Baisogalos gimnazijoje paminėta Baltų vienybės diena

Baisogalos gimnazijoje jau tampa tradicija rugsėjo 22 dieną minėti Baltų vienybės dieną. Šiais metais jai ruoštasi visą savaitę.

Pirmiausia biologijos mokytojos V. Petronienės iniciatyva surengta rudens derliaus šventė „Rudens spalvų paletė“. Kiekviena klasė pristatė savo kompoziciją iš daržo, sodo ir miško gėrybių. Neatsiliko ir mokytojai. Antrojo aukšto fojė eksponuojama paroda stebino gausa ir išradingumu.

Technologijų mokytoja A Ladukienė senovinių baltų rūbų stiliumi sukūrė drabužių kolekciją, kurią dėvėjo gimnazijos trečiokai, skaitydami K. Bradūno „Apeiginę“.

6b klasės mokiniai, vadovaujami klasės vadovės E. Sadauskienės, keletą dienų nešė akmenis į gimnaziją ir dekoravo juos baltiškais ženklais. Šių akmenų žiedas juosė ugniakurą.

Penktadienį visa gimnazija susirinko prie liepsnojančio aukuro gimnazijos kieme paminėti Baltų vienybės dieną, Saulės mūšio metines bei lygiadienio šventę. Skambant jaunųjų gimnazistų ansamblio atliekamai sutartinei, gimnazijos bendruomenė ir svečiai susibūrė prie laužo.

Visus pasveikino šio renginio koordinatorė istorijos mokytoja L. Bagdonienė: „Pirmoji susivienijusių baltų genčių pergalė prieš germanų ordas – tai Saulės mūšis 1236-aisiais metais, kai „lietuviai su medžiais galiausiai juos išmušė“, primena mums seną ir teisingą patarlę „Galybė vienybėje“.

Likome dvi baltų tautos. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos seimai rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena. Tą dieną visoje Lietuvoje ir kitose baltų žemėse rengiama ugnies sąšauka – vakare ant piliakalnių, alkakalnių ir aukščiausių kalnų kasmet užkuriami laužai. Taip minima Saulės mūšio, Baltų vienybės ir Rudens lygiadienio diena.

Lygiadienis – ne tik metas, kai diena susilygina su naktimi, bet ir astronominio rudens pradžia. Per lygiadienį būdavo džiaugiamasi derliumi, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo toks gausus, kaip svajota, ar mažesnis, nei būna įprastai. Lietuviai tikėjo, kad reikia džiaugsmingai vertinti žemės dovanas, ir už jas dėkodavo dievui Žemininkui.

Iš javų nupintą simbolinį ožį aukojo mokinių prezidentas L. Katilius. Po to prie laužo paeiliui savo gėrybes nešė mokytojai, mokiniai, nepamiršdami savo aukomis pakurstyti dievams skirtą ugnį, skambant poetiniam žodžiui ir B. Kutavičiaus oratorijai „Paskutinės pagonių apeigos“.

Vaidilučių šokis užbaigė aukojimo šventę. Tuomet į visus kreipėsi gimnazijos direktorė R. Juškevičienė pabrėždama tradicijų svarbą ir dėkodama šventės organizatoriams.

Be minėtų mokytojų mokinius šventei ruošė B. Gedžiuvienė, T. Kanapinskas, J. Kačiukevičienė, A. Dilnikaitė. Šventės pabaigoje visi buvo kviečiami dalytis atsineštomis rudens gėrybėmis taip palaikant baltų vienybės idėją.

Birutė Gedžiuvienė