Baisogalos mokyklos kraičio skrynią pravėrus…
100-metį švenčianti Lietuvos Respublika ir 100 metų sukaktį pasitinkanti Baisogalos mokykla. Sutapimas? Gal ir taip. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju ši sukaktis svarbi ne metų skaičiumi, o pasiektais šiandienos rezultatais. Per tuos metus mokykla nuolat keitėsi, jos istoriją galime suskirstyti į keletą etapų: tautinė mokykla (1918–1947), vidurinės mokyklos kūrimas (1948–1960), vidurinė mokykla (1960–1989), Nepriklausomybės metai (1990–2018).
Tautinės mokyklos įkūrimas Baisogaloje sietinas su Jono Baranausko paskyrimu pirmuoju vedėju nuo 1918 m. lapkričio 1 d. Didžiausių nuopelnų pirmąjį tautinės mokyklos gyvavimo dešimtmetį jos formavimuisi ir kūrimui turėjo mokytojas Vladas Kulpavičius, paskirtas vedėju nuo 1920-09-01 ir šiose pareigose darbavęsis aštuonerius metus. 1934 m. mokyklai pradėjus vadovauti Stanislovui Každailiui, per šešerius jo vadovavimo metus keitėsi, išaugo mokytojų kolektyvas, pastatytas naujas tipinis pastatas, mokykla tapo šešių komplektų. Jam vadovaujant buvo pastatytas puikus spektaklis „Sniego karalienė“ (pagal K. Anderseną), užmegzti glaudūs ryšiai su Vilniaus krašto moksleiviais, vykdavo įdomios ekskursijos į apskrities miestą ir laikinąją sostinę. Pokario metais pradinė mokykla perėjo į septynmetės, vėliau į vidurinės mokyklos sudėtį.
Komaro rūmuose įkurta progimnazija 1946 m. performuota į gimnaziją (direktorė Adelė Gergelytė), o nuo 1949 m. – į vidurinę mokyklą. Greit paaiškėjo, kad prabangūs rūmai negalėjo tenkinti visų mokyklai keliamų pedagoginių reikalavimų. Kai vyriausybė galutinai apsisprendė į Baisogalą perkelti Gyvulininkystės institutą, kartu buvo nutarta skubos tvarka pastatyti naują vidurinės mokyklos pastatą. Pokario metais mokyklas aprūpinti gerais pedagogais buvo nelengva. Dažnas mokytojas neturėjo specialybės, diplomą įgijo jau dirbdamas ir studijuodamas neakivaizdžiai. Pirmieji mokytojai, baigę aukštąsias mokyklas stacionare, į Baisogalą buvo paskirti 1950 m. Nuo 1953 m. mokyklai vadovavo šiuolaikiškesnis direktorius Jonas Prūsas.
Vidurinės mokyklos direktoriumi 1961 m. paskiriamas Jonas Šerkšnys, tik baigęs Šiaulių pedagoginio instituto Istorijos fakultetą, mokytojas. 1971 m. baigus statyti mokyklos priestatą, bendrabučio ir mokytojų namą, mokykloje buvo erdvūs koridoriai, klasės, valgykla, sporto salė, pagerėjo aštuonių mokytojų šeimų gyvenimo sąlygos – senoji pradinė mokykla buvo pertvarkyta į butus mokytojams. Per vidurinės mokyklos gyvavimo metus mokyklą aukso medaliais baigė trys abiturientai, sidabro – šešiolika abiturientų.
Dideli pokyčiai mokyklos laukė Nepriklausomybės metais. 1990-ieji, Lietuvos vadavimosi iš sovietinės okupacijos gniaužtų, Nepriklausomybės paskelbimo, blokados metai, nebuvo lengvi ir mokyklai. Ilgametį direktorių J. Šerkšnį 1988 m. pakeitė Juozas Burnys. Sąjūdžio grupė 1989 metais paragino atsisakyti komunisto V. Niunkos vardu pavadinto mokyklos pavadinimo. 1990 metais kardinaliai pakitus Lietuvos politinei padėčiai, švietimo veikla, ugdymo įstaigų veikla negalėjo būti sustabdyta, nutraukta ar tapti nauja, kurią kurti ir įgyvendinti teko laipsniškai, paneigiant ir keičiant buvusią sovietinę švietimo sąrangą. Pedagogai įsipareigoja diegti tautinės mokyklos koncepciją, skatina moksleivių savarankiškumą, kūrybingumą, stiprina pedagogų kolektyvo atsakomybę už jaunosios kartos ugdymą.
1992 m. rugsėjo 1 d. mokyklai vadovauti pradėjo Alfredas Jasiūnas. Su pavaduotojomis Z. Miežiniene ir I. Ginkevičiene jis ėmėsi įgyvendinti mokyklos pertvarkos planus. Nepaisant kardinalių pokyčių švietimo sistemoje, mokytojai dirbo kryptingai, stengdamiesi užtikrinti kokybišką mokinių ugdymą ir ugdymąsi, todėl mokyklą mokiniai baigdavo gerais įvertinimais. Šiuo laikotarpiu mokykla turėjo keletą medalininkų: 1993 m. aukso medaliu baigė Alanta Makaraitė, sidabro – 1990 m. Daiva Vėtaitė, Žygimantas Grakauskas, Gitana Jankauskaitė, Ričardas Norkus, Inga Kairytė, 1991 m. Jolanta Miknevičiūtė, 1992 m. Jurgita Pilvinskaitė, 1993 m. Kęstutis Juras, Jurgita Kablytė, Ingrida Barkauskaitė.
Siekiant savarankiškai disponuoti įstaigai skirtomis lėšomis, 2001 m. mokykla tampa atskira biudžetine įstaiga, turinčia savo buhalterinę apskaitą. Atsiradus naujiems mokyklų tipams, Baisogalos vidurinės mokyklos bendruomenė siekė įgyti gimnazijos statusą, todėl vieningai bei kryptingai dirbdama įrodė, jog mokykla atitinka gimnazijai keliamus reikalavimus ir 2009 m. tapo Baisogalos gimnazija. 2013 m. rugsėjo 12 d. Baisogalos gimnazijai skirtas mokyklinis autobusas.
Įvedama VBE 100 balų įvertinimo sistema. Baisogalos gimnazijos istorijoje yra keturi abiturientai, kurių darbai buvo įvertinti 100 balų: 2002 m. Laimonas Bogužas – matematikos VBE; 2010 m. Vaida Briedytė – matematikos VBE; 2011 m. Rūta Gedžiūtė – lietuvių k. ir literatūros VBE; 2013 m. Pranas Grigaitis – anglų k. VBE. Baisogalos mokyklos mokiniai yra nuolatiniai įvairių mokomųjų dalykų olimpiadų ir konkursų prizininkai, dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose. Kasmet mokykla atnaujina kompiuterių bazę, kompiuteriai sujungti į bendrą tinklą, dalykų kabinetai modernizuoti: visuose yra kompiuteriai, projektoriai, spausdintuvai, garso įranga, keturiuose kabinetuose yra išmaniosios lentos, gauti 28 planšetiniai kompiuteriai. Mokykloje tapo tradicija organizuoti metodines dienas. Į mokyklą kviečiami kolegos iš mūsų ir kitų rajonų. Vedamos atviros pamokos, jos aptariamos, dalijamasi darbo patirtimi. Siekdami ugdyti atsakingą, kryptingai ir savarankiškai dirbančią, pilietišką, bendradarbiauti linkusią ir sėkmę patiriančią asmenybę, mokytojai organizuoja daug įdomių ir prasmingų edukacinių užsiėmimų kitose erdvėse, veda integruotas, inscenizuotas pamokas.
Kaip ir daugelyje Lietuvos mokyklų, Baisogalos gimnazijoje kasmet sparčiai mažėja mokinių skaičius. Nepriklausomybės laikotarpiu didžiausias mokinių skaičius buvo antrąjį dešimtmetį: 2001–2002 m. m. mokėsi 741 mokinys, 2007–2008 m. m. mokykloje – 494 mokiniai, o 2017–2018 m. m. – tik 290 mokinių.
Kiekvienais metais mokykloje vyksta tradiciniai renginiai: Mokytojų dienos šventė, kalėdiniai renginiai – karnavalas, kalėdiniai skaitymai, šimtadienis, Kaziuko mugė, padėkos, turizmo dienos, „Kūrybos pavasario“ festivalis. Mokyklos ir miestelio bendruomenė kartu rengia Sausio 13–osios, Vasario 16–osios, Kovo 11-osios valstybinių švenčių minėjimus. Iš tradicinių mokyklos renginių pats garsiausias buvo tradicinis abiturientų spektaklis. Gimnazijos mokiniai dalyvauja įvairiose sportinėse varžybose: kvadrato, krepšinio, futbolo ir kitose, įvairiuose bėgimuose. Varžybose „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ mokiniai užima prizines vietas net zoninėse varžybose.
Naujų vėjų į gimnazijos bendruomenės veiklą įnešė nuo 2015 m. sausio 26 d. Baisogalos gimnazijos direktore tapusi Rita Juškevičienė. Jos iniciatyva gautas finansavimas tarptautiniam „Erasmus+“ projektui „Make Every Step Count“. Projekto partneriai yra iš Portugalijos Agrupamento de Escolas do Barreiro, iš Didžiosios Britanijos Pendle Community High School, iš Turkijos Balikesir Karesi Ortaokulu, iš Italijos Liceo scientifico e delle scienze umane „O.M.Corbino“ ir iš Prancūzijos College Departmental Elsa Triolet. Tai puiki nauja patirtis gimnazijos bendruomenei.
Laiko srovenimas kaip vanduo – kintantis ir paslaptingas. Sunku pastebėti jo tėkmę. Stabtelėjęs akimirką susimąstai ir nedrąsiai atsigręžęs atgal bandai pamatuoti praėjusių dienų svorį. Prisimeni visas savo sėkmes ir nesėkmes, džiaugsmus, rūpesčius ir vėl žingsniuoji pirmyn. Tik tas kelias ne visuomet būna tiesus ir aiškiai matomas iki horizonto – dažnai su vingiais ar net mįslingai pasislepiantis. Didžiuojamės 100 metų – nuo pat tautinės mokyklos įkūrimo Baisogaloje pradžios, pilietiškumo, patriotizmo dvasia ugdomomis bendražmogiškosiomis vertybėmis, gilias šaknis turinčiomis ir nuolat puoselėjamomis mokyklos tradicijomis, didžiuojamės visais buvusiais ir esamais mokyklos vadovais, mokytojais, mokiniais, darbuotojais, kurių kiekvienas įdėjo dalelę širdies, dirbo, kūrė ir mokėsi tam, kad šiandien mes visi didžiuodamiesi galėtumėme pasakyti: „Mano mokykla – Baisogalos mokykla!“.
Baisogalos gimnazijos informacija