Į vaikų globos namus – su knyga

Aušra LAURINKIENĖ

Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad daugelis vaikų globos namų auklėtinių yra vėjavaikiai, patys vaikai tikina, kad tai – tikrų tikriausias mitas. „Esame aktyvūs. Šokame, dainuojame, mokomės ir labai mėgstame skaityti knygas“, – šypsodamasi pasakoja Radviliškio rajono vaikų globos namų „Nykštukas“ auklėtinė aštuoniolikametė Erika.

Būtent todėl ne tik ji, bet ir dar pusšimtis „Nykštuko“ vaikų kasmet laukia išskirtinio renginio „Į vaikų globos namus – su knyga“. Šiemet įvairios organizacijos, rajono savivaldybė ir geranoriški rajono gyventojai vaikams padovanojo pačių įvairiausių knygų – ne tik pasakų ar spalvinimo knygelių mažiausiems, bet ir įdomios literatūros vyresniesiems.

Vaikams svarbiausia – ne dovanos

Svečius sutikęs globos namų direktorius Saulius Čepaitis pasakoja, kad šio projekto tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad globos namuose augantiems vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir individualus dėmesys, rūpestis bei šiltas bendravimas: „Jiems visiems labiausiai reikia šilumos, dėmesio. Kiekvienas iš jų nori sulaukti to, kas šeimose augantiems vaikams yra įprasta – nuoširdaus pokalbio, išklausymo ir įsiklausymo. Tikrai nepasakysiu, kiek knygų sulaukėme šiemet, nes jas dar neša. Tačiau praėjusiais metais jų buvo daugiau nei du šimtai“.

Knygos vaikų gyvenime labai svarbios: padeda gilinti žinias, lavina jų intelektą, plečia akiratį, moko bendrauti, vysto fantaziją, gebėjimą užjausti, būtent todėl šį projektą, skirtą Tarptautinei vaikų knygos dienai paminėti, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba vykdo jau penktus metus.

Knygomis besidžiaugianti Erika, Radviliškio rajono vaikų globos namuose „Nykštukas“ gyvenanti jau ketverius metus, sako, kad jos – labai naudingos, tačiau, kaip minėjo įstaigos vadovas, labiausiai vaikus džiugina svečiai ir dėmesys: „Tikrai, mums labiausiai reikia ne materialių dalykų, o dėmesio. Mes, vyresnieji, labai stengiamės jo suteikti patiems mažiausiems, padedame darbuotojoms“.

Padeda atitrūkti nuo niūrios kasdienybės

Su vaikų globos namų gyventojais dirbanti psichologė Indrė Neverauskaitė sako, kad tokie renginiai – labai naudingi: „Mūsų vaikams knygos – labai reikalingos. Jie, kaip ir daugelis bendraamžių, noriai skaito istorijas apie Harį Poterį, kitus garsius personažus, romanus, fantastiką. Tai lyg galimybė atitrūkti nuo tos niūrios kasdienybės. Visi vaikai labai skirtingi. Vieni – labiau užsisklendę, kiti – atviresni. Tačiau visi iki vieno trokšta dėmesio. Visi gyvenime yra patyrę to, ką mums net sunku įsivaizduoti. Todėl norėti, kad vaikas atsiskleistų iki galo, yra neįmanoma. Saugaus tarpusavio ryšio kūrimas – ilgas ir sunkus procesas. Smagu matyti, kad vyresnieji, nesulaukę savo šeimose šilumos ir meilės, šiuos jausmuos puoselėja mažiausiems…“.

Gyvena šeimynose

Ikimokyklinio amžiaus vaikai, gyvenantys Radviliškio rajono vaikų globos namuose „Nykštukas“, lanko miesto lopšelius-darželius. Moksleiviai mokosi Radviliškio Gražinos pagrindinėje, Jaunimo, Šeduvos gimnazijos specialiojo ugdymo skyriuje, Šiaulių Sutrikusios klausos, sanatorinėje mokykloje.

Šiuo metu, kaip pasakoja S. Čepaitis, vaikai gyvena penkiose šeimynose: „Pagal galimybes broliukus ir sesutes stengiamės apgyvendinti vienoje šeimynoje. Toji naujoji sistema, gyvenimas šeimynose – tai galimybė vaikams ugdyti savarankiškumą. Savaitgaliais jie patys planuoja pirkinius, ruošia sau valgį. Dėl to ir vėliau, užvėrus vaikų globos namų duris, gyvenime būna šiek tiek paprasčiau. Taip stengiamės sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Mes norime, kad vaikai kuo mažiau nuo to atitrūktų“.

Išties, pravėrę pirmosios šeimynos duris, patenkame į jaukią erdvę – švarūs, tvarkingi kambariai, virtuvėje besisukiojanti darbuotoja. „Taip, čia vaikai šeimininkauja“, – šypteli paklausta, ar auklėtiniai noriai sukiojasi virtuvėje.

Kiekvienas šeimynos kampelis – lyg įprastos šeimos vaiko erdvė. Čia ir sienos padabintos įvairiais paveikslėliais, ir darbų tvarkaraštis pakabintas su įvertinimo žvaigždutėmis už sėkmingai nuveiktus dienos darbus, ir žaisliukais nukrautos lovos. Kiekvienas čia – tikras šeimininkas, besistengiantis gyvenimą vaikų globos namuose paversti kiek įmanoma jaukesnį. Čia trūksta tik vieno – mylinčių tėvų ir artimųjų dėmesio.

Tenka išmokyti net ir higienos

Tiesa, daugelio vaikų tėvai savo atžalų nepamiršę. „Kai kuriems tėvams jų teisės atimtos laikinai, tad jie vaikus lanko, su jais pabendrauja. Deja, tokių nėra labai daug. O vaikai tėvų, kokie jie bebūtų, labai laukia. Tokios dienos jiems būna labai malonios. Juk ne paslaptis, kad vaikai, kad ir gyvendami labai prastomis sąlygomis, mieliau gyvena apleistuose būstuose su asocialiais tėvais, negu švariuose ir šiltuose vaikų globos namuose. Būna, kad vaikai tik čia patekę pirmą kartą pajaučia karštą vandenį. Kartais tenka išmokyti elementariausių dalykų: kaip savimi rūpintis, kaip praustis ir panašiai. Daugelio čia gyvenančių vaikų gyvenime yra daugiau juodos, negu baltos spalvos“ , – savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ pasakoja S. Čepaitis.

Prakalbus apie įvaikinimą, įstaigos vadovas neslepia apmaudo – praėjusiais metais neįvaikintas nė vienas „Nykštuko“ auklėtinis, kai 2014 metais tokių atvejų buvo net dešimt: „Tiesa, daugiausiai įsivaikina užsienio piliečiai iš Italijos, Kanados. Pastaruoju metu įvaikinimas sustojo, tačiau kai kurie drįsta juos globoti. Deja, rajone mažai norinčių tai daryti. Tikimės, kad ši situacija pagerės, juk kiekvienas likimo nuskriaustas vaikas nusipelnė meilės ir šilumos“.