laužų – kūrenom ir šildėmės, o žmonės nešė maisto produktus, arbatą“.

Tūkstantinė minia tuomet ne tik vieningai siekė Nepriklausomybės, bet ir atsisveikino su tais, kurių vardai aukso raidėmis įrašyti į mūsų šalies istoriją. Radviliškietė dar šiandien mena laidotuves Antakalnio kapinėse. „Buvau ten… Tiesiog buvo suvažiavusi visa Lietuva. Žmonės rikiavosi nuo Katedros iki pat Antakalnio kapinių. Ir kapinėse žmonių buvo pilna… Koks jausmas šiandien? Ši diena reiškia, kad ne be reikalo stovėjom ir kovojom už laisvą Lietuvą“, – „Radviliškio naujienoms“ prisiminimų šydą atskleidžia Z. Urbonienė.

Sausio 13-ąją Radviliškyje liepsnojo atminties laužai.

„Versmės“ choro atliekamos dainos palietė daugelio susirinkusiųjų širdis.

Radviliškio vaikai minėjimo metu skaitė Sausio 13-ąją žuvusiųjų pavardes.

Tradiciškai minėjime dalyvavo ir kariai savanoriai.

Jaunimo rankose – žvakės žuvusiesiems atminti.

Rajono meras Darius Brazys sako, kad šiandieniniai įvykiai pasaulyje parodo, kad turime būti vieningi.

„Ir liūdna, ir džiugi diena“, – taip Sausio 13-osios minėjimą apibūdina Radviliškio rajono vicemeras Kazimieras Augulis.

Su ašaromis akyse tos dienos įvykius mena garbaus amžiaus radviliškietė Zita Urbonienė. Autorės nuotr.

Radviliškio Vaižganto gimnazijoje vyko pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“.

Žvakelės liepsnojo ir Radviliškio viešojoje bibliotekoje.