Asfaltas į Tyrulius rinkimais nekvepia

Rimas SAVICKAS

Praėjusią savaitę „Radviliškio naujienose“ paskelbta žinia apie tai, jog iš Radviliškio rajono kilęs Seimo narys Vytautas Juozapaitis, susitikęs su Lietuvos susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi, išpešė jo pažadą, kad dar šiemet bus išasfaltuotas žvyrkelis, vedantis į Tyrulius, labai pradžiugino tyruliškius ir aplinkinių kaimų gyventojus.

Džiaugdamiesi geromis naujienomis gyventojai negalėjo patikėti, jog jau šį rudenį į namus galės riedėti naujai paklotu asfaltu, nes prieš kiekvienus rinkimus politikai vis žadėdavo išasfaltuoti šį kelią, o po rinkimų savo pažadus užmiršdavo. „Manau, kad tai vėl pažadai, priešrinkiminis farsas“, – viešai svarstė Sergejus Prochorovas. Jam antrino ir Angelė Bučinskienė, kuri neslėpė netikinti tuo, ką išgirdo, nes jau daugelį metų rašyta ir prašyta to asfalto. „Pradėsiu tikėt stebuklais“, – stebėjosi moteris.

Panašiai svarstė ir Vigintas Mickus. „Tokius žodžius ypač dažnai mes girdime prieš rinkimus ir jau 25-eri metai. Ir vis gyvename ta viltimi, kad bus asfaltuojamas kelias, bet konkrečių darbų taip ir nematyti“, – apmaudo neslepia vyras.

Tad dar kartą prie sienos remiame Seimo narį Vytautą Juozapaitį ir klausiame, ar tikrai Tyrulių gyventojus pradžiuginusi naujiena nėra tik jo rinkiminis pažadas, kuris nebus ištesėtas?

– Jau ketvirtį amžiaus asfalto į Tyrulius laukiantys ir nuo politikų pažadų pavargę gyventojai netiki, kad ir Jūsų pažadas bus ištesėtas. Ar tai tikrai nėra tik priešrinkiminiai pažadai?“ – tiesiai šviesiai klausiame Seimo nario Vytauto Juozapaičio.

– Prieš rinkimus politikai paprastai vardija darbus, kuriuos žada nuveikti po rinkimų, jeigu bus išrinkti. O šiuo atveju yra priešingai – kai šių metų rudenį vyks Seimo rinkimai, kelias į Tyrulius jau bus išasfaltuotas arba bent jau atlikta didžioji dalis darbų, todėl gyventojai jau patys matys, kad tai tikrai nebuvo joks priešrinkiminis pažadas, o realiai padarytas ir visiems matomas darbas.

Būsiu atviras: aš nujaučiau, kad kas nors mano iniciatyvą bandys priskirti rinkimų karštinei, esą tai eiliniai tušti pažadai. Tačiau aš nesu iš tų žmonių, kurie dalija tuščius pažadus, todėl dabar drąsiai bendrauju su Radviliškio rajono žmonėmis, nebijau jiems žiūrėti į akis, nes nė vieno neapgavau, nė vienam nesu pažadėjęs to, ko negalėčiau ištesėti. Todėl mano sąžinė yra rami.

O jeigu kažkam malonu skleisti propagandą, kad asfaltas į Tyrulius tėra tik mano priešrinkiminis pažadas, tai tikrai nepulsiu jų atkalbinėti… Žmonės dar prieš rinkimus viską patys pamatys. Juk rinkimai – tai kiekvieno žmogaus pasirinkimas. O aš savo gimimu jau pasirinkau Radviliškį ir jo krašto žmones, su kuriais esu susietas ir viso sąmoningo gyvenimo veikla, nepaisant partiškumo, lyties, amžiaus ar socialinio statuso. Nes Radviliškis – tai dalis manęs, o nuo savęs niekur nepabėgsi… (Šypsosi, – autoriaus pastaba.)

– Kadangi artėja rinkimai, turbūt galime tikėtis, kad dabar ne vienas kandidatas lips ant bačkos ir bandys sau prisiskirti nuopelnus dėl Tyrulių kelio išasfaltavimo, menkindamas kitų indėlį?

– Kiekvienas elgiasi pagal savo moralę, o aš nesu teisėjas, kad juos galėčiau pasmerkti ar nuteisti. Nežinau, gal ir kiti politikai ar Seimo nariai ėjo „kryžiaus kelius“ dėl to Tyrulių kelio, bet aš pats asmeniškai to nepastebėjau. Vieninteliai, su kuriais dirbome išvien, – tai Radviliškio rajono savivaldybės vadovai, kurie vis mynė ant kulnų ir kartu dėjo pastangas, kad sostinės klerkus pavyktų įtikinti, jog šitą kelią būtina asfaltuoti.

Antra vertus, tas Tyrulių kelio klausimas kažkodėl nebuvo sprendžiamas ilgus metus, nepaisant to, kad Radviliškio rajonui atstovavo ne vienas Seimo narys ir ne po vieną kadenciją… O aš Seime dirbu dar tik pirmą kadenciją, todėl veidmainiauti ir meluoti dar neišmokau.

Nuoširdžiai džiaugiuosi, kai pavyksta padaryti kažką gero rajono žmonėms, tačiau toks yra mano kaip Seimo nario darbas, tokia yra mano pareiga, todėl už tai man nereikia nei dėkoti, nei garbinti. Kiekvienas turime dirbti savo darbą, – aš taip manau.

Noriu pasakyti, kad aš nei dėl nuopelnų, nei dėl šlovės su niekuo nelenktyniauju, nes man tos garbės pakanka ir savos. Juk dar net nebūdamas Seimo nariu buvau išrinktas Radviliškio garbės piliečiu už tai, kad garsinau rajoną savo darbais, ir tame nebuvo jokios politikos.

– Bet juk vis tiek nemalonu, kai interneto platybėse kažkas užsipuola už padarytą gerą darbą ir bando jį sumenkinti?..

– Esu politikas, viešasis asmuo, todėl esu pasiruošęs tam puolimui, o kartais ir nepagrįstai kritikai. Ir puikiai žinau, kad kuo arčiau rinkimai, tuo tas puolimas bus piktesnis ir aršesnis. Neslėpsiu, kaip žmogui man tikrai būna skaudu, kai kažkas nepagrįstai menkina ar užsipuola, bet eidamas į politiką žinojau, kas manęs laukia, ir su tuo susitaikiau.

– O su kuo susitaikyti sunkiausia?

– Aš vis dar neišmokau ir turbūt niekada neišmoksiu susitaikyti su tuo, kai matau mūsų valstybės nepagarbą paprastam žmogui. Tam žmogui, ant kurio galvos nuolat verčiamos valstybę nesugebančių valdyti politikų bėdos.

Protu nesuvokiu, kai ministerijų politikai be jokios naudos tuština valstybės iždą išleisdami šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų beprasmėms komandiruotėms, o, pavyzdžiui, Tyrulių ar Šaukoto gyventojai priversti kasdien kęsti pažeminimą, važiuodami tik vikšriniams traktoriams „įkandamais“ keliais, nuolat patirdami ne tik moralinius, bet ir materialinius nuostolius, kurių niekas nesiruošia kompensuoti…

– 2018 metais Radviliškio rajono savivaldybės vadovų pastangų dėka mūsų mieste ir rajone vyks prestižinis 25-asis Europos žmonių festivalis, į kurį suvažiuos tūkstančiai svečių iš Europos ir Lietuvos. Ar nebus gėda prieš užsieniečius?

– Tikrai bus nejauku ir gėda, jeigu europiečius teks vežioti šunkeliais. Juk tai rodo ne mūsų šalies finansines galimybes, o požiūrį į žmones, skirstant juos į sostinės, didmiesčių bei likusios – antros Lietuvos – gyventojus, kurie gali ir pakentėti…

Bet užsieniečiai į mūsų rajoną atvažiuos ir netrukus išvažiuos, o mes ir toliau liksime gyventi čia su tomis pačiomis problemomis ir rūpesčiais. Todėl pirmiausia turime stengtis dėl savo šalies ir savo krašto žmonių, kad jie matytų valdžios rūpestį ir žinotų, kad į jų pageidavimus yra įsiklausoma ir reaguojama.

– Bet kaip pakeisti tą įsisenėjusį sostinės valdžios klerkų požiūrį į provincijos žmones?

– Norint tai pakeisti labiausiai reikalinga visų mūsų vienybė, todėl visus politikus kviečiu nustoti varžytis tarpusavyje ir užuot raginus tarnauti žmogui, verčiau patiems tapti žmonėmis, kurie išpažįsta pačias pagrindines vertybes: sąžinę, padorumą, tikėjimą, meilę, orumą, pagarbą, ištikimybę ir visa kita, kas mus skiria nuo keturkojų. Tik bendras tikslas gali suteikti prasmės mūsų darbams, kurių rezultatais naudosis ir juos puoselės ne kas kitas, o mūsų vaikai ir jų vaikaičiai.

Trumpai drūtai

Kelias Šilėnai-Sidariai-Šiaulėnai bus pradėtas asfaltuoti jau šį pavasarį.

Asfaltas bus klojamas kelio atkarpoje nuo Šilėnų iki Jonaitiškių, nuo Jonaitiškių iki Tyrulių ir nuo Tyrulių iki Polekėlės.

Šiemet bus atlikta 90 procentų visų darbų: visas asfaltas minėtose kelio atkarpose bus paklotas, o liks tik sutvarkyti pakeles ir gerbūvį. Šie darbai gali nusikelti į 2017-uosius metus.