Estijos švietimo sistema: ką pamatė Radviliškio rajono švietimo įstaigų pedagogai ir vadovai stažuotėje Estijoje

Pastaraisiais metais Estijos švietimo sistema traukia įvairių šalių dėmesį dėl švietimo sistemoje taikomų įtraukiojo ugdymo principų, puikių mokinių pasiekimų, lyderiaujančių ir autonomiškų mokyklų, mokytojų ir mokinių atsakomybės bei savarankiškumo. Estijoje stažavęsi septynių Radviliškio rajono švietimo įstaigų (Radviliškio Lizdeikos, Šeduvos, Baisogalos, Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijų, Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos, Radviliškio V. Kudirkos ir Vaižganto progimnazijų) komandos, lankęsi Tartu ir Talino mokyklose, ieškojo Estijos švietimo sistemos lyderystės paslapties, kaip jie pasiekia gerų ugdymosi rezultatų, kaip organizuoja įtraukųjį ugdymą ir pasisėmė idėjų, kurias galima būtų pritaikyti Radviliškio rajono švietimo įstaigose. Stažuotėje pedagogai ne tik pažino unikalius Estijos mokyklų vadybos modelius, bet ir iš arčiau susipažino su konkrečiomis mokyklomis, kurių kiekviena pasižymi išskirtiniais sprendimais, skirtais ugdymo kokybei gerinti.

Inovatyvūs vadybos ir lyderystės modeliai. Laisvė – ugdymo sėkmės garantas

Su Estijos švietimo sistemos pagrindiniais principais Radviliškio rajono pedagogus supažindino Sirje ir Georg Aher, mokytojų tobulinimo centro „Hared“ atstovai, kurie daug metų dirbo valstybiniame sektoriuje švietimo srityje. Pasak jų, pagrindinis Estijos švietimo sistemos tikslas yra vystyti Estijos visuomenę taip, kad ji taptų atvira ir besimokanti, o kiekvienas individas mokytųsi visą savo gyvenimą. Švietimo sistema Estijoje susideda iš ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, bendrojo lavinimo vidurinio mokslo, profesinio švietimo vidurinio mokslo, aukštojo mokslo, suaugusiųjų mokymo. Vienas pagrindinių motyvų, skambėjusių visos stažuotės metu tiek iš lankytų mokyklų vadovų, tiek iš Estijos švietimo sistemos ekspertų – Estijos mokyklos pasižymi didele autonomija, kurios pagrindas – laisvė ir pasitikėjimas. Mokyklos turi galimybę pačios spręsti, kaip pasiekti švietimo tikslų ir kokius dalykus bei vertybes ugdyti. Nėra vykdoma sisteminga pedagogų darbo stebėsena, jų veikla stebima tik tuomet, kai kyla iššūkių ar gaunama skundų, ir pamokos stebimos labiau dėl pagalbos mokytojui, o ne dėl kontrolės. Mokytojai turi didelę laisvę pasirinkti, kaip organizuoti ir vesti pamokas, kokias mokymo metodikas taikyti, kokias priemones naudoti. Mokyklose nėra privalomų uniformų, žinoma, apranga turi būti tvarkinga, švari (gimnazijos turi kepuraites ar marškinėlius šventėms) ar griežtų iš viršaus nustatytų normų – tai skatina tiek mokytojų, tiek mokinių kūrybiškumą ir iniciatyvumą.

Valstybės vaidmuo švietimo procese – parengti nacionalinį curriculum, vadinamąsias ugdymo gaires, pvz., gimnazijose studijuojantiems mokiniams valstybė yra numačiusi per trejus gimnazijos metus dėstyti 96 skirtingus dalykus, o mokyklos pagal valstybės parengtą curriculum pasirenka sau tinkamas kryptis, vertybes ir parengia savo mokyklų ugdymo planus. Tie trijų metų planai skirti ne tik programos ugdymo procesui, bet ir mokyklų vystymuisi. Be to, kiekvienas mokytojas ne tik savo dalyko turi mokyti, bet ir įdiegti vertybes, mokyti mokinius bendradarbiauti.

Estijos švietimo sistema pasižymi aiškiai reglamentuota ugdymo struktūra. Ikimokyklinis ugdymas pradedamas teikti nuo 3 metų amžiaus, kai baigiasi tėvų vaiko priežiūros atostogos. Ankstyvojo ugdymo galimybės užtikrinamos ir jaunesnio amžiaus vaikams (nuo 1,5 metų) per privataus sektoriaus įstaigas, kurių finansavimą didžiąja dalimi kompensuoja savivaldybės, jei negali užtikrinti vietos savivaldybės ikimokyklinėje įstaigoje. Privalomasis ugdymas pradedamas tais kalendoriniais metais, kai vaikui iki spalio 1 dienos sukanka 7 metai, ir tęsiasi iki pagrindinio išsilavinimo įgijimo (9 klasių baigimo) arba iki 17 metų amžiaus. Beje, visoje Estijoje mokinių maitinimas yra nemokamas.

Tartu Hugo Trefner gimnazijoje, pasak gimnazijos direktoriaus, svarbiausios ugdymo sėkmės sudedamosios dalys yra atranka į gimnazijas, mokyklų autonomija ir laisvė rinktis, mokytojams suteikiama laisvė pasirinkti ugdymo būdus. Pasak jo, gal ir sudėtinga atrasti balansą tarp laisvės suteikimo mokiniams ir spaudimo, bet taip diegiamas atsakomybės už savo pasirinkimus jausmas. Jei turi laisvę rinktis, ko nori mokytis, tai mokėk prisiimti atsakomybę už tai, kaip tu to dalyko mokaisi ir už rezultatus. Tokios sistemos rezultatai akivaizdūs – 90 proc. gimnazijos ugdytinių mokinių įstoja į tas aukštąsias mokyklas, į kurias nori.

Ugdymo procesas be skambučių ir griežto laiko ribojimo

Estijos mokyklose vis dažniau atsisakoma 45 minučių pamokų formato, būdingo „XIX amžiaus fabriko darbuotojų mentalitetui“, kaip teigia estų pedagogai. Ilgesnės pamokos (dažnai 70–80 minučių) leidžia giliau įsigilinti į dėstomą dalyką, suteikia erdvės diskusijoms ir grupiniam darbui, gerina mokinių akademinius rezultatus. Tokia pamokos laiko struktūra ne tik ugdo mokinių savarankiškumą, bet ir skatina atsakomybės jausmą – jie patys turi pasirūpinti mokymosi progresu ir atliktais darbais. Pvz., Murastės pagrindinėje mokykloje vyrauja lankstus požiūris į pamokų organizavimą: mokytojai gali rinktis tarp 45 minučių ir 80 minučių trukmės pamokų, atsižvelgdami į mokymo(si) tikslus ir mokinių gebėjimus. Ilgosios pertraukos metu mokiniai valgo, dalyvauja svečių paskaitose, mokyklos renginiuose, interesų grupių veikloje, susitikimuose, gauna mokytojų konsultacijas, dirba mokinių taryboje, dalyvauja mentorystės užsiėmimuose ir bendrame skaityme.

Kursų sistema ir individualizuotas mokymas

Estijos mokyklose mokiniai mokosi dalykus kursais. Yra privalomi ir neprivalomi kursai, o mokyklos pačios sprendžia, kokius dalykus siūlyti, kad šie atitiktų mokinių ir bendruomenės poreikius. Per vieną semestrą mokiniai mokosi nedaug dalykų, taip išvengiama didelio namų darbų krūvio. Pvz., Polvos valstybinėje gimnazijoje, kuri garsėja unikalia mokymo sistema, pritraukiančia talentingiausius regiono moksleivius, mokslo metai skirstomi į tris studijų laikotarpius, kurių kiekvienas trunka dešimt savaičių ir baigiasi atsiskaitymo savaite. Yra ir pasirenkamųjų dalykų savaitė, kuri paprastai vyksta po paskutinio mokslo semestro. Jei mokinys nelanko pamokų, jis pats turi užpildyti mokymosi spragas, nepateikdamas pateisinamųjų raštelių ar gydytojų pažymų.

Visi, norintieji mokytis gimnazijoje, Estijoje privalo išlaikyti stojamąjį egzaminą, o neretai yra organizuojamas ir motyvacinis pokalbis, kurio metu yra išsiaiškinamos mokinio vertybės, siekiai. Į jau minėtą Polvos valstybinę gimnaziją konkursas vis didėja, šiemet į vieną vietą pretendavo net du kandidatai.

Įtraukusis ugdymas ir dėmesys bendruomeninėms vertybėms

Įtraukusis ugdymas Estijos mokyklose taip pat turi didelę reikšmę. Mokiniai su specialiaisiais poreikiais turi savo ugdymo planą nacionaliniu lygmeniu. Vadovaujamasi principu, kad kiekvienas vaikas turi gauti kokybišką išsilavinimą. Pagrindinis motyvas kalbant apie įtraukųjį ugdymą Estijoje – „mes neinvestuojame į sienas, investuojame į mokymo(si) metodus“. Mokykla pati sprendžia apie įtraukiojo ugdymo proceso organizavimą. Dažniausias modelis – mokiniai su nedideliais specialiaisiais poreikiais mokosi bendrose klasėse, o turintiems didesnių poreikių siūlomos atskiros klasės su specialiais užsiėmimais, tik kai kurias pamokas jie lanko kartu su visa klase, pvz., fizinio lavinimo, dailės, muzikos. Kiekvienoje lankytoje mokykloje dirba specialistų komandos, įskaitant psichologus, logopedus ir socialinius pedagogus, mokinio padėjėjus. Gimnazijose vaikų su specialiaisiais poreikiais nėra daug. Estijoje yra ir specialiųjų mokyklų – aplankyta Tartu Herbert Masing mokykla yra žinoma dėl savo dėmesio socialinių ir pedagoginių poreikių turintiems mokiniams. Mokykloje mokosi mokiniai, turintys autizmo spektro sutrikimų, patyrę emocines traumas, turintys nuotaikų sutrikimų, nerimo problemų, nesėkmių mokykloje ir kitų specifinių poreikių. Tartu Herbert Masing mokykla siekia sukurti saugią aplinką, kurioje kiekvienas mokinys gali augti ir tobulėti pagal savo gebėjimus ir poreikius. Klasės nedidelės, tai leidžia mokytojams skirti daugiau dėmesio kiekvienam mokiniui ir pritaikyti mokymosi metodus pagal jų poreikius, struktūrizuoti bendravimo ir mokymosi aplinką remiantis specialia TEACCH (Treatment and Education of Autistic and Communication-handicapped Children) metodika, skirta autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams. Mokykloje daug pagalbos specialistų: specialiųjų pedagogų, psichologų, logopedų, socialinių darbuotojų, kurie dirba su mokiniais individualiai arba mažose grupėse. Šis ugdymas užtikrina, kad kiekvienas mokinys gautų reikiamą pagalbą. Pagrindinis mokyklos tikslas – užtikrinti saugų ir sklandų mokinių perėjimą į kitą gyvenimo etapą pagal specialiuosius ugdymosi poreikius ir sveikatos būklę. Mokyklą sudaro trys struktūriniai padaliniai: mokymo centras, reabilitacijos centras ir kompetencijų centras. Mokymo centras teikia įvairių lygių ir pobūdžio ugdymą, orientuotą į mokinių individualius poreikius ir galimybes. Čia vyksta ne tik akademinis mokymas, bet ir socialinių, emocinių bei gyvenimo įgūdžių ugdymas.

Bendruomeninės vertybės taip pat labai svarbios. Ugdoma pagarba kito žmogaus darbui – mokiniai, atėję į mokyklą, persiauna lauko batus ir mokyklose vaikšto su šlepetėmis ar kojinėmis. Yra mokyklų, kurių bibliotekose mokiniai patys apsitarnauja, o bibliotekininkas atėjęs tik atgal į lentynas sudėlioja mokinių grąžintas knygas.

Mentorystės ir ugdomojo bendradarbiavimo sistema

Vienas įdomiausių ir pažangiausių Estijos švietimo sistemos aspektų – mentorystės sistema. Gimnazijose kiekvienas klasės vadovas dirba su penkiolika skirtingo amžiaus mokinių. Tai skatina mokinių bendravimą, tarpusavio pagalbą ir asmeninį augimą, stiprina mokyklos bendruomenę. Mokyklos turi galimybę derinti  ugdymo programas su kitomis šaliai esančiomis mokyklomis, gali „skolinti“ pedagogus ir mokinius tam tikroms programoms. Visi mokytojai Estijoje privalo turėti magistro laipsnį. Jei magistro laipsnio mokykloje dirbantis asmuo neturi, jis mokytoju gali dirbti tik laikinai.

Mokyklose gausus pasirinkimas popamokinių veiklų, jose veikia įvairiausi būreliai, kuriuos veda ne mokyklos mokytojai, o atvykstantys žmonės iš kitų įstaigų. Tai praplečia mokinių galimybes ir užtikrina įvairesnę popamokinę veiklą.

Tabalasu valstybinėje gimnazijoje mokytojai dirba 4 dienas per savaitę, penktadienis dažniausia yra pasirenkamųjų dalykų diena. Pasirenkamuosius dalykus taip pat veda ne tos mokyklos mokytojai, o asmenys, atvykstantys iš kitų ugdymo įstaigų arba net ne pedagogai, o savo srities profesionalai. Šioje gimnazijoje ugdymo procesas pagrįstas laisvės ir pasitikėjimo santykiu, o sėkmės recepto pagrindiniai ingredientai – laisvė ir neribojami pasirinkimai, įvairiapusiškumas, atsakomybė, mokslu pagrįstais požiūris į pasaulį, dėmesys judėjimui. Pasak mokyklos vadovės, šioje gimnazijoje nėra svarbu tai, ko mokytojas mokys, bet svarbu tai, ką mokinys išmoks.

Mokyklos dalyvauja įvairiose programose, skatinančiose veikiau ir aktyviau gyventi, judėti. Kadangi mokiniai mažai juda, privalomos pertraukos lauke būna nuo 45 min iki 1 val. Mokyklų teritorijose įrengtos erdvios zonos mokinių veikloms.

Programa „Žalioji mokykla“ moko mokinius ir mokytojus gyventi tvariau, skatina domėtis aplinka, kurti ekologišką aplinką.

Mokyklos tuštėja ir Estijoje

Deja, mokinių mažėja ir Estijoje, ypač kaimiškose vietovėse. Kaimo mokyklos neuždaromos, net jei jose lieka labai mažai mokinių, bet jos prijungiamos prie didesnių mokyklų ir paverčiamos skyriais. Polvos pagrindinė mokykla – mokykla, kuri jungia septynių kaimiškų vietovių mokyklų mokinius, joje mokosi daugiau nei 1 000 mokinių, juos moko 150 mokytojų. Pasak Polvos  pagrindinės mokyklos atstovės, gal  ir nėra finansiškai naudinga išlaikyti didelius mokyklų pastatus  kaimuose, bet taip išsaugomas kultūros, švietimo židinys kaimo vietovėse, mokiniai mokosi arti savo gyvenamosios vietos. Tokiuose skyriuose yra ir jungtinių klasių, jose dirba atvažiuojantys mokytojai, o ugdymo rezultatai neliūdina.

Mokyklų architektūra ir infrastruktūra

Daugelis Estijos mokyklų pastatų atitinka šiuolaikinius standartus ir yra draugiški aplinkai. Visos aplankytos mokyklos modernios, dažna gimnazija – naujos statybos, įdomių architektūrinių sprendimų, modernių, naujumu spindinčių, patogių ir ergonomiškų erdvių. Polvos valstybinė gimnazija, Tabalasu valstybinė gimnazija, Talino 21-oji gimnazija nustebino puikiais sprendimais, ergonomišku erdvių išnaudojimu, aplinkos ir statinių derme. Pavyzdžiui, Polvos valstybinė gimnazija įsikūrusi pastate, kuris aprūpintas saulės kolektoriais. Tartu Hugo Treffner gimnazija, įsikūrusi sename pastate Tartu centre, vertina kultūros palikimą – joje veikia muziejus, kuris skatina mokinius suvokti istorinę savo mokyklos svarbą, Talino 21-osios gimnazijos erdvės pritaikytos jauno, šiuolaikinio žmogaus ugdymui.

Estija pasirinko statyti naujas gimnazijas ir sudaryti sąlygas ugdytis kūrybingiems žmonėms. „Mūsų tikslas – išugdyti kūrybingą žmogų, galintį priimti  drąsius sprendimus. O apie kokius netradicinius, drąsius sprendimus galima kalbėti, kai  jaunimas ugdomas senuose, nepatraukliuose, nepatogiuose , tamsiuose pastatuose?“, – retoriškai klausė Tabalasu valstybinės gimnazijos direktorė. Pasak jos, modernaus švietimo idėjos gali būti sėkmingai įgyvendinamos net ir mažesniuose miestuose, kai yra aiški vizija ir tvirta bendruomenės parama.

Mokymasis ne mokykloje – vienas Estijos švietimo sistemos kertinių akmenų

Stažuotėje aplankyti Estijos mokyklų partneriai – muziejai, siūlantys edukacines programas, suderintas su ugdymo turiniu: Talino sveikatos muziejus, Estijos nacionalinis muziejus Tartu mieste bei didžiausias Baltijos šalyse mokslo centras AHHAA Tartu mieste. AHHAA centre lankytojai įdomiai ir patraukliai supažindinami su fizikos dėsniais, chemijos reiškiniais bei kitomis mokslo sritimis. Estijos nacionalinis muziejus ne tik pristato šalies istorinę raidą, bet ir siūlo modernias ekspozicijas su virtualiais eksponatais. Čia lankytojams suteikiama galimybė sąveikauti su skaitmeninėmis instaliacijomis, išbandyti virtualios realybės patirtis ir interaktyviai tyrinėti Estijos kultūros paveldą per šiuolaikines technologijas, o Talino sveikatos muziejus siūlo edukacines programas apie sveiką gyvenimo būdą ir pan. Aplankyta ir Palamuse istorinė mokykla-muziejus, kurioje – Estijos švietimo sistemos pradžia ir pagrindai.

Išvados ir galimybės Lietuvai

Estijos švietimo sistemos sėkmės pagrindas – autonomija, laisvė ir pasitikėjimas. Kiekviena mokykla turi galimybę laisvai formuoti savo ugdymo modelį ir adaptuoti jį pagal bendruomenės poreikius, o valstybinė kontrolė yra minimali. Mokytojai turi galimybę kurti savarankišką ugdymąsi, stiprinti savo lyderystės įgūdžius ir prisitaikyti prie kiekvieno mokinio poreikių.

Lietuvos mokykloms būtų vertinga atsižvelgti į Estijos patirtį, ypač į laisvę ir pasitikėjimą mokytojais bei mokyklų vadovais. Suteikus didesnę autonomiją ir pasitikėjimą mokyklų bendruomenėms, Lietuvos švietimo sistema galėtų sėkmingiau atitikti kiekvieno mokinio poreikius, skatinti mokytojų ir mokinių lyderystę ir kūrybingumą.

Radviliškio rajono švietimo įstaigų komandų stažuotė Estijoje „Estijos švietimo sistemos geroji patirtis: inovatyvūs vadybos modeliai, lyderystė, įtraukusis ugdymas, mokinių motyvavimas“ yra akredituotos programos „Lyderystė ir įtraukiojo ugdymo inovacijos šiuolaikinėje mokykloje: Estijos švietimo sistemos ypatumai ir jų pritaikymo galimybės Lietuvos ugdymo įstaigose“ dalis. Programa įgyvendinama vykdant Švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ projektą „Tūkstantmečio mokyklos II“. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Radviliškio r. sav. ŠSPC SJNUS informacija ir nuotraukos