Alksniupių kraštas atšventė 470-ies metų jubiliejų

Birželio 15-osios rytas išaušo saulėtas, kviečiantis į šventę Alksniupiuose, kurią kūrė labai didelis būrys krašto žmonių. Bendram tikslui susibūrė visuomeninė organizacija „KAIMO BENDRUOMENĖ-DRAUGAS“: švarino parką, gatves, sodino gėles, atnaujino autobusų stotelę, perdažė suoliukus. Alksniupių kultūros namų meno kolektyvai repetavo, pasikvietę bendraminčius ir pagalbininkus kūrė dekoracijas. Pagrindinės mokyklos mokiniai kūrė dailės darbus, savanoriavo. Proga svarbi, nes norėta tinkamai ir svariai paminėti savo krašto 470 m. sukaktį nuo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose bei visuomeninės organizacijos „KAIMO BENDRUOMENĖ-DRAUGAS“ 20-ies metų jubiliejų.

Vidurdienį visus atvykusius su nuotaikinga muzika pasitiko Smilgių kultūros centro Perekšlių varinių pučiamųjų instrumentų orkestras ,,Saulutė“ (vad. Ligita Bilevičienė).

Gera nuotaika buvo ir Alksniupių kultūros namų salėje. Čia garbingai buvo sutikti krašto senoliai, pasidžiaugta, kad dar nemaža dalis galėjo atvykti ir pabūti kartu su visais. Tai tie žmonės, kurie visą gyvenimą skyrė savo kraštui, kūrė ateitį savo vaikams ir anūkams.

Bendruomenės tarybos atstovė Irena Survilienė ir seniūnaitis Arminas Blinstrubas apdovanojo senolius. Toma Malinauskienė pristatė archyvinę medžiagą apie bendruomenės veiklą ir kartu su aktyvu apdovanojo buvusius bendruomenės vadovus: Saulių Markevičių ir Laimą Didžbalienę. Bendruomenės pirmininkas Justas Malinauskas dėkojo bendruomenės aktyvui už puikų bendradarbiavimą puoselėjant ir gražinant Alksniupių kraštą.

Radviliškio rajono savivaldybės vicemerė Jurgita Sidarienė sveikino bendruomenę, pirmininką Justą Malinauską ir jo žmoną Tomą linkėdama dar daug idėjų, ilgo bendruomenės gyvavimo bei vienas kito palaikymo.

Renginio metu pasidžiaugta, kad nemažas būrys iš krašto kilusių žmonių žinomi Lietuvoje mokslo bei kultūros srityse. Vienas iš jų – Lietuvos lėlių teatro režisierius, dailininkas Rimantas Driežis – atvyko su istorija apie tai, kad būtent Alksniupiai davė kryptį jo profesijai, ir pakvietė visus pasižiūrėti Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklį „Coliukė“.

Kad kraštas gyvuotų, visada reikalingi žmonės – sėslūs, kūrybingi, aktyvūs. Alksniupių kraštas tokių turėjo ir turi: kultūros namų vadovė Laima Didžbalienė džiaugėsi savo sprendimu pasirinkti ne didmiestį ir kurti kultūrą čia, Alksniupių pagrindinės mokyklos direktorė Rasa Saliamorienė akcentavo bendruomeniškumo svarbą ir vienas kito palaikymą, bendruomenės pirmininkas Justas Malinauskas su žmona – vietiniai, kuriems ypač rūpi, kad kraštas liktų, gražėtų, žmonės gerai jaustųsi. Ir visa šventinė dalis tradiciškai – pačių alksniupiečių. Smagu buvo klausytis kraštiečių seserų Gvidos Skromanienės ir Kamilės Brajinskienės dueto dainų, iki nuoširdaus graudumo ir nuoširdumo visiems į širdį įkrito daugelį metų scenoje dainavusios Aleksandros Jakavičienės ir netikėtai į sceną užlipusios jos dukros Jolantos iš Vilniaus daina, buvo gera nuo aksominių Eimanto Didžbalio ir Ievos Vaitkevičiūtės balsų bei stipraus Mindaugo Siriūno balso.

Kitoje programos dalyje susirinkusieji galėjo matyti Alksniupių kultūros namų kolektyvus: liaudiško dainavimo „Alksnelę“ ir moterų vokalinį ansamblį „Nona“ (vad. St. Vaitkevičius), šokių kolektyvą „Alksna“ (vad. D. Maciuvienė), Radviliškio-Alksniupių jungtinį šokių kolektyvą „Mozaika“ (vad. D. Paškauskienė). Dar kartą kraštu pasidžiaugti galėjo žiūrėdami videofilmuką „Mano žemė“, kurį nufilmavo ir sumontavo kraštietis Eduardas Šereiva.

Šventinės dalies pabaigoje visi buvo pakviesti prisiminti krašto kūrėją, išskirtinės erudicijos vadovą, tikrą žemdirbį – novatorių Algirdą Malinauską. Jo atminimą įamžinti ėmėsi gerai jį pažinoję, kartu dirbę alksniupiečiai Irena Survilienė ir Arminas Blinstrubas. Atkaklaus darbo dėka, lėšų paieškomis, architekto Šarūno Sabaliausko ir dizainerio Dariaus Linkevičiaus idėjų įgyvendinimu bei daugumos krašto gyventojų lėšomis Alksniupių centre iškilo meninė skulptūrinė kompozicija, skirta Algirdui Malinauskui. Ją atidengė dukra Valė Seliokienė ir buvęs Algirdo Malinausko bendražygis Saulius Markevičius.

Po oficialiosios dalies tiek maži, tiek dideli skubėjo pasižiūrėti iš Vilniaus atvežtą „Coliukę“, nes, anot Rimanto Driežio, lėlių teatrą gali žiūrėti ir vaikai, bet labai tinka suaugusiesiems. Profesionalių aktorių dėka žiūrovai persikėlė į mažos mergaitės pasaulį ir sulaikę kvėpavimą laukė laimingos pabaigos, nes „laimė yra mylėti, o ne turėti“.

Pakylėti, atgaivinę sielą kraštiečiai būriavosi „Baltojoje prisiminimų saloje“, skanavo bendruomenės narių ruoštų patiekalų, bendravo prie kavos puodelio, dalijosi prisiminimais.

Pavakary laukė dar viena bendruomenės narių dovana – Alksniupių mėgėjų teatro „Pilnatis“ spektaklis „Vakaronė piniginėje“ (rež. L. Didžbalienė). Kol suaugusieji stebėjo veiksmą scenoje, mažieji vaikai „Vaikų saloje“ kartu su animatoriais, vėliau su Radviliškio atviro jaunimo centro „Jaunimo erdvė“ nariais aktyviai leido laiką. Paaugliai būriavosi su jaunaisiais Šeduvos šauliais.

Kas norėjo paklaidžioti prisiminimuose, vakare galėjo apsilankyti „Draugo“ muziejuje, kam norėjosi bendrystės, veiksmo, triukšmo – irgi turėjo puikų reginį – baikerių paradą. Didžiulis būrys motociklų, keturračių aplankė krašto kaimelius ir vėl grįžo į Alksniupių centrą, kuriame programą tęsė ir gerą nuotaiką dovanojo „Šeduvos bernai“ bei kraštiečiai Ieva, Gvida ir Eimantas bei šeduvietė Evelina Stalgienė.

Jau sutemus vasaros estradoje visi susirinko klausytis, šokti, linksmintis kartu su Katažina. Tiek jauni, tiek vyresni kartu dainavo žinomas dainas, žavėjosi dainininkės nuoširdumu. Artėjant vidurnakčiui, šventę užbaigė Ugnies šou.

Šią puikią šventę organizavo Šeduvos kultūros ir amatų centro Alksniupių kultūros namai, visuomeninė organizacija „KAIMO BENDRUOMENĖ-DRAUGAS“, paramą skyrė Pakalniškių seniūnija, ŽŪB „Draugas“ bei daugelis kitų. Tačiau šventės nebūtų buvę, jei ne idėja suburti žmones, pasidžiaugti vieni kitais. Ačiū bendruomenės nariams bei visiems, kurie neabejingi mūsų kraštui.

Zita Kučienė