Beinoravos bendruomenė keliavo po Rytų Aukštaitiją
Saulėtą ir šiltą liepos savaitgalį Beinoravos bendruomenė keliavo po įspūdingo grožio ežerų kraštą – Rytų Aukštaitiją. Kelionės tikslas buvo Molėtų ir Ignalinos apylinkės.
Ekskursijos iniciatorė ir organizatorė – Beinoravos seniūnaitė Rūta Jelinskienė – jau septintus metus iš eilės kviečia ne tik beinoraviškius, bet ir kaimyninių bendruomenių gyventojus aplankyti gražiausius šalies kampelius. Ankstesnėse išvykose buvo aplankyta Panemunė, Nida, Biržų ir Zarasų kraštai, keliauta Druskininkų, Merkinės ir Birštono apylinkėmis, pabuvota Zanavykų krašte, aplankyti pasakiško grožio Rundalės rūmai Latvijoje. Šiais metais pasirinktas ežeringiausias Lietuvos kampelis – Molėtų ir Ignalinos kraštas.
Ankstų liepos 20–osios rytą autobusas su ekskursijos dalyviais išvyko iš Beinoravos Rytų Aukštaitijos link. Pasiekus kelionės tikslą – Labanoro regioninį parką, ekskursija prasidėjo Mindūnuose. Čia kelionės dalyviai aplankė Ežerų žvejybos muziejų ir Antano Truskausko medžioklės ir gamtos ekspoziciją, kur susipažino su XIX a. pabaigoje Rytų Lietuvoje naudotais žvejybos įrankiais, archajine žvejyba, seniausiu muziejaus eksponatu – 4 metrų ilgio XV a. luotu, ištrauktu iš Peršokšno ežero.
Medžioklės ir gamtos muziejuje keliautojų dėmesį traukė keturiuose žemynuose medžiojusio A. Truskausko trofėjų ekspozicija. Gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius supažindino lankytojus su kiekvieno gyvūno gyvenimo bei charakterio ypatumais, jų elgsena. Po ekskursijos muziejuje kelionės dalyviai skanavo firminės Rimydžių žuvienės.
Pravažiavę didžiausią ir vieną įspūdingiausių Lietuvos girių Labanorą, keliautojai pasiekė antrąjį kelionės programoje numatytą objektą – Palūšės Šv. Juozapo bažnyčią, garsėjančią savo senomis savitomis architektūrinėmis ypatybėmis. Bažnyčia pastatyta be geležinių vinių, o tai atspindi seniausią Lietuvos medinių bažnyčių statybos laikotarpį. Palūšėje keliautojai aplankė ir netoli bažnyčios esančius pilkapio ekspoziciją, tiksliai atvaizduojančią žalvario amžiaus (V-VI a.) baltų kapavietę, bei akmens amžiaus būstą.
Vėliau išvykos dalyviai vyko į Strigailiškį, kur Ignalinos pašonėje įsikūrusioje kepykloje kepė šakotį. Kepyklos darbuotoja supažindino su šakočio kepimo tradicijomis. Smagiausia buvo tai, kad kiekvienas galėjo prisidėti prie šio skanėsto kepimo, didžiuliu samčiu pildami tešlą ant besisukančios šakočio formos.
Kelionės programą vainikavo apsilankymas Paukščių kaime Cijonuose. Čia kelionės dalyvių laukė pažintis su Laimos ir Rimo Rakauskų augintiniais: įvairiausių rūšių paukščiais ir gyvulėliais. Labiausiai savo egzotiniu grožiu lankytojus sužavėjo įvairiaspalviai fazanai, povai, stručiai, alpakos ir keturragis Jakobo veislės avinas.
Nuoširdūs ir svetingi šeimininkai atvykėlius vaišino ant laužo kepta kiaušiniene ir nuostabaus skonio keptomis putpelėmis.
Keliautojų laukė dar viena atrakcija: kiekvienas ant lapelio turėjo surašyti savo svajones. Vėliau visi lapeliai su užrašytomis svajonėmis buvo susukti į tūtelę ir pakabinti ant medžio virš didžiulio iš šakų suręsto Laimės paukštės lizdo su viltimi ir tikėjimu, kad ji išpildys visas svajones.
Nors saulelei sparčiai krypstant vakarop laukė tolimas kelias namo, ekskursijos dalyvių veiduose nebuvo matyti jokio nuovargio, visi buvo linksmi, kupini gerų emocijų. Visą kelią dalijosi patirtais įspūdžiais ir tarėsi, į kokį dar neaplankytą šalies kampelį beinoraviečiai kartu su vadaktiečiais ir sidabraviškiais vyks kitais metais.
Rima Lukoševičiūtė, Beinoravos bibliotekos bibliotekininkė