Amžius – ne kliūtis vadintis studentu
Aušra MIKŠIENĖ
Praėjusio trečiadienio popietę į garsųjį Burbiškio dvarą, kuriame tądien iškilmingai paminėtas Radviliškio rajono Trečiojo amžiaus universiteto dešimties metų jubiliejus, rinkosi pasidabinusios senjoros ir pasipuošę senjorai, iš gyvenimo viską semiantys saujomis ir nė neketinantys, kaip patys juokauja, be laiko pasenti. Nors kai kurių vaikai ir anūkai prašo senelių nurimti ir pagaliau ramiai mėgautis užtarnautomis poilsio dienomis, senjorai skuba į paskaitas, domisi visomis aktualijomis, uoliai kremta anglų kalbą, sportuoja, dainuoja ir nuolat keliauja.
„Jau nė nebežinau, kelintą kursą baigėme, tačiau švęskime taip, lyg švęsdavome jaunystės laikais, pasibaigus pavasario sesijai“, – tokiais žodžius susirinkusius bendraminčius sveikino vienas iš studentų Alfredas Krikštanas, kartu su žmona Sofija šiame universitete studijuojantis nuo pat jo įkūrimo – visus dešimt metų.
Savo energija lenkia ne vieną jauną žmogų
Radviliškio Trečiojo amžiaus universitetas – tikrų tikriausias Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus vedėjos, koordinuojančios šio universiteto veiklą, Ritos Vaigauskienės „kūdikis“. Nors užsienyje studijuojantys senjorai jau daugelį metų nieko nebestebina, R. Vaigauskienė prisipažįsta, apie savo idėją suburti rajono pensinio amžiaus žmones į vieną bendrą ratą ir pakviesti mokytis iš pradžių bijojo net garsiai kalbėti.
„Galvojau, kad viena nieko nenuveiksiu, tad ieškojau aktyvių vyresnio amžiaus žmonių. Džiugu, kad po pirmojo susibūrimo, kuriame dalyvavo vos aštuoniolika žmonių, žinia ėmė sklisti iš lūpų į lūpas, gretos vis didėjo. Prireikė net ir cenzą įvesti – priimame tik tuos, kurie yra pensinio amžiaus ir darbo rinkoje jau yra visiškai neaktyvūs. Juk tokiems žmonėms labiausiai reikia bendravimo ir veiklos, – šypteli R. Vaigauskienė, kasdien mieste pasisveikinanti kone su visais garbaus amžiaus žmonėmis. – Juokiuosi, kad vieni – jau buvę studentai, kiti – dabartiniai, o dar kita grupė – būsimieji, tad su visais esu artima.“
R. Vaigauskienė džiaugiasi, kad per dešimt metų susibūrė stipri senjorų bendruomenė, kuri nenori sėdėti namuose ir kalbėti tik apie tai, kaip sunku Lietuvoje gyventi: „Labai noriu palinkėti visiems mūsų studentams ir toliau neprarasti noro bendrauti, mokytis ir sėkmingai tolinti nuo savęs negatyvią senatvę. Tegul pozityvumas suteikia energijos, noro matyti gyvenimą šviesiomis spalvomis. Kai parduotuvėje išgirstu gyvenimu besiskundžiančias ir dejuojančias senoles, kviečiu atvykti į Trečiojo amžiaus universitetą – tuomet iškart pasikeis požiūris į gyvenimą, nes mūsų studentai džiaugiasi kiekviena diena ir netgi savo energija lenkia ne vieną jauną žmogų“.
Vyriausiai studentei – 85-eri
Šiandien Trečiojo amžiaus universitetas jau turi ir penkis fakultetus. Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Nijolė Nėjienė sako esanti dėkinga visiems dekanams, septynių asmenų tarybai, kurie šiam darbui atiduoda visą save, o ir studentai džiugina savo energija bei noru tobulėti: „Mūsų gretos nuolat plečiasi. Jeigu veiklą pradėjome su šiek tiek daugiau nei keturiasdešimt studentų, tai šiemet jų – beveik šimtas trisdešimt. Vieni mokosi visus dešimt metų, kiti grįžta po metų pertraukos. Priimtume ir daugiau norinčių, tačiau trūkstame patalpų, nes šiandien renkamės Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo centre. Stebiuosi jų visų užsidegimu. Per savaitę noriai eina mokytis tris-keturis kartus, dukart per mėnesį dalyvauja bendrose paskaitose, pamiršę daržus, vištukes. Mokosi dirbti kompiuteriu, nors namuose jo neturi ir nežinia ar turės, kruopščiai dirba tautodailės užsiėmimuose, kuriuos vadina „darbeliais“.
Buvusi mokytoja, kalbos tvarkytoja, šiandien garbaus amžiaus studentus mokanti kalbos kultūros, neslepia, kad darbas su senjorais – visiškai kitoks negu su jaunimu. Jos teigimu, senjorai dega noru mokytis, eina savanoriškai, o mokyklose vaikams mokytis – prievolė: „Mūsų paskaitos – neprivalomos. Pusmečiui taryba suplanuojame temas, kviečiame garsius lektorius iš visos Lietuvos. Fakultetuose veikla vykdoma atskirai – veikia Anglų kalbos, Meninės raiškos, Pasaulio pažinimo, Dvasinio tobulėjimo ir Sporto fakultetai“.
Studentų gretos – pačios įvairiausios. Šiandien pati vyriausia studentė – 85-erių metų moteris, kuri lanko darbščiųjų rankų būrelį, mokosi kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos. Anot N. Nėjienės, visus studentus vienija noras bendrauti, susirasti draugų: „Ateina ir našlės, ir našliai, ir šeimos – vyrai ir žmonos. Tiesa, vyrų – stokojame, tad jokių meilės istorijų papasakoti negalėčiau. Jeigu studentų yra arti šimto trisdešimties, tai vyrų, nuolat lankančių, – gal kokie šeši. Tačiau smagu, kad į pagalbą prireikus atskuba ir studenčių vyrai“.
A. Čepononis: „Kai ateis laikas, ir aš tapsiu šio universiteto studentu“
Burbiškio dvare susirinko ne tik Radviliškio rajono Trečiojo amžiaus universiteto studentai – pasveikinti jų su gražiu veiklos jubiliejumi atskubėjo ir Kelmės rajono, Raseinių, Pakruojo, Mažeikių bei Šiaulių miesto Trečiųjų amžiaus universitetų studentai. Su dovanomis atvyko ir Radviliškio rajono valdžios atstovai.
„Mane džiugina ir stebina tokia nuostabi šių žmonių veikla. Jie nori daryti, gyventi, keliauti, judėti, kurti. Jie susitinka su sveikatos, kultūros, švietimo, ekonomikos specialistais, tai kartais juokauju, kad šie studentai žino kur kas daugiau negu aš. Juk negali žmogus visko išmanyti, tad būtinai, kai sulauksiu pensinio amžiaus, tapsiu studentu. Jau žinau ir sritį, kurioje galėčiau pasireikšti – tai būtų gamtos pažinimas, kelionės į miškus, paukščių ir žvėrelių stebėjimas“, – šypteli rajono meras Antanas Čepononis, penkiems senjorams įteikęs padėkos raštus.
Išdalyti padėkos raštai
Už lietuviškos muzikos puoselėjimą, aktyvią savanorišką veiklą, vadovaujant Radviliškio rajono Trečiojo amžiaus universiteto moterų ansambliui padėkos raštas įteiktas Zenonai Zakienei. Už vadovavimą Radviliškio rajono Trečiojo amžiaus universitetui ir vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą į aktyvų mokymąsi visą gyvenimą padėkota universiteto vadovei Nijolei Nėjienei. Už ilgametį ir aktyvų dalyvavimą Radviliškio rajono Trečiojo amžiaus universiteto veikloje, įprasminant renginių akimirkas fotografijose padėkos raštas įteiktas Vladui Adomaičiui. Už išvykų ir laisvalaikio renginių organizavimą, skatinant vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą, bendravimą bei krašto pažinimą padėkos raštu apdovanota Danguolė Dabašinskienė, o Oliai Gakštienei įteiktas padėkos raštas už aktyvią visuomeninę ir savanorišką veiklą, vienijant Radviliškio rajono Trečiojo amžiaus universiteto senjorus.
Padėkos raštus išdalijo ir savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centras. Už iniciatyvumą, kūrybiškumą ir nuoširdžią veiklą apdovanoti Alfredas Krikštanas, Janina Kaučikienė, Irena Vaitkienė, Gražina Šarkienė ir Marytė Gadliauskienė.
„Negalime nustygti vietoje. Jaunystėje buvome aktyvūs, nuolat keliavome, daug šokome. Vaikai jau užauginti, tad ir toliau užsiimame ta veikla, kuri mus traukia“, – juokėsi padėką atsiėmęs A. Krikštanas. Meiliai žvelgdamas į žmoną Sofiją vyras prasitarė, kad jie vedę jau 55-erius metus: „Susišokome tautinių šokių būrelyje, taip ir šokame visą gyvenimą. Vaikai neprieštarauja, kad abu jau dešimt metų studijuojame. Mums ta veikla patinka“.
Kad studijos Trečiojo amžiaus universitete suteikia daug džiaugsmo, tikina ir O. Gakštienė. Rankose laikydama mero padėkos raštą moteris sako taip pat besimokanti jau dešimt metų: „Iš pradžių lankiau visas paskaitas, o pastaruosius trejus metus labiau gilinuosi į buhalteriją. Kas patraukė? Man patinka. Nereikia namuose sėdėti. Susiradau daug gerų draugų ir draugių. Esu laisva, ką noriu, tą darau. Niekas man to nedraudžia“.