Ernestui Mončauskui nepavyko nusiplauti gėdingos dėmės

Dėl gyvūnų kankinimo išgarsėjusiam Radviliškio politikui Ernestui Mončauskui nepavyko nusiplauti gėdingos biografijos dėmės. Vasario 20 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė jo bei kitų nuteistųjų skundus ir paliko galioti praėjusių metų gegužės 15 dienos Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, kuriuo E. Mončauskas ir kiti jo bendraminčiai buvo pripažinti kaltais dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Kankinimus nusifilmavo patys

Gyvūnų kankinimo faktai galbūt niekada nebūtų iškilę viešumon, jeigu ne vieno iš nuteistųjų pomėgis viską filmuoti mobiliojo ryšio telefonu ir kaupti filmuotos medžiagos archyvą.

Pasak pareigūnų, apie žiaurų elgesį su gyvūnais sužinota visiškai atsitiktinai, kai 2018 metais buvo atliekamas tyrimas dėl traktorių vagystės. Tada pas vieną iš galimų įtariamųjų buvo daroma krata ir rastas įspūdingas įrašų archyvas, kuriame buvo užfiksuota apie 140 epizodų.

Peržiūrėję filmuotą medžiagą pareigūnai dalį „filmukų“ perdavė įvertinti aplinkosaugininkams, o dėl trijų epizodų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Minėtuose vaizdo įrašuose buvo užfiksuotas žiaurus elgesys su šernu, audine ir vietnamietiška kiaule.

Replėmis karpė šerno iltis

Įtarimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pareigūnai pareiškė septyniems asmenims. Pasak pareigūnų, tik vienas iš kaltinamųjų dalyvavo visuose nufilmuotuose epizoduose, o kiti užfiksuoti tik viename ar kitame vaizdo įraše.

Manoma, kad vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas buvęs Radviliškio miesto seniūnas E. Mončauskas, buvo padarytas 2017 metais. Mobiliuoju telefonu darytame įraše matosi, kaip grupė vyrų žiauriai elgiasi su šernu.

Vienas iš vyrų koja spaudė šerno žandikaulį ir filmavo „pramogą“, kitas vyras laikė galines gyvūno kojas, trečias – priekines kojas, o E. Mončauskas laikė šerną abiem rankomis ir kojos keliu prispaudęs šerno sprandą prie žemės.

Šernui į burną buvo įkištas pagalys, jis pražiodintas ir vienas iš incidento dalyvių replėmis karpė šerno iltis ir traukė jas lauk. Manoma, kad šernas taip galėjo būti ruošiamas tam, kad vėliau būtų pjudomas šunimis ir jų gindamasis negalėtų jų sužaloti.

Kankino audinę ir vietnamietišką kiaulę

Kitame įraše buvo nufilmuota, kaip vyrai iš narvo paleido audinę ir ją leido draskyti šunims, dėl tokio elgesio gyvūnas buvo suluošintas.

Trečiame įraše buvo užfiksuota vietnamietiškos kiaulės kankynė. Pririšta kiaulė buvo tempiama ir pjudoma šunimis, kurie ją draskė. Paskui vienas iš vyrų kiaulei perrėžė kaklą ir gyvūnas mirtinai nukraujavo.

Išgelbėjo veterinaro parodymai

Baudžiamoji byla buvo baigta tirti ir teismui perduota prieš daugiau nei trejus metus. Bylą išnagrinėjęs žemesnės instancijos teismas E. Mončauską buvo išteisinęs.

Tąkart teisėjai patikėjo teisme liudijusio veterinarijos gydytojo parodymais, esą šernas buvo ne kankinamas, o gelbėjamas, nes neva įsipynė į tvorą. Veterinaras aiškino, kad karpant šerno iltis gyvūnas skausmo nekentėjo, nes jam buvo suleista nuskausminamųjų vaistų.

Šį žemesnės instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai.

Visus teisiamuosius pripažino kaltais

Praėjusių metų gegužės 15 dieną bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas nepatikėjo veterinarijos gydytojo parodymais ir priėmė visai priešingą nuosprendį – visus septynis teisiamuosius pripažino kaltais dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Teismas E. Mončauskui, D. Vilkui ir R. Dauniui skyrė 3766 eurų, G. Sankauskui – 9876 eurų, L. Praspaliauskui – 1883 eurų, o M. Steponavičiui ir A. Kondrotui – po 2500 eurų baudas.

Kadangi E. Mončauskas buvo pripažintas kaltu, jis neteko Tarybos nario mandato, kurį buvo iškovojęs dalyvaudamas savivaldos rinkimuose Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąraše. Vėliau jam teko atsisveikinti ir su šia partija. Prieš tapdamas šios partijos nariu E. Mončauskas buvo konservatorių partijos narys.

Šis nuosprendis įsiteisėjo nuo jo paskelbimo dienos, tačiau nuteistieji jį apskundė Aukščiausiajam teismui.

Gyvūnus kankino šunų dresavimo tikslais

Vasario 20 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visų nuteistųjų skundus atmetė. Kaip informavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Rimantė Kraulišė, byloje nustatyta, kad su gyvūnais buvo žiauriai elgiamasi medžioklėje naudojamų šunų dresavimo tikslais, t. y. skatinant juos pulti ir draskyti gyvūnus.

Teisėjų kolegija, atmesdama nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus, pažymėjo, kad nors vaizdo įrašuose neužfiksuota, kuo pasibaigė žiaurūs veiksmai su šernu ir audine ir koks jų tolesnis likimas, tačiau bylos duomenys rodo, kad net jei jie po to buvo paleisti ar kur nors laikomi, jiems buvo padaryta sužalojimų, neabejotinai turinčių liekamųjų reiškinių jų sveikatai.

Pasak teisėjų kolegijos, nustatytų veiksmų turinys ir kontekstas nepalieka abejonių ir dėl to, kad nuteistieji veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo žiauraus elgesio su gyvūnais pobūdį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų gyvūnai gali žūti ar būti suluošinti, ir to norėjo.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs žemesnės instancijos teismas būtų pažeidęs kaltinamųjų teisę į nešališką teismą, nesilaikęs kaltinimo keitimo tvarkos ar padaręs kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

Zigmas JANAVIČIUS