Apeliacinio teismo išteisintas A. Čepononis: „Teisybė nugalėjo“
Aušra MIKŠIENĖ
„Jau seniai taip gerai ir užtikrintai nesijaučiau. Galbūt tik prieš kokius septynerius metus“, – tokiu įrašu trečiadienio rytą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis, gegužės 15-ąją sulaukęs dar vieno išteisinamojo Lietuvos apeliacinio teismo verdikto.
„Manau, kad oras, saulė, debesys – tie patys, bet aš jau ne tas pats. Aš šiandien – kitoks. Einu gatve, bet ji gražesnė, oras – tyresnis. Nuo pat pradžių žinojau, kad pabaiga turi būti tokia, tačiau neabejojau tuo, kad atsiras žmonių, kurie norės įgyvendinti kažkieno užsakymus ir užversti kaltinimais“, – savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ kitą dieną po išteisinimo sakė rajono meras.
Verdiktas: išteisintas pagrįstai
Meras A. Čepononis Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje, kuriame buvo skelbiamas sprendimas, nedalyvavo, nors tą dieną buvo Vilniuje. Anot mero, jam tądien svarbiau buvo dalyvauti konferencijoje apie Europos Sąjungos projektų įgyvendinimą, kad rajoną pasiektų daugiau europinių investicijų, tačiau geros žinios netruko pasiekti – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmetė prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono savivaldybės mero išteisinimo.
Kaip informavo Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai Vilma Budėnienė, teisėjų kolegija konstatavo, kad Šiaulių apygardos teismas A. Čepononį dėl jam pareikštų kaltinimų išteisino pagrįstai.
Prokurorai A. Čepononiui buvo pareiškę kaltinimą dėl kurstymo suklastoti dokumentus, tačiau teisme nagrinėjant bylą paaiškėjo paradoksali situacija. „Antanui Čepononiui inkriminuojamų veiksmų atlikimo laikas nurodytas vėlesnis nei suklastotų dokumentų, dėl to, anot teisėjų kolegijos, kurstymas padaryti jau įvykdytą veiką yra neįmanomas“, – teigia Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai V. Budėnienė.
Išteisinti ir kiti kaltinamieji
Be to, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija išteisino Aloyzą Juodį, Romualdą Juzukonį, Kęstutį Čiūdarą, Robertą Eigminą ir juridinį asmenį UAB „Leo statyba“ dėl piktnaudžiavimo tarnyba. O dėl dokumentų suklastojimo minėti asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti ir byla jų atžvilgiu nutraukta. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo atstovės spaudai, veikos, susijusios su dokumentų suklastojimu, pripažintos mažareikšmėmis, nes visos gautos lėšos buvo panaudotos, darbai, nurodyti dokumentuose, buvo realiai atlikti, todėl žala institucijoms nebuvo padaryta, nėra nukentėjusiųjų, nebuvo siekiama ir asmeninės naudos.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Aloyzui Juodžiui paskirta 941,50 Eur įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Dėl Romualdo Juzukonio ir Kęstučio Čiūdaro palikta galioti pirmosios instancijos teismo paskirta tokio pat dydžio įmoka. Robertui Eigminui paskirta 376, 60 Eur įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
„Jeigu būčiau išteisintas aš vienas, kaip buvo Šiauliuose, ir vėl tie, kurie mus puolė, vadino „šunauja“, „gauja“, toliau drabstytųsi purvais, bet išteisino visus. Todėl, kad niekam nebuvo padaryta žala. Mane šiandien labiausiai džiugina Lietuvos teismai, kurie iš tikrųjų skaitė bylos dokumentus, gilinosi, žiūrėjo, kas vyko realiai“, – emocingai kalbėjo rajono vadovas.
Apie prarastus metus nebenori nei galvoti, nei kalbėti
Apie prarastus septynerius metus ir patirtus išgyvenimus A. Čepononis sako nusprendęs nebegalvoti ir nebekalbėti: „Grįžęs iš Vilniaus viską išmečiau. Nebeturiu nieko – tik paskutinį teismo sprendimą. Ir šeimoje sutarėme, kad ta tema daugiau pokalbių nebus. Noriu laisvai jaustis, gyventi ir atidirbti likusį laiką Radviliškio rajono žmonėms“.
Nors šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam teismui, rajono meras sako nieko nebijantis: „Kai 2012 metais atėjau į Tarybą atsistatydinti, tuometinė jos narė Zita Žvikienė manęs paklausė, ar tikrai galiu pasakyti, kad esu nekaltas. Ir tada sakiau, kad esu nekaltas, tą kartoju ir šiandien. Esu nekaltas, todėl nieko nebijau. Jeigu žmogus yra nieko blogo nepadaręs, o tai surašyta ir dokumentuose juodu ant balto, tai ko jam bijoti? Liūdna galbūt tik tiems, kurie stengėsi įrodyti tai, ko nebuvo. Jiems nepasisekė, o aš šiandien lengva širdimi, blaiviu protu ir kitomis akimis žiūriu į ateitį“.