Radviliškyje nuskambėjo žmogaus, gamtos ir muzikos šventė
Liepos 17 dieną, po Škaplierinės atlaidų, visi skubėjo į tradiciniu tapusį folkloro festivalį „Rytoj iš ryto rugelius kirsim“. Radviliškiečiams festivalis jau atpažįstamas kaip autentiškos liaudies muzikos koncertas, darnus folkloro ansamblių sambūris bei šiltas bendraminčių susitikimas.
Radviliškio miesto kultūros centras ir folkloro ansamblis „Aidija“ (vad. Donatas Stakvilevičius) visus sukvietė į rugine duona kvepiantį, žolynais išpuoštą, folkloro muzikos garsais apipintą šventės kiemą, kuriame tradiciškai atvėrė etnokultūros papročių ir tradicijų skrynią.
Folkloro kolektyvų sambūris ne eilinis, o jubiliejinis, nes šventės šeimininkai – folkloro ansamblis „Aidija“ – minėjo savo kolektyvo veiklos 35-erių metų sukaktį.
Renginio sumanytojus ir visus dalyvius pasveikino Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios klebonas, kunigas Tadas Rudys ir Radviliškio rajono valdžios atstovai. Jie džiaugėsi kolektyvo aktyvia ir iniciatyvia kūrybine veikla mūsų mieste ir respublikoje bei įteikė „brandos atestatą“.
Radviliškio miesto kultūros centro direktorė Indrė Ginkevičienė pasidžiaugė kolektyvo gebėjimu burti ir vienyti folklorą mėgstančių radviliškiečių bendruomenę, padėkojo už geranorišką pagalbą įvairiuose renginiuose bei įteikė dovanų čekį muzikiniam instrumentui.
Jubiliatus sveikino ir savo muzikines programas dovanojo kolektyvai, atvykę iš įvairių Lietuvos vietovių: festivalyje debiutavo Tyrulių bendruomenės folkloro ansamblis „Tyrulė“ (vad. Sandra Pranevičienė), originalią muzikinę programą padovanojo „Šiauliai United“, dar kitaip pasivadinę Šiaulių jungtinėmis folkloro pajėgomis, trys šaunūs muzikantai, liaudies meistrai, folkloro ansamblio bičiuliai Albertas Martinaitis, Arūnas Vaičelis ir Gendvidas Karpavičius, festivalyje dalyvavo Panevėžio rajono Vadoklių kultūros centro tradicinė instrumentinė kapela „Susiedai“ (vad. Alpas Mulevičius) ir Kauno folkloro ansamblis „Alda“ (vad. Ramunė Baniulienė ir Giedrė Ramunė Pečiulienė).
Pats dangus tą dieną dovanojo gerą orą, simboliškai, keliais lietaus lašais, palaimindamas šventės dalyvius ir svečius. Dainos skambėjo net tris valandas, bet laikas neprailgo ir niekas namo neskubėjo – šoko, dainavo, gaiviu „trupiežiumi“ ir gardžia pasieniečių koše vaišinosi.
O ansambliečiai, sudainavę bendrą finalinę dainą, gražioje bendrystėje vakarojo, nes kur sekmadienį nuskubėsi? Dar seniau žmonės sakydavo, jog per Škaplierinę nereikėtų dirbti, kad vėjai namų stogų neplėštų, rugių neišguldytų.
Nurimus smuiko ir armonikos garsams, ištuštėjus šventės kiemui vis kirba mintis, primindama seną tiesą, kad tautos dvasia, gyvastis yra savo krašto liaudies kūryboje, papročiuose ir tradicijose.
Organizatoriai dėkoja renginio rėmėjams: už gardžią žirnių košę – VSAT Šiaulių pasienio užkardos pareigūnams, už dovanas kolektyvams, natūralų aliejų ir arbatą – „Dijo ūkiui“ ir jo vadovams Modestai ir Žygimantui Dijokams, už agurkus – ūkininkui Gedui Jasiukaičiui, už sūrius ir rūgpienį – „Tado Krapiko ūkiui“, už šaltą alų – UAB „Aluverda“ direktoriui Ričardui Savickui, už gardžias bulves su spirgučiais – kultūros centro šaunioms šeimininkėms Rimutei ir Jurgitai.
Parengta pagal Radviliškio miesto kultūros centro informaciją