Diagnozė vėžys – kas didina šios baisios ligos riziką?

Dažnai nepagalvojame kokią didelę įtaką sveikatai turi kasdieniai įpročiai. Rūkymas, nepilnavertė mityba, fizinio aktyvumo stoka ir saulės spinduliai – veiksniai, padidinantys riziką išgirsti baisią vėžio diagnozę. Onkologinės ligos Europos Sąjungoje (ES) nulemia maždaug ketvirtadalį visų mirčių, tačiau pakeitus gyvenimo būdą ir sumažinus ar net pašalinus kenksmingus veiksnius – rizika išgirsti šią diagnozę gerokai sumažėja.

Cigarečių dūmuose – visas pluoštas kancerogenų

Vienas pagrindinių onkologinių susirgimų rizikos veiksnių ES yra rūkymas. Šis žalingas įprotis ypač padidina plaučių vėžio riziką, tačiau žala kvėpavimo takų organams neapsiriboja. Esama įrodymų, kad rūkymas gali sukelti mažiausiai 15 rūšių onkologinius susirgimus – įskaitant kepenų, inkstų, kasos, žarnyno ir daugelio kitų organų vėžį.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios rūkymas stipriai padidina galimybę išgirsti vėžio diagnozę, slypi cigarečių dūmuose, kurie išsiskiria tabakui degant. Juose aptinkama apie 6 000 skirtingų chemikalų. Bent 70 iš jų gali sukelti vėžį. Tarp šių chemikalų yra ir gerai žinomos nuodingos medžiagos dervos bei anglies monoksidas. Šie kancerogenai išsiskiria cigaretei degant ir yra įkvepiami į plaučius. Iš plaučių pavojingos medžiagos patenka į kraują ir pasklinda po visą organizmą. Su dūmais įkvėpti pavojingi chemikalai gali pažeisti ląstelių DNR molekules – įskaitant jų dalis, atsakingas už apsaugą nuo vėžio. Maža to, kancerogenai apsunkina organizmo pastangas atitaisyti ląstelėms padarytą žalą, todėl vėžio rizika didėja.

Dažnai žmonės klaidingai mano, kad didžiausias ligų sukėlėjas yra nikotinas, vis dėlto, mokslininkų teigiamu, nikotinas nėra onkologinių ligų priežastis.

Visiškai išvengti šių pavojų gali padėti tik šio žalingo įpročio atsisakymas, tačiau neretas rūkorius patikins, kad mesti rūkyti nėra taip paprasta. Dėl to vis dažniau galima išgirsti ekspertus kalbant apie bedūmius tabako ar nikotino gaminius, kurie, nemetantiems šio įpročio, gali padėti išvengti nuodų porcijos, kuri slypi degančios cigaretės dūmuose.

Nepilnavertė mityba – kelias į vėžinius susirgimus

Mityba yra dar vienas svarbus onkologiniams susirgimams įtakos turintis faktorius. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveika ir subalansuota mityba leistų išvengti apie 30-50 proc. visų onkologinių susirgimų. Mokslininkai mano, kad vėžio riziką ypač didina daug cukraus ir perdirbtų angliavandenių turintis maistas. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra kancerogenams priskiria ir kai kuriais būdais apdorotą, pavyzdžiui, rūkytą mėsą.

Taip pat nustatyta sąsajų tarp perkepto ar itin aukštoje temperatūroje apdoroto maisto ir padidėjusios vėžio rizikos. Kepant maistą – ypač pramoniniu būdu apdorotus ir perdirbtus produktus – ant atviros ugnies, juos gruzdinant ar skrudinant riebaluose išsiskiria kenksmingi junginiai, kurie gali sukelti uždegiminius procesus ir padidinti vėžio riziką. Dėl to verta ne tik rinktis mažiau apdorotus produktus, į savo dietą įtraukti daugiau daržovių, grūdinių kultūrų, vitaminais ir mineralais turtingo maisto, bet ir jo gaminimui rinktis tausojančius metodus – virimą garuose, troškinimą žemesnėje temperatūroje ir pan.

Fizinio aktyvumo stoka ir viršsvoris reikšmingai didina pavojų

Su mityba susijęs ir kitas reikšmingas vėžio rizikos faktorius – viršsvoris bei nutukimas. Nustatyta, kad nutukimas padidina mažiausiai 13 rūšių onkologinių ligų grėsmę, o problemos dėl svorio nulemia iki penktadalio visų vėžio sukeltų mirčių. Pertekliniai riebalai gali sutrikdyti organizmo gliukozės įsisavinimo procesus ir taip paskatinti spartesnį ląstelių dalijimąsi, o tai savo ruožtu didina auglių susidarymo tikimybę. Viršsvoris ir nutukimas taip pat skatina uždegiminius procesus, kurie gali vesti prie vėžio.

Viršsvoriui ir nutukimui reikšmingos įtakos, be abejo, turi fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena. Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad sėslus gyvenimo būdas ir nepakankamas fizinis aktyvumas patys savaime yra kai kurių vėžio rūšių rizikos faktorius. Norint jį pašalinti reikėtų ne tik sveikai maitintis, bet ir kiekvieną savaitę skirti bent 150-300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai ir bent 75-100 minučių didelio aktyvumo fizinei veiklai. Taip pat bent dvi dienas per savaitę reikėtų užsiimti raumenis stiprinančia veikla.

Saulės spinduliai – ne visuomet draugas

Nors buvimas saulėje papildo organizmui svarbaus vitamino D atsargas, piktnaudžiavimas saulės spinduliais gali sukelti odos vėžį. Intensyvi ultravioletinė saulės ar soliariumo lempų spinduliuotė gali pažeisti odos ląstelių DNR ir taip nulemti onkologinius susirgimus. Nustatyta, kad bent kartą per dvejus metus perdegus saulėje melanomos – pavojingiausios odos vėžio formos – rizika padidėja tris kartus.

Taigi norint sumažinti odos vėžio riziką saulėje reikėtų būti saikingai. Kai saulės spinduliuose tenka būti ilgiau, svarbu naudoti tinkamas odos apsaugos priemones arba atviras kūno vieta pridengti. Tai ypač aktualu jautresnę odą turintiems žmonėms, kuriems tiesioginiai saulės spinduliai gali būti ypač pavojingi.

Nors visų vėžio rizikos veiksnių eliminuoti neįmanoma, nes dalis jų gali būti susiję su genetika ir tam tikromis sveikatos būklėmis, tačiau kai kurių ligų formų galima išvengti sąmoningais pasirinkimais. Atsisakius cigarečių bei kitų žalingų įpročių, stengiantis maitintis sveikai ir daugiau judėti, nepiktnaudžiaujant saule onkologinių susirgimų tikimybę galima reikšmingai sumažinti.