Festivalis buvo skanus
Aušra MIKŠIENĖ
Trys skanios Europos žmonių festivalio dienos – taip būtų galima apibūdinti kulinarinio paveldo varžytuves prie kultūros centro, subūrusias galybę radviliškiečių, norėjusių ne tik pamatyti, kaip prie puodų sukasi ir stalus dengia įvairiausių Europos šalių atstovai, bet ir paragauti jų ruoštų patiekalų. Pirmadienį visus savo kulinariniais sugebėjimais stebino Ispanijos, Škotijos, Airijos, Liuksemburgo ir Latvijos atstovai, antradienį ragauti išskirtinių patiekalų kvietė Lietuvos, Lenkijos, Danijos ir Suomijos delegacijų nariai, o ketvirtadienį prie puodų stojo Vokietijos, Vengrijos, Belgijos ir Prancūzijos kulinarai.
Kiemelį prie kultūros centro nusprendėme aplankyti antrąją kulinarinių varžytuvių dieną, nes būtent tądien išsijuosusios čia plušėjo ir Lietuvos atstovės, užsienio šalių komisijai ir miestiečiams siūliusios paragauti šaltibarščių su spirgais gardintomis bulvėmis, meduolių, senoviškos giros su kmynais ir obuolių sultimis, kepto sūrio su česnaku, senovinės keptos duonos ir naminių lašinukų.
Pasigedo mėsos
Tiesa, pirmieji patiekalų paragavo komisijos nariai, deleguoti iš skirtingų šalių, tad gerą valandą radviliškiečiams teko tik stebėti jų reakcijas ir laukti, kol ir jų gomurius pasieks įvairiausi skoniai.
„Keista spalva. Ir sriuba šalta. Įdomu. Man patinka, kad yra daug daržovių, skanu“, – šypteli pirmoji šaltibarščių paragauti pasiryžusi Helena iš Belgijos. „Įdomu tai, kad reikia valgyti kartu su bulve. Tik kodėl bulvės nededa iškart į sriubą, o patiekia atskirai?“ – susidomėjo tuo pat metu lietuvių patiekalų degustuoti atskubėjusi kita viešnia iš Belgijos Selina.
Tuo tarpu Liuksemburgo atstovai Rokis, Kristijanas ir Stefanas sakė, kad labiausiai juos sužavėjo neįprastas lietuvių stalo serviravimas. Iš tiesų, skėmiškės Regina Dambrauskienė ir Aldona Bašinskienė bei Aurelija Pociuvienė iš Klaipėdos rajono pasistengė kaip reikiant – stalą užklojo ne įprasta staltiese, o grūdais. „Tokio stalo serviravimo dar nebuvome matę. O patiekalai taip pat skanūs, tačiau pirmenybę teikiu mėsai, kurios pas jus nebuvo“, – juokdamasis sako Kristijanas.
Latvijos delegacijos vadovo asistentė Vita išsidavė Lietuvai skyrusi aukščiausią balų skaičių: „Mes – kaimynai, tad jūsų patiekalai nėra naujiena, tačiau šiandien maloniai nustebino visi – ir lietuviai, ir suomiai, ir danai, ir lenkai, tad visiems skiriu aukščiausius balus. Pirmoji diena nebuvo tokia skani…“.
Latvė juokiasi, kad taip sako ne todėl, kad ir patys latviai pirmąją kulinarinių varžytuvių dieną demonstravo savo sugebėjimus – kvietė ragauti duonos sriubos su vaisiais ir plakta grietinėle: „Tiesiog šiandien man viskas buvo skanu, o pirmąją dieną radau prie ko prikibti“.
Elniena, grybai ir kama paslaptis
Be abejonės, žvalgėmės ne tik į uoliai plušėjusias lietuves, bet ir į kitų šalių atstovus. Suomijos komandos atstovas Anttis vis maišė tradicinę elnienos sriubą su sūriu: „Tai – mūsų pasididžiavimas, nes mūsų patiekalai turi būti sotūs ir kaloringi. Elniena mūsų šalyje įprasta, kaip pas jus jautiena. Šiai sriubai naudojame šaltai rūkytą elnieną, o sūris „sulatejuusto“ yra kreminės konsistencijos ir labai švelnaus skonio. Beje, mūsų sriuboje nėra nieko ruošto iš anksto – nenaudojame kubelių ir kitų priedų. Tik žoleles, morkas, bulves ir papriką“.
Beje, suomiai pagalvojo ir apie tuos, kurie mėsos nevalgo – jiems atskirai virė grybų sriubą su sūriu. „Tai – voveraičių sriuba, kurias Suomijoje renkame nuo birželio iki rugsėjo pabaigos, tad toje pačioje vietoje galime grybauti ir keletą kartų“, – šypteli Anttis, parodydamas ir į čia pat ruošiamus mėlynių desertus. Įdomu tai, kad šio deserto šiaip sau panorėjęs nepagaminsi, jei neturėsi specialaus ingrediento. Kaip pasakoja suomis, šiam skanėstui jų komanda specialiai iš Suomijos atsivežė kama miltų, kitaip vadinamų „talkkuna“: „Tai – mūsų deserto paslaptis. Kama miltai – tai kepinti ir sumalti avižų, rugių, žirnių ir miežių grūdai. Tik mėlynes pirkome Lietuvoje“.
Panašu, kad suomiai – neprasti kulinarai, nes jų ruoštų patiekalų ragavę radviliškiečiai vieningai tikino, jog skoniai labai tinkantys jų gomuriui.
Danų patiekalo skonis – neįprastas
Prie pat lietuvių tyliai darbavosi kaimynai lenkai. Jie ruošė sriubą, kurią pilstė į netradicinius duonos indus ir gamino kopūstų salotas. Tiesa, ne visiems iškart pavyko suprasti, kodėl ta sriuba patiekiama duonos induose. „Et, nepagalvojome, kad sriubą reikia šiek tiek palaikyti tame inde, kad duona patirptų ir būtų galima valgyti kartu su sriuba, – juokėsi tuščią duonos indą rankoje laikydama senjorė. – Buvo taip skanu, kad per greitai suvalgėme“.
Danai sumanė visus nustebinti kiek neįprastais skoniais ir pateikė skirtingų skonių vieno kąsnio sumuštinukų. Jų atstovė Heidi „Radviliškio naujienoms“ atskleidė, kad tokie sumuštinukai ant danų stalo – labai įprasti: „Mes visuomet valgome šią duoną, ant kurios tiesiog patiekiame skirtingų užtepėlių ir priedų. Šiandien jų bus ir su troškintais grybais, ir su bulvėmis, ir su žuvimi bei krevetėmis“.
O lietuviškus šaltibarščius su pasimėgavimu valgiusi radviliškietė Ilona prasitarė, kad jai priimtiniausia – lietuviška virtuvė: „Pirmąją dieną ragavau Liuksemburgo ruošto pupelių troškinio, ispaniškos sriubos ir airiško juodo pudingo. Tikriausiai labiausiai patiko jų tradicinis patiekalas „Salmon“, tačiau šiandien po vieno danų sumuštinuko su žuvimi nusprendžiau paskanauti to, kas man įprasta ir neabejotinai skanu“.