Aktuali informacija gyventojams apie šildymo kainas ir biokuro biržą

Visą pasaulį kaustant energetinei krizei, dėl kurios brangsta biokuras, elektra, dujos ir kiti degalai, to neįmanoma išvengti ir Radviliškio rajone. Kaip visoje Europoje bei visoje šalyje, taip ir Radviliškio rajone brangsta šildymas, nes biokuro kaina kas mėnesį auga.

Visuomenėje pradėjus sklisti kai kurių politikų skleidžiamiems gandams, esą UAB „Radviliškio šiluma“ galėjo atpiginti šildymą, jeigu dar praėjusių metų rudenį biokuro biržoje iš anksto būtų prisipirkusi biokuro pusmečiui į priekį, kuris tuo metu buvo pigesnis, įmonės atstovai teigia, kad tokios kalbos prasilenkia su realybe ir rodo, jog žmonės vis dar turi per mažai žinių apie tai, kaip perkamas kuras biokuro biržoje, kaip skaičiuojamos šildymo kainos, kas ir kaip jas nustato, kodėl kiekvieną mėnesį už šilumą tenka mokėti skirtingą sumą pinigų.

UAB „Radviliškio šiluma“ sutiko atsakyti į gyventojų dažniausiai užduodamus klausimus.

Kas yra biokuro birža, kam ji reikalinga?

Tarptautinė biokuro birža BALTPOOL – tai unikali elektroninė prekybos platforma, kurioje vyksta prekybos aukcionai biokuru. Lietuvoje biokuro birža BALTPOOL priklauso valstybės valdomai energetikos įmonių grupei EPSO-G. Biokuro biržą prižiūri ir reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymas visus šilumos gamintojus, tarp kurių yra ir UAB „Radviliškio šiluma“, įpareigoja teikti pirmenybę visą šilumos energijai gaminti reikalingą biokuro kiekį įsigyti per biokuro biržą. Toks reikalavimas atsirado siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją energijos išteklių rinkoje, prekybos efektyvumą, tiekimo patikimumą bei skaidrumą ir norint išvengti bet kokių korupcijos apraiškų.

Būtent todėl UAB „Radviliškio šiluma“ atsakingi darbuotojai negali pirkti biokuro iš savo pažįstamų, draugų ar giminaičių, o visas per biokuro biržą perkamas kuras yra įsigyjamas sąžiningai tuo metu rinkoje esančiomis kainomis, pirkimo procedūras prižiūrint kompetentingoms institucijoms.

Kaip vyksta biokuro pirkimas per biokuro biržą? Ar šilumos tiekimo įmonė gali rinktis iš daugelio tiekėjų pasiūlymų?

Prekyba biokuru vyksta vadovaujantis išimtinai pagal biokuro biržos tvarką ir sąlygas, kurias nustato Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintas Energijos išteklių biržos reglamentas. Energijos išteklių biržos operatorius BALTPOOL, UAB, Energijos išteklių rinkos įstatymo nustatyta tvarka organizuoja prekybą biokuru, administruoja biokuro biržą ir turi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išduotą Energetikos veiklos licenciją.

Prekyba biokuru Biržoje vyksta naudojant elektroninę prekybos biokuru sistemą EPS. Energijos išteklių biržos reglamentas nustato, kad operatorius BALTPOOL, UAB, savo tinklalapyje rengia ir skelbia prekybos biokuro produktais sąlygas.

Biržos pirkimo procesas vyksta tokia tvarka: kiekvieną savaitės antradienį iki 10.30 valandos biokuro pirkėjas pateikia pavedimą, kuriame gali koreguoti siūlomą kainą bei pageidaujamą įsigyti biokuro kiekį. Iki 11.00 valandos pavedimą biokuro pirkėjas gali atšaukti, o jo koreguoti jau nebegali. Nuo 11.00 iki 12.00 valandos biokuro biržos pirkime dalyvauja tik pardavėjai, kurie susipažinę su biokuro pirkėjo pateiktu pageidavimu gali konkuruoti dėl kainos.

Deja, jeigu biokuro pirkėjo pasiūlymas biokuro pardavėjų nesudomina, o tai dažniausiai įvyksta dėl siūlomos per mažos kainos, biokuro pirkimo aukcionas neįvyksta, nes nė vienas tiekėjas neatsiliepia į pasiūlymą. Tada pirkėjui po savaitės tenka pateikti naują pasiūlymą šiek tiek didesne kaina ir tikėtis, kad jis sudomins biokuro pardavėjus.

Nors kai kurios žiniasklaidos priemonės skleidžia prasimanymus apie tai, jog UAB „Radviliškio šiluma“ darbuotojai esą tyčia nenori biokuro pirkti pigiau, tačiau šiuos pramanus paneigia gausybė vien per 2021 metus neįvykusių biokuro aukcionų, kai Radviliškio šilumos tiekimo įmonės pasiūlytos perkamo biokuro kainos pasirodė pernelyg mažos biokuro tiekėjams ir nė vienas iš jų tokiomis kainomis parduoti biokuro nepageidavo.

Be to, biokuro pardavėjai ypač rudens mėnesiais nenori sudarinėti ilgalaikių sandorių, nes tikisi, kad žiema bus šalta ir biokuras pabrangs.

Jeigu pardavėjas susidomi biokuro pirkėjo pasiūlymu, toliau operatoriaus erdvėje vyksta sandorio įsigaliojimas, tiekimo grafiko susiderinimas, sandorių vykdymas, kiekio ir kokybės nustatymas bei suderinimas, atsiskaitymas ir sandorio uždarymas.

Birža gana sudėtinga, todėl kad biokuro pirkėjas pats negali pasirinkti pardavėjo, o pardavėjas renkasi, kam jis nori parduoti arba neparduoti biokurą, o tai didžiąja dalimi diktuoja biokuro kainą.

Kai kam kyla klausimų, kodėl „Radviliškio šilumai“ biokurą dažnai parduoda tie patys tiekėjai? Galbūt tarp įmonės darbuotojų ir biokuro pardavėjų vyksta kažkokie neskaidrūs susitarimai „po kilimu“?

Jokie neskaidrūs susitarimai biokurą perkant biržoje yra negalimi, nes pirkėjui ir pardavėjui neįmanoma turėti jokių kontaktų. Biokuro pirkėjui pateikus savo paraišką, biokuro pardavėjai mato tik apskritį, į kurią reikės pristatyti biokurą, tačiau nežino, kas yra pirkėjas ir koks jo pavadinimas, o pirkėjas lygiai taip pat nemato pardavėjo duomenų.

Šiuo metu biokurą įmonei „Radviliškio šiluma“ tiekia daugiau kaip 10 tiekėjų, dalis iš jų aukcionuose dalyvauja ne vieną kartą, tačiau tai turi labai logišką paaiškinimą, juk biokuro pardavėjas, kurio įmonė veikia Šiaulių apskrityje, yra suinteresuotas parduoti biokurą toje pačioje apskrityje, nes tokiu atveju jam žymiai pigiau kainuos biokuro transportavimas.

Kodėl „Radviliškio šiluma“ biokuro neprisipirko pusmečiui į priekį praėjusių metų rudenį, kai biokuras buvo pigesnis negu dabar?

Pirmiausia, praėjusių metų rudenį niekas nežinojo, kokia bus žiema ir ar apskritai brangs biokuras. Jis galėjo ir atpigti, tada įmonė būtų kaltinama, kad prisipirko brangaus kuro.

Antra, daugelis „Radviliškio šilumos“ bandymų praėjusių metų rudenį įsigyti biokurą pigiau buvo nesėkmingi, nes niekas iš biokuro pardavėjų nesusidomėjo tokiais įmonės skelbimais ir nepateikė pasiūlymų, todėl aukcionai neįvyko.

Trečia, iš anksto nusipirktas biokuras, ilgai laikomas krūvose, ima drėkti, pelyti ir praranda dalį savo energetinės vertės. 2013 metais viešoji įstaiga „Efektyvios energetikos centras“ atliko tyrimus, kurie parodė, jog krūvose ilgiau laikant biokurą prarandama dalis energetinės vertės, tad iš anksto nusipirkto biokuro laikymas gali dar labiau padidinti radviliškiečių sąskaitas už šilumą.

Ketvirta, UAB „Radviliškio šiluma“ privalo laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, kurie įmonės sandėliavimo aikštelėje leidžia laikyti tik tokį biokuro kiekį, kokio reikia vienam nelabai šaltam mėnesiui.

Kas ir kaip nustato šilumos kainą? Ar ją gali atpiginti rajono politikai?

Šilumos kainų nustatymo procedūrą šilumos tiekėjui reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika. Tai yra griežta metodika, pagal kurią šilumos kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis šilumos ruošimo, perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Jeigu kaina bus suskaičiuota nesilaikant reikalavimų, tada Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ją paprasčiausiai lieps atšaukti.

Šilumos kilovatvalandės kaina susideda iš dviejų dalių, tai pastovioji dalis, kurią sudaro įmonės patiriamos sąnaudos, nustatytos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, ir kintamosios dalies, kurią lemia perkamo kuro kainos. „Radviliškio šiluma“ perka ne tik biokurą, bet ir elektrą bei dujas, kurios per keletą pastarųjų mėnesių pabrango daugiau nei dvigubai. Nors šilumos gamyboje Radviliškyje naudojamas palyginti nedidelis procentas dujų, tačiau toks ženklus pabrangimas turi daug reikšmės kintamai kainos daliai.

Ir šilumos tiekimo įmonės, ir savivaldybės privalo griežtai laikytis nustatytos tvarkos ir neturi teisės jos keisti ar įvedinėti savas metodikas.

Politikai neturi teisės vienašališkai nustatyti šilumos kainų, nes Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tokias kainas iš karto panaikins, o rajono politikams nesutikus to padaryti – pati Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įves savo paskaičiuotas kainas. Todėl akivaizdu, jog nustatant šilumos kainas paskutinį ir lemiamą žodį visada turi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, o ne šilumos tiekimo įmonė ar rajono valdžia. Nei rajono vadovai, nei rajono Tarybos nariai, kad ir kaip jiems bebūtų gaila už šildymą mokančių gyventojų, negali nei jų atleisti nuo mokesčių už šilumą, nei tų mokesčių nepagrįstai sumažinti, nei nepagrįstai padidinti.

Lietuvoje turime pavyzdžių, kai politiniai įsikišimai įmones nuvarė kone į bankrotą, tada reikėjo kviestis privačius investuotojus-gelbėtojus. Šiandien tokie pavyzdžiai rodo, jog labai dažnai tų savivaldybių, kuriose šilumą tiekia privačios įmonės, gyventojai už šilumą moka brangiausiai. Pavyzdžiui, privačių investuotojų valdomos Biržų katilinės tiekiama viena kilovatvalandė šių metų sausio mėnesį gyventojams kainavo net 10,92 cento, o Radviliškio rajone kaina buvo žymiai mažesnė ir siekė vos 7,16 cento už kilovatvalandę.