Artistės Rūtos Staliliūnaitės taku – į Pašušvėlį
Gegužės pradžia – kino ir teatro aktorės Rūtos Reginos Staliliūnaitės išėjimo už amžinosios uždangos mėnuo: gegužės 9-ąją jos siela išėjo pas Viešpatį, o 11-ąją balta urna su kūno pelenais atsigulė į Pašušvėlio (taip sakydavo artistė) kapinių žemę, šalia mylimų tėvelių. Visų žinomai Rūtelei šį pavasarį gegutė suskaičiavo šešerius metus, kaip po žemiškos kelionės ilsisi čia pat, gurgančios Šušvės šlaito ievynuose.
Atrodo, seniai nusileido Kauno dramos (vėl taip vadindavo artistė) uždanga po anšlaginių spektaklių, kitų artistų pėdos šildo atnaujinto Kauno nacionalinio dramos teatro scenos grindis. Bet kai artistas tampa legenda, atmintis gyva daug ilgiau už rampos šviesą ir žmogaus gyvenimą.
Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“ narės (vadovė Henrika Čipienė) R. Staliliūnaitės gyvenimo vietomis keliauti apsisprendė gegužės 11-ąją, būtent tą dieną, kai artistė į Pašušvėlį sugrįžo visam laikui. Daugelio klubo narių atmintyje tebėra gyva 2011 m. gegužės 11-oji. Juk tokios minios žmonių lydėjo mylimą kino ir teatro aktorę į paskutinę kelionę…
Nemažas būrelis – 24 žmonės – apsilankę Baisogaloje, kurioje Rūtelė irgi gyveno ir mokėsi pokario metais, sustojo Grinkiškyje. Čia juos pasitiko ir apie miestelį bei jo centre stovinčią bažnyčią papasakojo Audra ir Klemas Indrėkai. Jie ir palydėjo į Pašušvį, kuriame prie artistės kapo laukė Grinkiškio seniūnė Giedrė Božienė ir Pašušvio pagrindinės mokyklos direktorė, Pašušvio miestelio seniūnaitė Romalda Šiurnienė.
Panevėžiečiai padėjo gėlių, uždegė žvakeles, sugiedojo „Marija, Marija“… Prisiminimais apie Rūtelę dalijosi Indrėkai, mokyklos direktorė.
Iš kapinių „Tėviškės“ klubo keliautojai patraukė link bažnyčios, o iš ten atėjo prie mokyklos ir kultūros namų pastato, kuriame auga Rūtos guoba. Svečiams R. Šiurnienė papasakojo, kodėl ir kokiam tikslui ji čia pasodinta.
Kiek vėliau visi skubėjo į Pašušvio biblioteką, kurioje yra paruoštas kampelis, skirtas artistės R. Staliliūnaitės ekspozicijai. Bibliotekininkė supažindino ne tik su artistei skirta ekspozicija, bet ir pristatė Pašušvio pagrindinės mokyklos septintos klasės mokinio Manto Špoko piešinių parodą. Septintoko darbai visus stebino savo brandumu ir raiška. Tai irgi Pašušvio miestelio gyvenimo įvykis, meno blyksnis.
Įspūdžių visiems daug, tad pasišnekėti prie arbatos puodelio keliautojams labai smagu. Panevėžiečius maloniai nustebino pašušviečių svetingumas, šiluma, nuoširdumas. Mezgėsi šiltas pokalbis, iš kurio aiškėjo ir Panevėžio miesto „Tėviškės“ klubo tikslai, iš kurių svarbiausias – nepamiršti, kas esame, ką turime paveldėję, kaip saugome tai, kas turi būti svarbu.
O pašušviečiams malonu, kad jų miestelis žinomas, kad patinka apsilankantiems, kad turi kuo didžiuotis ir ką parodyti. Iš tokių susitikimų gimsta idėjos, mezgasi bendravimas ir nubraukiamos užmaršties dulkės nuo to, kas visiems brangu…
Lina Lydikaitienė, Pašušvio filialo vyresnioji bibliotekininkė