Baisogaloje liepsnoja kultūros židinys

Aušra MIKŠIENĖ

Baisogaloje jau nuo seno uoliai puoselėjamas ir kurstomas vienas iš stipriausių Radviliškio rajono kultūros ir meno židinių. Nors ilgus metus čia įsikūrę meno kolektyvai neturėjo erdvių ir jaukių namų repeticijoms bei susibūrimams, noras koncertuoti ir burtis neužgeso. Kolektyvai išlaikė kūrybinę dvasią ir aukštą meninį lygį, dalyvavo tautinėse, tūkstantmečio, pasaulio lietuvių dainų šventėse ir pagaliau sulaukė atlygio – Baisogalos kultūros namų-centro kūrybinės veiklos 60-metis praėjusią savaitę iškilmingai paminėtas rekonstruotame kultūros centre.

„Nuostabūs kultūros namai – lyg dovana visiems atlikėjams, nes jie buvo kantrūs, nenuleido rankų, o tuo pačiu – ir pačiai Baisogalai, kuri gali didžiuotis aukšto lygio kolektyvais, nuolat pasirodančiais įvairiausiose šventėse, festivaliuose bei konkursuose. Tai lyg ir dviguba šventė – įkurtuvės ir jubiliejinis minėjimas“, – šyptelėjo su dovanomis į šventę atskubėjęs rajono vadovas Antanas Čepononis.

Per savaitę – į penkių skirtingų kolektyvų repeticijas

O didžiuotis Baisogala tikrai turi kuo – net penki kolektyvai šiemet rengiasi dalyvauti šimtmečio „Dainų šventėje“, o kiek dar kitų renginių ir koncertų suplanuota… Atrodo, kad kultūra Baisogaloje – virte verta.

Seniūnas Romas Kalvaitis dar prieš koncertą šypsodamasis tikino, kad nebeįsivaizduoja šio krašto be kultūros: „Jeigu iš Baisogalos atimtume kultūrą, čia būtų nyku ir nuobodu. Juk meno saviveiklos kolektyvai, tradicijos sudaro puikų mikroklimatą ir suteikia gyvenimui pilnatvę“.

Tai patvirtina ir patys atlikėjai, po darbų savo malonumui skubantys į repeticijas ir atsakingai besiruošiantys kiekvienam pasirodymui. Vyrai neslepia sulaukiantys priekaištų nuo žmonų, moterys – nuo vyrų ir vaikų, kad apleidžia namus, pareigas ir daržus, tačiau tikina kitaip negalintys.

„Tik spėk suktis, tačiau menas ir kultūra – mano gyvenimo variklis, o namų ruošai ir žolės pjovimui laikas neretai ateina tik sutemus. Gerai, kad prieš metus persikėliau gyventi į butą, nes prieš tai dvidešimt metų derinau darbą, kultūrinę veiklą ir nuosavo kiemo priežiūrą“, – juokiasi baisogalietė Banguolė Laivienė, puikiai pažįstama visiems meno mylėtojams.

Moteris jau daugelį metų yra liaudies kapelos „Žvangulis“ narė, vėliau išmoko groti armonika ir prisijungė prie ansamblio „Armonikieriai“, dar vėliau panoro dainuoti ir mišriame Baisogalos kultūros centro chore, su kuriuo ką tik paminėjo veiklos dvidešimtmetį, o netrukus švęs ir dvylikos metų veiklos sukaktį su moterų vokaliniu ansambliu.

„Užimtos visos dienos. Pirmadieniais – choras, antradieniais – kapela, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais – vėl kita veikla. Jeigu nėra repeticijų, juokiuosi, kad neturiu, ką veikti. Man nieko neskauda, nesergu, nes žinau, kad laukia koncertai ir repeticijos“, – savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ šypsodamasi sakė B. Laivienė, spėjanti dar ir bažnyčios chore giedoti.

„Įdomus koncertas laukia, pasirodysiu su keturiais kolektyvais, tai ir persirengti ne kartą reikės“, – likus kelioms minutėms iki šventės pradžios jaudulio neslėpė moteris.

Išdalyti mero Padėkos raštai

„Iš jūsų galėtų mokytis daugelis. Nuoširdžiai sveikinu visus. Ir tuos, kurie anksčiau kurstė meno židinį, tuos, kurie tą darbą tęsia dabar. Svarbiausia – darna ir bendras darbas dėl vieno tikslo. Dėkoju už jūsų atsidavimą, už atsakomybę ir nuostabius rezultatus. Linkiu, kad visa veikla būtų nukreipta į kūrybą“, – sveikindamas susirinkusiuosius į Baisogalos kultūros namų-centro kūrybinės veiklos 60-mečio šventę kalbėjo rajono meras A. Čepononis.

„Naujakuriams“ įteikęs autorinę vazą, meras dėkojo ir ilgamečiams darbuotojams bei žmonėms, prisidėjusiems prie kultūros puoselėjimo Baisogalos krašte.

Padėkos raštą už ilgametę rezultatyvią kultūrinę veiklą, įgyvendintus projektus, teatro meno puoselėjimą meras įteikė Baisogalos kultūros centro meno vadovei Vilijai Kaščionienei. Už ilgametę aktyvią kūrybinę veiklą, liaudies tradicijų puoselėjimą ir Radviliškio krašto garsinimą Padėkos raštai įteikti Baisogalos kultūros centro meno vadovui Vilimui Malinauskui ir kultūros centro meno vadovei Jūratei Kačiukevičienei. Už ilgametę aktyvią kūrybinę veiklą, vokalinės ir chorinės muzikos žanrų puoselėjimą bei Radviliškio krašto garsinimą Padėkos raštas įteiktas Baisogalos kultūros centro meno vadovei Neringai Bernadickienei, o seniūnui Romui Kalvaičiui – už aktyvią kūrybingą veiklą ir iniciatyvas.

Prisimintas istorinis kelias

Minint gražų kūrybinės veiklos jubiliejų, būtina paminėti, kad Baisogalos kultūrinės veiklos istorija prasidėjo dar prieškario Lietuvoje. Kaip susirinkusiesiems pasakojo buvusi ilgametė kultūros centro direktorė Vilija Kaščionienė, nepriklausomybės metais miestelyje veikė keletas bažnytinių ir visuomeninių organizacijų: „Šauliai organizuodavo gegužines, vakarėlius, užsiimdavo labdara, moterys jungėsi į Katalikių moterų draugiją, veikė ir Pavasarininkų organizacija, o vaikai būrėsi į Angelaičių draugiją. Miestelyje veikė ir futbolo komanda. Baisogaloje buvo švenčiamos katalikiškos ir tautinės šventės. Pokario metais kultūrinis darbas daugiausia buvo organizuojamas mokykloje ir instituto bei miestelio bibliotekose“.

Kultūros namai Baisogaloje įsteigti 1958 metais buvusiuose Tautos (šaulių) namuose. Tuo metu miestelyje susiklostė palankios sąlygos atgyti kultūriniam gyvenimui, tad ir senieji baisogaliečiai, ir naujai atvykę įvairių sričių specialistai noriai rinkosi į kultūros namus: buvo statomi spektakliai, rodomi kino filmai, veikė mišrus choras, vyrų ir moterų vokaliniai ansambliai.

1970 metais, kai miestelio centre buvo pastatyti nauji kultūros namai, jiems suteiktas zoninių kultūros namų statusas. Persikėlus į naują pastatą, ypač pagerėjo sąlygos meninių kolektyvų darbui, įkurtas metodinis kabinetas, kuris koordinavo Palonų, Valatkonių, MSV, Skėmių, Pociūnėlių ir Augmėnų kaimo kultūros namų veiklą, kaupė literatūrą ir teikė metodinę paramą. Tuometinis Baisogalos eksperimentinio ūkio direktorius Pranas Meilus ne tik rūpinosi naujų kultūros namų statyba, ilgus metus rėmė meno mėgėjų kolektyvus, bet ir savo pavyzdžiu skatino baisogaliečius dalyvauti kūrybinėje veikloje.

2014 metais prasidėjo ilgai laukta Baisogalos kultūros namų rekonstrukcija, kuri tęsėsi net trejus metus, o kolektyvai tuo metu glaudėsi Baisogalos gimnazijoje ir „Baisogalos bioenergijos“ patalpose. Nesulaukus rekonstrukcijos pabaigos, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo įsteigtas Baisogalos kultūros centras, o praėjusių metų birželio 1-ąją Baisogalos kultūros namų darbuotojai perkelti dirbti į Baisogalos kultūros centrą.

Naujoji vadovė į Baisogalą grįžo su baime

Būtent po minėtų pokyčių, praėjusių metų rugpjūtį, į Baisogalą gyventi grįžo ir čia augusi bei vietos meninius kolektyvus lankiusi Justė Juškaitė. Šiandien ši jauna moteris – Baisogalos kultūros centro direktorė.

„Pradžia buvo labai sudėtinga. Rekonstrukcija dar nebuvo baigta, glaudėmės katilinėje, meno vadovai buvo pavargę nuo netinkamų sąlygų, glaudėmės pas kaimynus, repetavome lauke. Džiaugiuosi, kad šiandien turime naujus namus, naujas erdves. Žinoma, baisiausia buvo ateiti į susigyvenusį ir darnų kolektyvą, tačiau vieni prie kitų prisitaikėme ir džiaugiuosi šiuo sprendimu“, – savaitraščiui pasakojo Vilniuje teatro edukologijos bakalauro ir magistrantūros studijas baigusi J. Juškaitė.

Jos teigimu, darbas didmiestyje ir provincijoje – labai skirtingas, tačiau maži miesteliai lygiuojasi į profesionalų meną, siekia vis daugiau, tad nė neabejojo, kad jos sukaupta patirtis bus naudinga: „Mūsų kultūros centro kolektyvai visu šimtu procentų – mėgėjai. Tai yra žmonės, kurie džiaugiasi tuo, ką daro. Jie įdeda visą savo širdį, perteikia begalinį jausmą ir atsidavimą. Kolektyvai – lyg darnios šeimos, o jų nariai vieni kitiems pasirengę visuomet padėti“.

Jau netrukus pirmąsias darbo Baisogaloje metines minėsianti J. Juškaitė džiaugiasi, kad į kultūrinį gyvenimą Baisogaloje noriai įsilieja ir jaunimas – aktyviai renkasi į repeticijas, vyksta į koncertus: „Visi kolektyvai – gyvi. Žmonės kuria, dalyvauja. Žemai lenkiu savo galvą ir visiems dėkoju. Kartais pagalvoju, kad tam, jog galėtų repetuoti, žmonės po darbų meta visus reikalus ir eina į kultūros centrą, savaitgaliais vyksta koncertuoti. Kur kitur galima rasti tokį atsidavimą?“.

Dėkota ir kolektyvams, ir atskiriems atlikėjams

Baisogalos kultūros centro vadovė ir meno vadovai per iškilmingą minėjimą dėkojo ir kolektyvams, ir atskiriems jų atlikėjams. Padėkas atsiėmė vokalinio moterų ansamblio narės: Giedrė Nakutienė, Gitana Kemešienė, Aušra Krugelienė, Sandra Samuolytė ir Rita Vaičiūnienė, specialia padėka apdovanota ir ne vieną kolektyvą lankanti Banguolė Laivienė.

Padėkas atsiėmė ir mišraus choro atlikėjai: Julius Pranculevičius, Kęstutis Mameniškis, Irma Jonaitienė ir Vaida Radvilavičiūtė. Padėkota ir keliems V. Malinausko vadovaujamiems kolektyvams atstovaujantiems Raimondui Kupsčiui, Arūnui Liepiniui, Sigitui Mikučiui, Arūnui Marašinskui, Broniui Ramanauskui ir Loretai Malinauskaitei-Visockienei. Už kūrybinę pagalbą kolektyvuose dėkota ir Edvardui Bielokopitovui.

Padėkomis apdovanoti ir folkloro ansamblio „Dainoriai“ atlikėjai: Raimondas Leikus, Stefa Bačkienė, Pranas Meilus ir Zita Šimkevičienė.

Gilias tradicijas puoselėja ir šokių kolektyvai – jau trisdešimt metų kultūros namuose dirba šokių ratelių, būrelių ir kolektyvų vadovė Jūratė Norvaišaitė-Kačiukevičienė, visa siela pasinėrusi į darbą su vaikais ir jaunimu, tautinių rūbų siuvimu. Šiuo metu ji vadovauja trims šokių kolektyvams: jaunių liaudiškų šokių grupei „Žolynėlis“, jaunučių liaudiškų šokių ir mergaičių šiuolaikinių šokių grupėms. Jiems taip pat įteiktos padėkos.

Apdovanojimų sulaukė vaikų šiuolaikinių šokių grupės nariai: Smiltė Elsukovaitė, Faustė Kačiukevičiūtė, Ema Daukšaitė, Kamilė Praninskaitė, Viktorija Kislaja, Matvejus Kislyj, Skaistė Raudonikytė, Andrė Kavaliūnaitė, Austėja Jerašiūnaitė, Austėja Sereikaitė, Kamilė Alešiūnaitė, Ineta Čepaitytė, Ina Majauskaitė, Ineta Čepaitytė, Karina Pirinauskaitė, Ugnė Danilevičiūtė, Edgaras Žemeckis ir Beata Giniotaitė bei jaunių liaudiškų šokių grupės „Žolynėlis“ nariai: Gustė Bernadickaitė, Matas Krūgelis, Beata Bičkaitė, Domantas Stulginskis, Augustė Bičkaitė, Tomas Rimkevičius, Dominyka Bičkaitė, Arnas Daukša, Austėja Žaliauskaitė, Karolis Jonaitis, Evelina Sirusaitė, Henrikas Butvilas, Gražvilė Romančikaitė, Aivaras Alešiūnas, Ugnė Salygaitė, Simas Juozapaitis, Neimantė Masiliūnaitė ir Gvidas Kaziukaitis.

Baisogaloje gyvas ir teatras – Vilijos Kaščionienės vadovaujamas mėgėjų teatras stato poezijos spektaklius, užsienio ir lietuvių autorių pjeses. Patys kuria temines programas, organizuoja ir veda įvairius renginius, tad išskirtinio dėmesio sulaukė ir mėgėjų teatro atstovai: Gražina Areliūnienė, Roma Vasiliauskytė, Romas Areliūnas, Zigmas Čelkevičius ir Zenonas Gailevičius.

Ryškiausia asmenybė ir pasididžiavimas – Vilimas Malinauskas

Šiuo metu po didžiuliu Baisogalos kultūros centro sparnu iš viso glaudžiasi vienuolika kolektyvų. Visus juos buvo galima išvysti iškilmingame renginyje, minint 60-ąsias veiklos metines. Apie kiekvieną iš jų negailėta ir gražiausių žodžių, tačiau bene daugiausiai jų nuskambėjo ryškiausiai asmenybei Baisogalos kultūriniame gyvenime – Vilimui Malinauskui, šiuo metu vadovaujančiam trims kolektyvams.

Vienas iš jų – „Armonikieriai“, įkurtas dar 1977 metais, – daugelio švenčių dalyvis ir respublikinės šventės „Pupų dėdės pastogė“ laureatas. V. Malinauskas į savo rankas perėmė ir Stasio Černiausko suburtą liaudiškos muzikos kapeliją „Žvangulis“, kuriai suteikta pirmoji kategorija ir kurioje per visus gyvavimo metus užaugo ne viena atlikėjų karta, o jos pusšimtį kūrinių garsina Lietuvos radijas. Kapelija koncertavo beveik visose Europos šalyse, Argentinoje, Urugvajuje, o 2001 metais pelnė ir nominaciją „Aukso paukštė“.

Kompozitorius, Jono Švedo 1-osios premijos laimėtojas V. Malinauskas, už nuopelnus Lietuvai 2004 metais apdovanotas Gedimino Ordino medaliu, savo rankose laiko ir pramoginės muzikos orkestro, kuriame groja dešimt muzikantų, vairą. Kolektyvas dalyvauja visose Baisogaloje ir už jos ribų vykstančiose šventėse, sportinėse varžybose, o per Velykas visiems dovanoja nuostabią bažnytinę muziką.

Vieni puoselėja tradicijas, o kiti muziką įpina į folkšoko rūbą

Savo pasirodymais visus džiugino ne tik minėti V. Malinausko vadovaujami kolektyvai, bet ir daugiausiai vadovų nuo susikūrimo turėjęs folkloro ansamblis „Dainoriai“, kuriam šiuo metu vadovauja Paulius Kablys ir Asta Jurevičienė. Nepaisant meno mylėtojų kaitos, kolektyvas išliko savitas, puoselėjantis gražiausias tradicijas ir jau šešiolika metų organizuoja tradicinį folkloro sambūrį „Nemirštanti tautos gaida“.

Kolektyvas daug koncertuoja mūsų šalyje ir už jos ribų, pelnė ir „Aukso paukštę“. Per tris dešimtis kūrybinės veiklos metų „Dainoriai“ surengė daugiau nei tūkstantį koncertų, ekspedicijų ir edukacinių programų, dalyvavo televizijos laidose, kolektyvo nariai nenuilsdami puoselėja aukštaičių dainavimo, šokio ir muzikavimo tradicijas, organizuoja įvairaus pobūdžio etninės kultūros renginius, fiksuoja savo krašto liaudies kūrybą ir ją perduoda jaunimui.

Tiesa, P. Kablys ne tik rūpinasi minėtu ansambliu, bet ir netradicine kapelija „Dainoriai“, suburta 2012 metais, kuri puoselėja tradicinę muziką, ją įpindama į folkšoko rūbą. Kolektyvui pradėjus vadovauti P. Kabliui, atlikėjai pradėjo groti netradiciniais instrumentais – bosine gitara, elektro-akustine gitara, mandolina, o tai suteikė papildomų muzikinių spalvų. Kolektyvas vertinamas už sugebėjimą išjudinti net pačius santūriausius žiūrovus. Tuo galėjo įsitikinti ir šventiniame minėjime dalyvavę svečiai – vos tik kapelija pradėjo savo pasirodymą, Baisogalos kultūros centrą užliejo puiki nuotaika, aplodismentai ir pritariamieji šūksniai.

Visus sužavėjo ir moterų vokalinio ansamblio, vadovaujamo Neringos Bernadickienės, pasirodymas. Aktyvios moterys – daugiausiai koncertuojantis kolektyvas, per metus du ar tris kartus dalyvaujantis respublikiniuose konkursuose ar apžiūrose. Tos pačios vadovės vadovaujamas mišrus choras taip pat nenustygsta vietoje – nuolat koncertuoja, o N. Bernadickienė šiemet už chorinio dainavimo tradicijų puoselėjimą ir Radviliškio krašto kultūros garsinimą buvo apdovanota Kultūros ministerijos Padėkos raštu.

Rimantui Narbučiui suteiktas Garbės piliečio titulas

Nuo 2005 metų Baisogaloje kasmet atveriama „Pasididžiavimo knyga“, į kurią įrašomi kraštui nusipelnę žmonės. Per tuos metus buvo įrašytos 44 pavardės ir septynių įstaigų pavadinimai. Nors ši šventė buvo skirta Baisogalos kultūros namų-centro kūrybinės veiklos 60-mečiui, tradicijos išlaikytos – knyga atversta ir jos puslapius papildė dar viena Baisogalos krašto Garbės piliečio pavardė.

Tokios garbės šiemet sulaukė Rimantas Narbutis, nuo 1993 metų iki dabar dirbantis Baisogalos ugniagesių komandoje. Vos tik atvykęs į Baisogalą R. Narbutis įsijungė į kultūrinę veiklą – dalyvavo šokių kolektyve, vaidino dramos būrelyje, rūpinasi bažnyčios reikalais, beveik du dešimtmečius yra policijos rėmėjas.

Vieną kadenciją Radviliškio rajono tarybos nariu buvęs R. Narbutis 1992 metais įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, o 2013 metais paskirtas Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiaus 6-osios šaulių rinktinės Baisogalos šaulių 8-osios Garbės kuopos vadu. Jis daug jėgų atiduoda darbui su jaunaisiais šauliais, daug dėmesio skiria jaunimo patriotiniam ugdymui.

Baisogalos bendruomenės tarybos narys, sėdėdamas pirmoje eilėje ir klausydamas savo biografijos, sunkiai tramdė emocijas: „Šlampa delnai, jaudulys krečia“. Kol buvo perskaitytas ilgiausias apdovanojimų, kuriuos per gyvenimą yra pelnęs R. Narbutis, sąrašas, vyro akyse pasirodė ir ašaros.

Netrukus pasirašęs „Pasididžiavimo knygoje“ ir sulaukęs galybės sveikinimų R. Narbutis savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ prisipažino tikrai niekada nesitikėjęs tokios garbės: „Vadinasi, gyvenu teisingai ir pasirinkau tinkamą kelią. Jaudinausi be proto. Net nemoku apsakyti, kaip jaučiuosi. Esu visiems be galo dėkingas“.

Knygoje pasirašė ir garbės savanoriai: Agnė Kilienė, Darius Kilys, Kazimieras Danilevičius, Lina Šimkevičienė, Egidijus Šimkevičius, Rasa Strolienė, Renata Masiulienė bei Jurga Rimkevičienė.