Damoklo kardas nuo Radviliškio ligoninės jau patrauktas

Jonas MARCINKUS

Radviliškiečiai ir rajono gyventojai gali lengviau atsipūsti – centrinei valdžiai nebepavyks uždaryti Radviliškio ligoninės. Tad susirgus nereikės ieškoti pagalbos Šiauliuose, Panevėžyje ar kitame šalies didmiestyje. Antra šviesi žinia: priimtas sprendimas Radviliškio ligoninėje atkurti Vaikų ligų skyrių, kuris duris atvers jau šį pavasarį.

Paviešino „mirtininkių“ sąrašą

Radviliškio ligoninė galėjo nesulaukti šių metų spalio 7-ąją sukaksiančio 70 metų jubiliejaus. 1949-aisiais įkurtai gydymo įstaigai grėsmė išnykti kilo, nes šalies valdžia užsimojo daryti pertvarkas.

Skandalas kilo, kai nutekėjo žinia apie sudarytus Lietuvos ligoninių „juoduosius sąrašus“. Tada paaiškėjo, kad užsimota „palaidoti“ 17 iš 50 rajoninių ligoninių.

Įgyvendinus šias užmačias, rajonų centruose būtų teikiama tik būtinoji pagalba, slaugos paslauga.

Tarp „mirtininkių“ buvo atsidūrusi ir Radviliškio ligoninė. Beje, ne vienintelė Šiaulių apskrityje – sąraše, kurį paviešino nacionalinės žiniasklaidos priemonės, buvo minimas Joniškis, Naujoji Akmenė ir Pakruojis.

Pažėrė formalių priekaištų

Pertvarkos organizatoriai neatsitiktinai buvo nusitaikę į rajonines ligonines, nes jos pavaldžios ne Sveikatos apsaugos ministerijai, o savivaldybėms. Ne paslaptis, kad nemaža dalis šių gydymo įstaigų vos kvėpavo, nes buvo sumažinti įkainiai už teikiamas medicinos paslaugas.

Vienoms ligoninėms buvo pažerta priekaištų dėl pernelyg didelio mirtingumo, kitoms – dėl nuostolingos veiklos, trečioms – dėl pernelyg didelio vidutinio gydytojų amžiaus.

Radviliškio ligoninei buvo prikišta, kad 2016 metais neturėjo visą parą įstaigoje dirbančio gydytojo anesteziologo–reanimatologo. Be to, užkliuvo tai, kad viena bendrosios praktikos slaugytoja neturėjo galiojančios licencijos.

Paliaubos – tik laikinos?

Valdžios užmojai pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą sukėlė didžiulį skandalą visoje šalyje. Piktinosi ne tik gyventojai, kuriems medicinos paslaugos būtų tapusios mažiau prieinamos.

Nuošalyje neliko ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri vetavo Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas.

Medikų bendruomenę vienijančių organizacijų atstovai neslėpė nuostabos dėl skubos daryti nepamatuotus žingsnius.

Tik tada suskubta neigti, kad apskritai egzistuoja „juodasis sąrašas“. Tikinta, kad tikslas yra pagerinti teikiamas paslaugas, efektyvinti sveikatos priežiūros įstaigų darbą.

Tiesa, skeptikai mano, kad paliaubos yra tik laikinos. Spėjama, kad pertvarka bus daroma, bet tik po to, kai baigsis rinkimai, t. y. viskas bus tęsiama 2019 metų antroje pusėje.

Rajoninių ligoninių asociacijai ir Joniškio ligoninei vadovaujantis Vygantas Sudaris praėjusių metų pabaigoje įvardijo, kaip gali būti pasielgta po rinkimų – rudenį Ligonių kasos tiesiog nebepasirašys sutarties, todėl įstaigoms neliks kito kelio kaip užsidaryti.

Maža – nebūtinai bloga

Ilgametis Seimo Sveikatos komiteto narys Antanas Matulas apie skandalingą situaciją viešai rėžė nerinkdamas žodžių – situaciją pavadino „sveikatos įstaigų optimizavimu pragertomis smegenimis“.

Parlamentaras žurnalistams pateikė asmeninį pavyzdį, įrodantį, kad vadinamojoje provincijoje dirbantys medikai dirbta ne mažiau gerai nei didžiosiose klinikose. A. Matului nekilo nė menkiausios komplikacijos po Pasvalyje atliktos operacijos, o jo kolegė po tokios pačios chirurginės intervencijos klinikose praleido savaite ilgiau.

Beje, Radviliškio ligoninė ypač garsėja puikiais specialistais, todėl dėl sąnario protezavimo operacijų čia važiuoja pacientai iš viso Šiaurės Lietuvos regiono.

Žinia apie puikiai dirbančius specialistus į Radviliškį pritraukia net didžiulę ligoninę turinčių Šiaulių gyventojus.

Trūkumai buvo labai menki

Radviliškio ligoninės kolektyvą pribloškė išvardintos priežastys, nes visos jos buvo labiau formalios. Be to, nuo Valstybinės sveikatos priežiūros įstaigų akreditavimo priežiūros tarnybos paskelbtų išvadų visi trūkumai buvo pašalinti.

Pertvarkos iniciatoriai nesidomėjo, kad Radviliškio ligoninėje iš tiesų dirbo gydytojas anesteziologas–reanimatologas, tik jis tada dar buvo rezidentas. Po kelių mėnesių jis baigė mokslus ir išnyko formalus trūkumas.

Šypseną sukėlė ir priekaištai dėl bendrosios praktikos slaugytojos, nes ji turėjo licenciją dirbti reanimacijoje, o dirbo ligoninės Chirurgijos skyriuje. Trūkumas buvo išspręstas labai greitai – specialistė išklausė kursus ir gavo dar vieną pažymėjimą.

Trečias priekaištas buvo dėl pacientų mirtingumo, bet nebuvo jokių įrodymų, kad Radviliškio ligoninėje teiktos nekokybiškos paslaugos.

Susidorojimui užkirto kelią

Viena iš grėsmių patekti po pertvarkos rengėjų Damoklo kardu – turėti ligoninėje mažiau kaip tris skyrius. Būtent ši priežastis kėlė didelę grėsmę ir Radviliškio ligoninei, kuri prieš kelerius metus vengdama bankroto uždarė Akušerijos, Nervų ligų ir Vaikų ligų skyrius.

„Prisiimu atsakomybę dėl padarytos klaidos mažinant teikiamas paslaugas, pernelyg pasitikėjau buvusia įstaigos vadove, jos pateiktais skaičiavimais ir įtikinėjimais, – sakė Radviliškio meras Antanas Čepononis. – Mes vieninteliai buvome atsisakę Vaikų ligų skyriaus, o Kelmė, Pakruojis išlaikė.“

Praėjusių metų pabaigoje atlikta išsami analizė parodė, kad iš Ligonių kasų gaunamų pinigų už suteiktas paslaugas pakaktų išsilaikyti Vaikų ligų skyrių. Todėl paskutiniame praėjusių metų rajono Tarybos posėdyje radviliškiečiai politikai balsų dauguma pritarė sprendimui atkurti šį skyrių.

„Laimė, buvome ūkiški, išsaugojome visa įrangą, patalpas, todėl investicijų reikės tik kosmetiniams pataisymams, – sakė meras. – Džiaugiuosi, kad Tarybai nekilo abejonių dėl sprendimo būtinybės, todėl šis skyrius su keturiais specialistais veiks jau šį pavasarį. Centrinė valdžia yra sunkiai prognozuojama, todėl džiugu, kad pašalinome ir formalią priežastį kėsintis į mūsų ligoninę.“

Kviečiasi jaunų specialistų

A. Čepononis sakė, kad ligoninėje trečias skyrius atkuriamas ne tik šalinant formalią priežastį pertvarkos organizatoriams: „Gyventojams bus gerokai patogiau ir pigiau čia lankyti gydomą vaiką, o ne Šiauliuose“.

Savivaldybė ir toliau tęs programą, kuria skatinama studijas baigusius medikus atvažiuoti dirbti į Radviliškį. Seniau specialistai buvo pritraukiami jiems mokant stipendijas, bet nutarta pereiti prie efektyvesnio išmokų modelio.

Taryba yra patvirtinusi tvarką, pagal kurią į Radviliškį ar rajono gydymo įstaigą atvažiavusiam specialistui per 3-ejus metus išmokama nustatyta suma.

„Kaip medikas ją naudoja, jo reikalas – gali pirkti ar remontuoti būstą, įsigyti automobilį. Už šią išmoką jis įsipareigoja 5-erius metus dirbti mūsų įstaigoje“, – kalbėjo meras A. Čepononis.

Liaudies balsas

Ar Radviliškiui reikalinga ligoninė?

„Radviliškio naujienos“ atliko apklausą. Radviliškio mieste buvo apklausti 45 praeiviai. Jų buvo klausiama to paties: ar Radviliškiui reikalinga ligoninė, ar verčiau rinktųsi gydymą didelėje regioninėje gydymo įstaigoje. Visi apklaustieji buvo vieningi – Radviliškiui ligoninė yra gyvybiškai svarbi, todėl politikai privalo ją išsaugoti.

Džiaugiuosi, kad savivaldybė rado išeitį

Felicija Cijunskienė, radviliškietė:

– Nėra abejonių, kad Radviliškiui reikalinga ligoninė. Tiek seniems, tiek jauniems važinėti į Šiaulius ar į Panevėžį būtų labai nepatogu, be to, ir brangu. Pensininkui nuvažiuoti į kitą miestą gali būti ir per sunku. Todėl džiaugiuosi, kad savivaldybė rado išeitį.

Viskas turi būti daroma dėl žmonių, dėl jų patogumo

Nerijus Liaudanskas, Šeduvos gyventojas:

– Radviliškio ligoninė yra labai reikalinga ir miesto, ir rajono gyventojams. Pavyzdžiui, buvo panaikintas Vaikų ligų skyrius, todėl visiems kyla problemų. Aš nuosavo transporto neturiu, į Šeduvą ar į Radviliškį guldyti vaiką nėra galimybės, todėl lieka tik Šiauliai. Mums, jauniems, yra nepatogu, o ką daryti pensininkams? Viskas turi būti daroma dėl žmonių, dėl jų patogumo.
Medicina turi būti prieinama kiekvienam

Tatjana Korsakienė, radviliškietė:

– Vietinės ligoninės reikia visiems – ir miestiečiams, ir rajono gyventojams. Jei biurokratams trūksta vieno skyriaus, tegul įkuria jų tiek, kiek reikia. Ir dar reikėtų pasirūpinti, kad gydytojų atvažiuotų ir čia apsigyventų, nes atvažiuojantys konsultuoti visada labai skuba. Medicina turi būti prieinama kiekvienam, nes pajamas mažos, pati vos ne pusę pensijos išleidžiu vaistams.
Politikai turi vairuoti taip, kad ligoninė liktų čia

Romas Sarapinas, radviliškietis:
– Buvome pripratę viską turėti vietoje, taip turi ir išlikti. Pagalvokime, ar patogu žmogų vežti į kitą miestą? Todėl politikai turi vairuoti taip, kad ligoninė liktų čia. Jos reikia, ir tai yra faktas.