Į 2017-uosius Radviliškio rajonas įriedės ant tvirtų bėgių

Aušra LAURINKIENĖ

„Banguoti, kitokie ir permainingi, tačiau gana sėkmingi“, – taip 2016-uosius metus apibūdina Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis.

Šiandien rajono vadovas sako, kad komanda, kurią sudaro ne tik jis, bet ir vicemeras Kazimieras Augulis, administracijos direktorė Jolanta Margaitienė bei jos pavaduotoja Justė Venckutė, dirbo intensyviai ir kryptingai. To paties valdžia sieks ir 2017 metais.

Rajoną mato kaip vieną iš pirmaujančių visose srityse

„Man kaip merui rūpi visuma, darbas su žmonėmis. Artėjant rinkimams įprastai visi kalba apie supratimą, giriasi, kaip viską išmano, tačiau po rinkimų dažnas pradeda žiūrėti siaura kryptimi, užsiciklinęs į visiškai nereikšmingus dalykus. Tačiau mūsų savivaldybė dirbo kitaip – žiūrėjome plačiai ir kiekvienoje srityje siekėme išsikeltų tikslų“, – sako rajono meras.

A. Čepononis ir jo komanda žada, kad 2017-ieji bus tokie patys: „Ir toliau dirbsime nuosekliai. Žmonių pasitikėjimas skatina eiti pirmyn – kol dirbsiu ir vadovausiu, aktyvinsiu komandą, bendrausiu su žmonėmis, nes matau rajoną kaip vieną iš pirmaujančių visose srityse. Žmonių norisi paprašyti tik kantrybės, nes ir tas drumzlinas vanduo, jeigu jo turi, tampa skaidrus ir švarus“.

Nors kai kurie žmonės, kaip sako rajono vadovas, vis kiša pagalius į ratus, komanda rankų nenuleidžia ir toliau sėkmingai dirba. Šių metų darbą palankiai vertinantis A. Čepononis sako norintis padėkoti visiems, kurie dirbo dėl žmonių: „Nepasiduokime pagundoms. Mūsų visų tikslas – būti geresniems už patį save, o ne už kitus. To ir sieksiu 2017 metais“.

Biudžeto planai – įgyvendinti

Kalbėdama apie savivaldybės administracijos darbą, direktorė Jolanta Margaitienė sako norinti pabrėžti sėkmingą finansų tvarkymą. Jos teigimu, dirbta kantriai, tolygiai: „Yra metų, kai ilgai ruošiesi, rengi techninius projektus, vykdai projektus, kad kitais metais būtų galima raškyti vaisius. Tai dabar ir matome: pradėta rekonstruoti Aušros aikštė, vykdomi įvairūs gatvių projektai, dideli statybos projektai. Kitąmet jau galėsime pasakyti – padarėm, grožėkitės ir džiaukitės“.

Rodydama biudžeto skaičius J. Margaitienė sako, kad vidutiniškai per mėnesį surenkama apie 740 tūkstančių eurų gyventojų pajamų mokesčio: „Dar liko įvykdyti 382 tūkstančius, tad viršplaninių pajamų gali būti apie 500 tūkstančių eurų. Visi kiti biudžeto pajamų planai – įgyvendinti. Pajamos iš iždo priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio surinkimo šalies mastu. Manome, kad ir šis rodiklis bus pasiektas“.

J. Margaitienė sako, kad rajono valdžia labai atsakingai tvarko finansus, dėl to rajono biudžetas nėra praskolintas ir dažnai yra rodomas kaip pavyzdys kitoms savivaldybėms. Dėl to rajonui nekils jokių bėdų, kai reikės savo lėšomis prisidėti prie europinių projektų.

Finansų skyriaus vedėjos R. Chlebauskienės pateiktais lapkričio 30-osios duomenimis, gyventojų pajamų mokesčio jau įplaukė daugiau nei 8 milijonai 300 tūkstančių eurų, žemės mokesčio – daugiau nei 660 tūkstančių eurų, paveldimo turto mokesčio – daugiau nei 11 tūkstančių eurų, mokesčių už aplinkos teršimą – kone 167 tūkstančiai eurų. Dar daugiau nei 32 tūkstančius eurų siekia valstybės rinkliavos, 214 tūkstančių eurų – nuomos mokestis už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens išteklius, 22 tūkstančiai eurų – mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, o beveik 49 tūkstančiai eurų – mokestis už valstybinius gamtos išteklius…

Pagrindinė problema – rajono keliai

Kaip sako rajono valdžia, ir šiemet buvo stengiamasi išklausyti kiekvienos seniūnijos atstovus, atsižvelgti į jų problemas, jas spręsti. Apie tai bus galvojama ir formuojant 2017 metų biudžetą. „Esame viską išanalizavę, laukiame seniūnų ir bendruomenių pritarimo. Pavyzdžiui, yra suplanuoti keliai, kuriuos reikia tvarkyti. Pagrindinėje ketverių metų veiklos programoje pagrindinė problema buvo ir išliko – keliai. Ir savivaldybės pavaldume esantys, ir priklausantys regiono keliams“, – sako A. Čepononis.

Deja, finansavimas šiai problemai spręsti, anot mero, yra per mažas – savivaldybė iš biudžeto visų lėšų skirti negali, nes nukentėtų kitos sritys, tad įsisenėjusi kelių bėda išlieka ir išliks dar ilgam.

Antroji problema, kuri iškilo šiemet lankant seniūnijas, – tai gyvenviečių, miestelių apšvietimo klausimas. Tiesa, jį pavyko jau beveik visur išspręsti, žadama grįžti tik prie nedidelių kaimelių. Tačiau ir čia iškyla papildomų bėdų, nes elektros tinklai keičia elektros linijas, todėl kai kurių gyvenviečių apšvietimo klausimą reikės spręsti iš naujo, o tai, ne paslaptis, ir vėl kainuos papildomai.

A. Čepononis juokiasi, kad išvardinti visų per metus nuveiktų darbų ir visos dienos neužtektų: „Noriu pabrėžti tik tai, kad esame atviri žmonių problemoms, klausimams ir poreikiams. Štai šeduviai labai prašė patalpų naujam pašto skyriui. Suradome, todėl čia veiks moderniausias skyrius, jau baigėme rengti ir Eibariškių parko projekto rekonstrukcijos viziją. Laukiame tik kvietimo teikti dokumentus. Sutvarkyti ir rajono kultūros namai, reorganizuota švietimo sistema. Galiu pasakyti, kad nėra nė vienos srities, kurios nebūtume palietę“.

Apžvelgdama besibaigiančius metus Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Justė Venckutė priduria, kad metai buvo tikrai permainingi ir įtempti – daug išgyvenimų sukėlė medienos perdirbimo įmonėje kilęs gaisras: „Norėčiau nukentėjusiems palinkėti sveikatos ir stiprybės. O darbine prasme metai buvo gana intensyvūs ir įdomūs. Teko tiesiogiai dirbti sveikatos politikos įgyvendinimo, civilinės saugos, korupcijos prevencijos, juridiniais klausimais. Atstovauta daugelyje renginių, minėjimų. Noriu padėkoti renginių organizatoriams, bendruomenėms, asociacijoms už galimybę susitikti, pabūti kartu aptariant Radviliškio rajono gyventojams aktualius klausimus“.

Džiaugiasi aktyviais jaunuoliais, senjorais ir bendruomenių nariais

Prakalbus apie susitikimus ir bendravimą su gyventojais, J. Margaitienė taip pat pabrėžia esanti dėkinga už jų aktyvumą. Jaunimas, kaip sako direktorė, dirba ne tik Radviliškyje, Šeduvoje, bet ir buriasi Baisogaloje – čia galvojama įkurti naują „Jaunimo erdvę“.

Gerų žodžių negailima ir aktyviems senjorams – jau kitąmet Šeduvoje ketinama įkurti Trečiojo amžiaus universitetą. O bendruomenės ir toliau stebina išskirtiniais projektais. Vienas iš tokių – pradėtas įgyvendinti projektas „Radviliškio rajono savivaldybės Bendruomeniniai šeimos namai“. Projektui skirta daugiau nei 294 tūkstančiai eurų.

2011 metų surašymo duomenimis, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje gyvena 17 032 šeimos. Nors savivaldybėje pakankamai gerai išplėsta socialinių paslaugų infrastruktūra, bet dažniausiai paslaugų gavėjai yra neįgalūs, senyvo amžiaus ar socialinės rizikos asmenys ir jų šeimos. Labai trūksta paslaugų, orientuotų į visas šeimas, o ne tik į socialinės rizikos šeimas. Todėl projektas padės teikti psichosocialinę pagalbą smurtinio elgesio asmenų šeimos nariams. Planuojamas ir šeimos įgūdžių ugdymas, ir sociokultūrinės paslaugos, ir pozityvios tėvystės mokymai, ir vaikų priežiūros paslaugos, ir pavėžėjimo paslauga.

„Tokie projektai rodo, kad Radviliškio rajono bendruomenės yra aktyvios, nestovi vietoje ir vis galvoja apie tai, kaip gyvenimą rajone paversti dar patrauklesnį ir geresnį. Bendruomenių nariai puoselėja ir plečia tradicijas. Džiaugiamės, kad galime prie to prisidėti“, – sako J. Margaitienė.

Paklausti apie didžiausius ateinančių metų planus, rajono valdžios atstovai šypteli – esą jų tiek daug, kad net nežinia, nuo ko pradėti. „Stengsimės įgyvendinti visus suplanuotus darbus. Jau kitąmet tikimės atidaryti Radviliškio baseiną, pakeitėme Šeduvos bendrąjį planą ir sieksime išnaudoti laisvus valstybinės žemės plotus – juose pakviesime įsikurti investuotojus ir iš Lietuvos, ir iš užsienio. Dar reikia pabaigti Šeduvos stadiono modernizavimą, nes liko darbų už maždaug 400 tūkstančių eurų“, – optimizmo nestokoja A. Čepononis.