Gyventi ne vien dėl savęs: apie Antaną Dabulskį – bene vienintelio šalyje ilgamečio mėgėjiško cirko vadovą

Kai adventinės popietės metu Radviliškio viešosios bibliotekos direktorė Violeta Šukaitienė knygų bičiulių klubo „Beržė“ nariams padovanojo naują kultūros ir istorijos žurnalo „Radviliškio kraštas“ numerį, „beržiukai“ labai apsidžiaugė. Juk jame tiek daug žinių apie krašto istorines, lankytinas vietas, tiek daug įdomaus apie žinomus kraštiečius, išgarsinusius mūsų kaimus, gyvenvietes, miestelius. Tai buvo nuostabi dovana visam kalėdiniam laikotarpiui ir ne tik.

Nekantraudama atsiverčiau leidinio turinį. Jis, kaip ir kiekvieną kartą, nustebino žinomų pavardžių gausa: L. Bagučanskytė, D. Stakvilevičius, G. Kadžytė, A. ir K. Indrėkai, L. Maminskienė, A. Faustaitė. O kur dar intriguojantys straipsnių pavadinimai: „Vėriškių kaimo kryžiaus istorija“, „Gyvenimo aistra – irklavimas“, „Siuvinėtas Rozalijo Gailiutės namų pasaulis“, „Fotografuojantis plunksnos brolis“, „Prie gerumo šaknų“ ir kiti!

Skubėjau atsiversti rašinį „Radviliškiui padovanojęs cirką „Svajonė“. Apie Antaną Dabulskį – bene vienintelio šalyje ilgamečio mėgėjiško cirko vadovą. Šiam darbui Antanas atidavė net kelias dešimtis metų. Cirko meno puoselėtojas buvo iškili asmenybė. 2023 metais jam būtų sukakę 95 metai. Kodėl tiek mažai apie jį težinome? Čia tiktų patarlė: „Savam krašte pranašu nebūsi“.

Žurnale bibliotekininkės V. Šiaudvytienės rašinyje pateikiama daug įdomių faktų apie šio cirko vadovo gyvenimą. Tik ar beatsimena jį radviliškiečiai?…

Knygų bičiulių klubo „Beržė“ nariai organizavo susitikimą su A. Dabulskio žmona – buvusia Radviliškio kultūros namų direktore – Joana Dabulskiene. Moteris net ašarą nubraukė, prisiminusi, kaip pirmais darbo metais buvo nelengva A. Dabulskiui tuometinės valdžios vyrams įtikti, o kad kas prisimintų praėjus dešimtmečiams, nė nesvajojo. Gerai, kad Viešosios bibliotekos direktorė V. Šukaitienė, žurnalo redaktorė L. Abromavičienė, Kraštotyros-leidybos skyriaus bibliotekininkės D. Paulauskienė, V. Šiaudvytienė ir klubas „Beržė prisiminė.

Antanas Dabulskis gimė 1928 metų rugsėjo 11 dieną Pagėgių rajone. Daug metų dirbo pedagogu švietimo įstaigose. Vienintelė ir svarbiausia jo gyvenimo svajonė buvo CIRKAS. Žvitrus berniukas labai anksti pamėgo sportinę gimnastiką, dalyvaudavo įvairiose varžybose. Kai pirmą kartą Tauragėje atėjo į cirką, viskas ir prasidėjo. Cirkas jį pakerėjo. Pirmieji pasirodymai – gimnastika, akrobatika, žongliravimas – prasidėjo studijų Vilniaus pedagoginiame institute metais.

Ir ko tik nemėtė Antanas: bulves ir obuolius, siūlų ir teniso kamuoliukus. Šešiasdešimtųjų pradžioje jau pasirodydavo studentų festivaliuose, respublikinėse meno apžiūrose. Institute jaunuolis studijavo ir psichologiją, toliau mokėsi cirko meno. Didelę laisvalaikio dalį cirkui skirdavo ir dirbdamas Šiaulių pedagoginiame institute, kur dėstė lietuvių kalbą.

1975 m. likimo vėjai Antaną atpūtė į Radviliškį. Tuomet Kultūros namams vadovavo šviesaus atminimo A. Jurgauskas. Jis pritarė Cirko studijos įkūrimui. Norinčių lankyti cirko būrelį buvo visas šimtas. Vieni greit iškrito. Norint pasiekti rezultatą, reikalingas darbas, kantrybė, ištvermė, meilė ir atsidavimas. Treneris dirbo su dviem grupėmis: paruošiamąja ir koncertine. Santykiai su vaikais buvo draugiški, šilti, čia pravertė psichologijos studijos institute. Reikėjo priprasti prie pastovios narių kaitos. Baigusius mokyklą ir su cirku atsisveikinusius keisdavo jaunesnieji broliai, seserys, kaimynai. Tik Antanas žinojo, kiek naktų nemiegota, kuriant pasirodymų programas, rūpinantis įrengimais, jaunųjų atlikėjų apranga, muzika. Nuoširdžiomis patarėjomis ir pagalbininkėmis buvo šokių vadovės V. Jurgauskienė, L. Lesickienė.

Praėjus penkeriems metams, respublikiniame konkurse „Cirko žiburiai“ kolektyvas iškovojo pirmą vietą. 1980 metais Lietuvos kultūros ministerijos kolegija už aktyvią kūrybinę veiklą ir aukštą meninį lygį šiam cirkui suteikė garbingą liaudies cirko „Svajonė“ vardą. Vaikystės svajonė tapo liaudies cirku „Svajonė“.

Daug prasmingų akimirkų „Svajonė“ padovanojo savo dalyviams, jų artimiesiems, žiūrovams. Koncertuota Radviliškyje, jo apylinkėse, organizuotos koncertinės išvykos po Lietuvą pabuvota užsienyje.

Būta ir nelengvų metų, momentų, kai vienam rajono vadovui pasirodė, kad cirkas – tai ne menas ir jo Radviliškiui nereikia. Radviliškio kultūros namams vadovaujant direktoriui V. Digrevičiui, neatsirado lėšų cirko vadovo etatui, todėl Antanas buvo įdarbintas kultūros įstaigos gaisrininku. Atrodytų: na ir kas? Scenoje ir klounų pabūni… Tiesa, bet tai jau pašaukimas. Vėliau Radviliškio kultūros namų direktoriaus R. Juzukonio iniciatyva buvo švęstas cirko „Svajonė“ dvidešimtmetis.

A. Dabulskis didžiavosi savo mokiniais, kurie pasirinko cirko artisto kelią. Žymiausia jų – Moteris-gyvatė O. Janečkova.

Dabulskių šeimos pasididžiavimas – klounų statulėlių, gautų iš gerbėjų, padovanotų draugų ir pačių nupirktų, kolekcija. Kai žiūri į tuos išdykėlius klouniukus, nuotaika iš karto pagerėja. Dalį kolekcijos galima pamatyti Viešosios bibliotekos parodoje „Klounų šėlsmas“.

Žmogus-menininkas-cirko artistas, klounas. Atvykite į Viešąją biblioteką ir parodoje pamatysite žmogaus šešėlį… Jis šypsosi, nes 2003-12-19 Radviliškio rajono savivaldybės nutarimu jam buvo įteikta „Gerumo angelo“ statulėlė. Bet kuris pelnytas žmogus įvertinimas yra džiugus, vertas visiems juo pasidžiaugti. Žmogaus vardas, jo darbai, poelgiai lieka užfiksuoti ateičiai, kad kiekvieną skatintų gyventi ne vien dėl savęs.

Janina Kaučikienė, knygų bičiulių klubo „Beržė“ narė