Atskirti nuo pasaulio

Aušra MIKŠIENĖ

Radviliškio miesto Vaisių gatvės gyventojai jau keletą mėnesių jaučiasi atskirti nuo viso pasaulio – kiemuose pūpso neišvežamos šiukšlės, o gyventojai į kiemus patenka kopdami stačiais šlaitais arba lipdami per kaimynų tvoras.

„Žmonės negali net malkų parsivežti. Čia gyvena ir sunkiai sergančių žmonių. Kaip privažiuoti greitosios automobiliui? Neštuvais net žmogaus nebūtų kaip išnešti. Kalnai, pakalnės ir tuneliai. Net ir sveikam žmogui kelionė į namus – didžiausias išbandymas. Mašinos stovi Lizdeikos gatvėje, o Vaisių gatve – nei praeiti, nei pravažiuoti. Mano vyras – sportininkas, tai jis užšoka kažkaip, o aš ropoju nusiavusi batus. Kada viskas baigsis? Ant nosies – rugsėjo 1-oji. Kaip vaikai eis į mokyklą? Vis girdime pažadus, tačiau situacija nesikeičia“, – pasipiktinimo neslepia Vaisių gatvėje apsilankyti pakvietusi Dalė Janušauskienė.

Medikams – nepasiekiami

Radviliškyje augusi ir vietos Lizdeikos gimnaziją baigusi D. Janušauskienė šiuo metu gyvena Kuršėnuose, tačiau gimtąjį miestą su vyru aplanko labai dažnai – rūpinasi Vaisių gatvėje gyvenančiu garbaus amžiaus uošviu, tad ir vietos problemos jai – ne svetimos.

„Senelis yra sergantis. Sunkiai paeina. Vis parymo prie tvoros, atsidūsta. Blogiausia yra tai, kad jo sveikata bet kada gali pablogėti, o greitosios automobilis net negalėtų privažiuoti. Ir senelio nebūtų kaip išnešti iš kiemo, nes iš karto už mūsų vartelių – didžiausias status skardis. Net kelkraščio nepaliko… Jeigu dabar tokie remontai trunka po keturis mėnesius, tai medikams reikėtų organizuoti papildomus alpinizmo kursus“, – stebisi D. Janušauskienė.

Kad situacija yra absurdiška, pritaria ir Vaisių gatvės 14-ajame name gyvenantis Osvaldas Laurušonis. „Kaune man buvo atlikta širdies operacija. Bet kada sveikata gali vėl pablogėti. Neramu, kad medikams būsiu nepasiekiamas. Gi mes, čia gyvenantys, matome, kaip darbininkai atvyksta tik prieš devintą valandą ryto ir dar prieš penkias popiet jų jau nebėra. Trise pastumdo du traktorius – ir tiek žinių…“ – „Radviliškio naujienoms“ guodžiasi radviliškietis.

Vyras neslepia, kad norėdamas išeiti iš namų lipa per kaimyno tvorą ir per jo kiemą patenka į Turgaus gatvę: „Stačiausi šlaitai, neįmanoma pareiti namo ar iš jų išeiti. Kai kurie kaimynai dar užropoja, o kas bus, kai prasidės lietus? Nuo pavasario mano kieme stovi neišvežtos šiukšlės. Gerai, kad nors malkų turiu, o kaimynai, štai, guodžiasi, kad žiemą neturės kuo krosnies užsikurti. Kaip tas malkas parsivežti? Kažkoks anekdotas ir nesuvokiama situacija. Yra ir verslininkų mūsų gatvėje, kurie negali nei prekių parsivežti, nei veiklos vykdyti. Kas tai kompensuos?“.

Be dujų, be vandens ir be telefono

O. Laurušonis sako, kad Vaisių gatvės gyventojai atskirti ne tik nuo pasaulio – jiems dėl dujotiekio pažeidimo teko patirti ir evakuacijos „džiaugsmą“: „Esame ir pasipiktinę, ir nuo visko pavargę. Kai pažeidė dujotiekį, trijų šimtų metrų spinduliu buvo evakuoti aštuoni žmonės. Vieną moterį net su neįgaliojo vežimėliu iš namų išnešė. Iš kebabinės žmonės lėkte išlėkė. Visi bijojo sprogimo“.

Vaisių gatvės 12-ajame name gyvenantis senolis Antanas, kurio marti D. Janušauskienė ir kreipėsi į „Radviliškio naujienų“ redakciją, taip pat buvo evakuojamųjų sąraše.

„Laimė, senelis tuo metu gulėjo ligoninėje. Tačiau kaimynai pasakojo, kad norėta ir jį išvežti. Tiesa, tai – ne vienintelis incidentas mūsų gatvėje. Atliekant žemės kasimo darbus dukart buvo pažeista vandentiekio sistema, nutrauktas telefono linijos kabelis. Apie tai sužinojome tik tuomet, kai senoliui laidiniu telefonu negalėjo prisiskambinti giminaičiai. Visą savaitę gatvės gyventojai buvo be ryšio ir niekam tai nerūpėjo, kol patys nesiėmėme iniciatyvos“, – pasakoja D. Janušauskienė.

Techninės priežiūros vadovas kaltina rangovus

Šią savaitę apsilankę Vaisių gatvėje savo akimis išvydome gyventojų nupieštą vaizdelį – keli darbininkai stumdė žemes traktoriais. Čia sutikome ir kiekvieną savaitę iš Klaipėdos atvykstantį statybos techninės priežiūros vadovą Romualdą Mažonavičių. Jis neslepia, kad šis objektas – gana problemiškas: „Darbai prasidėjo gegužės mėnesį, tačiau rangovai „nuskuto“ asfalto dangą ir dingo geram mėnesiui. Šiandien matome rezultatą – jau iki rugpjūčio 1-osios turėjo būti supilta skalda ir sutvarkytas kairysis šaligatvis, tačiau matome vaizdą tokį, kokį matėme ir anksčiau. Buvo problemų: tai nekokybiškas darbas, tai kliūtys visokios. Vis ieškoma pasiteisinimų. Nors aš sakau, kad nebereikia kalbų. Reikia dirbti – tą jie gali daryti, nes nėra jokių kliūčių. Buvome išsikvietę ir patį direktorių. Jis tąkart žadėjo, kad darbus baigs iki rugsėjo 1-osios, tačiau šis terminas – nerealus. Nebent jie gerokai padidintų pajėgas ir dirbtų nesustodami, tačiau amžina problema – žmonių trūkumas“.

Čia pat sukinėjosi meistras Vytautas Užinskas. Jo teigimu, baigti darbus iki rudens – nėra šansų: „Atsirado durpynas, kurį reikėjo iškasti. Terminas ilgėja automatiškai. Nieko daugiau negaliu komentuoti. Galiu pasakyti tik tiek, kad gyventojams dar teks paieškoti kantrybės“.

Su meru nesikalba

Vaisių gatvės remonto darbų rangovas – ne koks savamokslis patentininkas ar per didelį kąsnį apžiojęs privatininkas, o solidi valstybės įmonė „Kelių priežiūra“. Šios įmonės interneto svetainėje skelbiama, kad valstybės įmonė „Kelių priežiūra“ buvo įkurta sujungus 10 regioninės kelių priežiūros įmonių ir valstybės įmonę „Automagistralė“, o nuo 2018 metų liepos 1 dienos keitėsi įmonės struktūra – vienuolika padalinių buvo sujungti į šešis regionus: Rytų, Centro, Vakarų, Šiaurės vakarų, Šiaurės rytų ir „Automagistralės“. Vaisių gatvės rekonstrukciją atlieka būtent valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ Šiaurės vakarų regionui priskirta Pakruojo kelių tarnyba.

Rajono meras Antanas Čepononis sako, kad situacija Vaisių gatvėje atspindi neveiksnią sistemą: „Kai buvo panaikinti regiono kelių padaliniai ir įkurta valstybės įmonė „Kelių priežiūra“, netrukus pamatėme, kad sistema neveikia. Pavasarį keliai buvo nebarstyti ir mūsų autobusai negalėjo vežti slidžiais keliais vaikų į mokyklas. Seniau to tikrai nėra buvę. O Vaisių gatvės situacija – sudėtinga. Jos dalies rekonstrukcijos grafikas numato, kad darbų pradžia yra gegužės mėnesį, o pabaiga – liepos mėnesį. Tam iš viso skirta beveik 135 tūkstančiai eurų. Deja, turime tai, ką turime: tokį patį vaizdą, kokį matėme ir prieš du mėnesius“.

Meras neslepia, kad telefonu vis bando susisiekti su Pakruojo kelių tarnybos vadovu, tačiau pastangos – bevaisės: „Turbūt mato, kad skambina Radviliškio rajono meras, todėl ir neatsiliepia. Mes nežinome, kur kreiptis, nes niekas nekalba ir neatsako į mūsų klausimus“.

Pažaduose – naujas terminas

Viešai skelbiamu telefonu Pakruojo kelių tarnybos vadovui bandė prisiskambinti ir „Radviliškio naujienų“ žurnalistai, tačiau jis neatsiliepė ir mums.

Užklausą raštu dėl esamos situacijos išsiuntėme ne tik į valstybės įmonę „Kelių priežiūra“, bet ir į Susisiekimo ministeriją, kuriai pavaldi ši valstybės įmonė. Norėjome sužinoti, kada pagaliau bus pabaigti darbai ir kaip vertina susidariusią situaciją, kurios įkaitais tapo gyventojai.

„Suprantame, kad susidariusi situacija kelia problemų eismo dalyviams ir gyventojams. Pagal galimybes stengiamės pašalinti kliūtis ir kuo greičiau įgyvendinti įsipareigojimus. Buvo parengtas techninis projektas, pradėjus jį įgyvendinti, atsirado nenumatytų darbų (priklausančių nuo kitų šalių): komunikacijų tiesimas, grunto keitimas ir kt. Todėl darbai negalėjo būti baigti projekte numatytą dieną. Šiuo metu yra derinamas naujas darbų planas su Radviliškio savivaldybe. Siekdami kuo greičiau išspręsti kilusius nepatogumus, iki rugsėjo pabaigos planuojame kelio ruožą užpilti skalda ir smėliu, kad gatvė būtu pravažiuojama“, – naujus pažadus žėrė valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ komunikacijos vadovė Daiva Stankūnienė. Apie tai, ką siūlo nuo pasaulio atskirtiems gyventojams, – nė žodžio.

Buvo įdomu sužinoti, kaip pavaldžios įmonės darbą Radviliškio Vaisių gatvėje vertina Susisiekimo ministerijos vadovai, nes valstybės įmonė „Kelių priežiūra“ pavaldi būtent šiai ministerijai. Elektroninius laiškus išsiuntėme ne tik ministerijos Komunikacijos skyriaus darbuotojams (gal kažkuris iš jų atostogauja?), bet ir pačiam ministrui, tačiau per vieną darbo dieną, kaip valdininkus įpareigoja šalies įstatymai, atsakymų nesulaukėme.

Nenuleidome rankų ir dar kartą į ministeriją paskambinome telefonu bei priminėme apie jiems išsiųstą paklausimą. Atsiliepusi darbuotoja patikino, kad paklausimas yra gautas ir pažadėjo pateikti atsakymą, tačiau iki laikraščio atidavimo spaustuvei nei iš ministro, nei iš ministerijos Komunikacijos skyriaus jo taip ir nesulaukėme.

Redaktoriaus komentaras

Ko išsigando ministras?

Keista, kad nei Susisiekimo ministras, nei ministerijos Komunikacijos skyrius, kuriame kėdes trina net penkios sėdimosios, nesugebėjo per įstatymų nustatytą laiką atsakyti į elementarų žurnalistės klausimą: kada pagaliau Radviliškyje bus sutvarkyta Vaisių gatvė.

Juk žmonės turi teisę žinoti, kiek dar laiko jie bus atskirti nuo pasaulio. Ir apskritai įdomu, kaip ministras vertina valstybės įmonės „Kelių priežiūra“ darbą Radviliškyje. Juk ši įmonė – tai šios vyriausybės ir šio ministro „kūrinys“, atsiradęs į vieną valstybės įmonę sujungus regionines kelių priežiūros įmones.

Atliekant šią reformą buvo skelbiama, jog ji daroma tam, kad įmonės veikla būtų efektyvesnė. „Tikimasi, kad po poros metų bus galima pamatyti kokybinį šuolį valstybinės reikšmės kelių priežiūros srityje, nes šio sektoriaus reforma atneš naujus skaidrumo ir atsakomybės standartus, o įmonės vadovams bus keliami ambicingi tikslai“, – dar praėjusių metų vasarą gražiai suokė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Nereikėjo laukti nė poros metų – tuos „naujus skaidrumo ir atsakomybės standartus“ savo kailiu jau po metų pajuto Radviliškio Vaisių gatvės gyventojai.

Ilgai svarstėme, kodėl ir ministras, ir jo komunikacijos specialistai atsitvėrė tylos siena. Gal Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui gėda prisipažinti, kad jo liaupsinta reforma patyrė fiasko, juk šis ministras – tai vienas iš vadinamųjų vyriausybės „profesionalų“? Turbūt žymiai maloniau girtis apie tai, kiek milijonų bus skiriama keliams asfaltuoti, kokie grandioziniai darbai bus įgyvendinami gerinant šalies infrastruktūrą, negu pripažinti, kad esi bejėgis užtikrinti tokią smulkmeną, kad keliasdešimties metrų gatvelė Radviliškyje būtų išasfaltuota laiku ir žmonės nebūtų paversti atpirkimo ožiais.

O gal tai visai ne baimė? Gal Vilniuje dirbančiam ministrui ir jo pavaldiniams paprasčiausiai nusišvilpti į tai, kas vyksta kažkokiame Radviliškyje. Turbūt ne veltui sakoma, kad yra Vilnius ir yra likusi Lietuva – kaimas, užkampis…

Ir kam rūpi, kad keliolika „kaimiečių“ iš Radviliškio jau keletą mėnesių negali normaliai patekti į savo namus? Taigi tie „kaimiečiai“ pripratę po mėšlą braidyti apsiavę guminius batus, tai ko čia bamba ir trukdo ministrui bei jo valdiniams dirbti didelius darbus šalies labui?

Ir pabaigai. Ačiū dievui, kad vasara šiemet tokia sausa. Bet artėja ruduo ir lietaus vis tiek sulauksime. Tada Vaisių gatvės gyventojai ministrui ir valstybės įmonei „Kelių priežiūra“ galės dėkoti už baseiną jų gatvėje. Išeini pro vartelius – ir dedi „niurką“…