Šeduvoje iškils Žydų muziejus
Aušra LAURINKIENĖ
Sergejaus Kanovičiaus įsteigtas Šeduvos žydų memorialinis fondas ir toliau puoselėja Šeduvos žydų atminimą. Praėjusių metų rudenį pradėjus tvarkyti senąsias vietos žydų kapines, dabar užsimota Šeduvoje įkurti Žydų muziejų.
Radviliškio rajono savivaldybės tarybos politikai pritarė tam, kad Šeduvos žydų memorialinis fondas savo lėšomis pastatytų 200 kvadratinių metrų ploto Šeduvos žydų muziejaus pastatą ir jam skyrė 47 arų sklypą šalia žydų kapinių.
Daugiau nei pusė gyventojų buvo žydai
Tikriausiai kiekvienas istorija besidomintis rajono gyventojas žino, kad devynioliktajame amžiuje daugiau nei pusė Šeduvos gyventojų buvo žydai. Jie dominavo pagrindinėse ūkio veiklos srityse.
Devynioliktajame amžiuje Šeduvoje veikė net keturios sinagogos, o prieš Pirmąjį pasaulinį karą žydai sudarė du trečdalius gyventojų. Didesnė dalis namų aplink turgavietę priklausė žydams, o beveik kiekviename name buvo po mažą krautuvėlę arba dirbtuvę.
Turgaus aikštės gale, prie Vėriškių gatvės, stovėjo dvi žydų sinagogos: viena mūrinė, kita medinė, buvo įsikūręs žydų bankas. Gausią miesto žydų bendruomenę šiandien mena neblogai išsilaikiusios didelės žydų senosios kapinės.
Pastatys muziejų ir padovanos savivaldybei
Puoselėdamas istoriją ir žydų atminimą, Šeduvos žydų memorialinis fondas pagal sutartį su Radviliškio savivaldybe vykdo Šeduvos žydų kapinių bei masinių žudynių vietų tvarkymo projektą.
Jo metu istorikai atlieka istorinę Šeduvos žydų studiją, randama įvairių su Šeduvos istorija susijusių faktų bei eksponatų, kurie turi išliekamąją vertę. Šeduvos žydų memorialinio fondo atstovai sako, kad radinių ekspozicija pasitarnautų Radviliškio rajono istorijos paveldo įamžinimui. Tačiau muziejui reikalingos patalpos.
Šeduvos žydų memorialinio fondo atstovai pasisiūlė patys savo lėšomis pastatyti muziejaus pastatą, jį įrengti ir apstatyti baldais, o tada jį padovanoti Radviliškio rajono savivaldybei. Iš savivaldybės prašoma tik skirti sklypą muziejaus pastatui statyti ir vėliau jį išlaikyti.
Pastatas išdygs Žvejų gatvėje
Savivaldybės tarnautojai suskaičiavo, kad muziejų perėmusiai Radviliškio rajono savivaldybei jo išlaikymas per metus kainuos apie 23 tūkstančius litų. Šią sumą sudaro vieno darbuotojo minimalus darbo užmokestis ir jo socialinis draudimas (apie 15 tūkstančių litų per metus), elektros energija (apie 1 200 litų per metus), šildymas (apie 4 800 litų per metus), kitos išlaidos – kanceliarinės ir buitinės prekės (apie 1 280 litų per metus).
Žemės sklypo, kuris bus skirtas muziejui statyti, kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų bylų sudarymo orientacinė paslaugos kaina – apie 1 600 litų.
Rajono politikai nusprendė, kad ši suma rajono savivaldybės biudžetui „įkandama“, todėl pritarė Šeduvos žydų memorialinio fondo atstovų iniciatyvai. Taryba pavedė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorei suformuoti naują žemės sklypą Šeduvoje esančioje Žvejų gatvėje, kurioje ir išdygs muziejaus pastatas.
Muziejus taptų dideliu traukos centru
Radviliškio rajono savivaldybės mero Dariaus Brazio teigimu, kol kas nekuriama jokia nauja įstaiga. „Ateityje, kai pastatas bus pastatytas ir įrengtas, jį perimdami spręsime klausimą, kam pavesti aptarnavimo funkciją: ar Šeduvos miesto seniūnijai, ar Daugyvenės kultūros muziejui. Žydų muziejus nebus atskira įstaiga ir ten dirbs tik vienas žmogus“, – aiškino rajono meras.
Neabejojama, kad Šeduvoje pradėjus veikti Žydų muziejui, į Radviliškio rajoną užsuks žymiai daugiau turistų. Niekam nėra paslaptis, kad žydai labai domisi savo tautos istorija ir noriai lankosi įvairiose istorinėse vietose. Lietuvoje net organizuojamos specialios ekskursijos į žydų tautai svarbias vietas.
Pavyzdžiui, pilnas autobusas turistų neretai daugiau kaip 100 kilometrų važiuoja į kaimyninę Šiaulių savivaldybę vien tam, kad nusifotografuotų šalia Izraelio miesto, su kuriuo draugauja Šiaulių savivaldybė, herbo, pakabinto ant savivaldybės pastato. Net neabejojama, kad Šeduvoje atsiradęs Žydų muziejus taptų svarbiu turistų traukos centru.
Tvarkomos žydų kapinės
Šiuo metu prie žydų kapinių vyksta intesnyvūs darbai. Anot Radviliškio rajono savivaldybės mero D. Brazio, jau daug nuveikta, o prieš akis dar laukia nemažai darbų.
„Praėjusiais metais rankiniu būdu buvo iškelta visa vėlena ir užsėta nauja žolė, kad būtų galima suskaičiuoti visus paminklinius akmenis, kurių yra daugiau nei tūkstantis. Juos planuojama atnaujinti – išryškinti užrašus, sutvirtinti, kad nebesvirtų į šonus. Šiuo metu aplink žydų kapines statoma nauja autentiška akmeninė tvora, bus restauruojami ir senosios tvoros likučiai“, – pasakoja meras, kuris pats gyvena Šeduvoje.
Gyveno daug žydų
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Šeduvoje gyveno beveik 6 tūkstančiai gyventojų. Mieste klestėjo amatai ir prekyba, nes du trečdalius gyventojų sudarė žydai. Didesnė dalis namų aplink turgavietę priklausė žydams, o beveik kiekviename name buvo po mažą krautuvėlę arba dirbtuvę.
Senosiose žydų kapinėse palaidoti Šeduvos miesto gyventojai. Kapinės yra Šeduvos miesto rytinėje dalyje, 240 metrų į pietus nuo Niauduvos upelio. Teritorija – 1,3 ha, kurios ribos sudaro šešiakampį.
Kapinių pietų pakraštyje tebėra išlikusi dalis senosios akmenų mūro tvoros. Aiškiai matomi kapai su akmeniniais antkapiniais paminklais. Prie vartų yra metalinės lentos su užrašais žydų ir lietuvių kalbomis.
Šiuo metu aplink žydų kapines statoma nauja autentiška akmeninė tvora.
Senosiose žydų kapinėse dirbantys vyrai viską atlieka rankomis – be jokios šiuolaikinės technikos pagalbos.
Šioje vietoje iškils Šeduvos žydų muziejus.
Planuojama atnaujinti ir paminklinius akmenis, kurių čia – daugiau nei tūkstantis.
Pietinėje kapinių pusėje išlikusi senoji akmenų mūro tvora bus restauruota.
Autorės nuotr.