Išskirtinis požiūris į darbuotojų gerovę: kaip emocine kolektyvo narių būkle rūpinasi „Lidl Lietuva“?

Siekdamos, kad darbuotojai dirbtų efektyviai, būtų motyvuoti bei patenkinti, organizacijos komandos narius stebina moderniais biurais miesto centre, vakarėliais ar nemokamais pietumis. Tačiau „The Workface Institute“ atliktas tyrimas atskleidė, kad norint išlaikyti ilgalaikę motyvaciją, būtina rūpintis ir darbuotojų emocine gerove. „Lidl Lietuva“ itin daug dėmesio skiria ne tik fizinei, bet ir psichologinei sveikatai, todėl įmonėje egzistuoja unikali Darbuotojų gerovės projektų koordinatoriaus pozicija.

Darbuotojų gerovės projektų koordinatorius – žmogus, kuris kasdien rūpinasi kolegų emocine būkle, atsako į jiems kylančius klausimus bei prisideda prie to, kad visi įmonėje dirbantys komandos nariai jaustųsi gerai. Tai užtikrinti siekia trys įmonėje dirbantys Darbuotojų gerovės projektų koordinatoriai. Kiekvienas jų yra atsakingas už skirtingų įmonės padalinių gerovę – parduotuvių darbuotojų, logistikos centruose dirbančių kolegų ir bendrą visų komandos narių, dirbančių įvairiuose padaliniuose, gerovę.

Pasak „Lidl Lietuva“ Ugdymo ir įsitraukimo skyriaus vadovės Skaistės, pagrindinis šioje rolėje dirbančių žmonių tikslas – užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas, susidūręs su profesiniu sunkumu, turėtų su kuo konfidencialiai pasikalbėti ir pasitarti.

„Tai yra bendroji „Lidl“ praktika visose šalyse – kiekviena šalis turi savo Darbuotojų gerovės koordinatorius – žmones, kurie padeda užtikrinti kolegų gerbūvį. Šioje pozicijoje dirbantys asmenys teikia neutralią paramą darbuotojams sudėtingose situacijose bei organizuoja iniciatyvas, kurios ragina darbuotojus įsitraukti į įmonės veiklą, kuria organizacijos vidinę kultūrą bei skatina teigiamą ir pozityvią darbo atmosferą. Kasdien lankant skirtingus padalinius, šias pareigas einantys kolegos gali įvertinti juose vyraujančią atmosferą ir taip inicijuoti reikiamas priemones, kurios padės tą atmosferą gerinti“, – sako Skaistė.

Ji priduria, kad Darbuotojų gerovės projektų koordinatorius sprendžia tiek konfliktines, tiek kasdienes, informacinio pobūdžio situacijas. Kiekvienas darbuotojas gali gauti tiesioginę pagalbą arba, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo, būti nukreiptas į kitus asmenis, kurie padės išspręsti problemas.

Kuria itin didelę pridėtinę vertę

Emocinė savijauta darbe – vienas svarbiausių aspektų, kuris lemia darbuotojo motyvaciją bei efektyvumą. Darbuotojų gerovės projektų koordinatorės Neringos teigimu, ši rolė įmonėje kuria itin didelę vertę: „Visi savo darbo vietoje nori būti įvertinti, matomi, jaustis gerai, kad būtų pastebimas jų darbas bei kolegos elgtųsi sąžiningai ir pagarbiai. Būtent tai siekiame užtikrinti, dirbant šioje pozicijoje.“

Pasak „Lidl Lietuva“ Ugdymo ir įsitraukimo skyriaus vadovės Skaistės, darbuotojams svarbu jausti, kad iškilus problemai, jie turi saugią erdvę, kurioje gali išsikalbėti ir kartu ieškoti sprendimų, todėl tokia pozicija įmonėje leidžia žinoti, kad nutikus bet kokiai situacijai, darbuotojai visada bus išklausyti.

„Komandos nariai žino, kad sudėtingomis situacijomis ar esant poreikiui pasikonsultuoti, įmonėje yra visiškai neutralus ir konfidencialus žmogus, kuris gali padėti. Tai žmogus, kurio pagrindinis tikslas – kurti ir puoselėti tokią įmonės kultūrą, kurioje kiekvienas rastų save, būtų motyvuotas ir išliktų lojalus darbovietei. Žmonės žino, kad jei patys negali rasti išeities, jiems tai padaryti padės koordinatorės“, – tvirtina Skaistė.

Kiekviena darbo diena – skirtinga ir įkvepianti

Dirbant šioje pozicijoje, pasak Darbuotojų gerovės projektų koordinatorės Irmos, svarbiausia gebėti ne tik išgirsti, bet ir išklausyti bei atsižvelgti į kiekvieno komandos nario poreikius.

„Mūsų darbo diena prasideda nuo susitikimų su parduotuvių arba logistikos centrų darbuotojais. Siekiame išsiaiškinti, kaip kiekvienas jaučiasi, todėl kviečiame darbuotojus pasikalbėti asmeniškai. Pokalbio metu galime pajausti padalinyje tvyrančias nuotaikas bei sudaryti veiksmų planą, kuris nurodytų, kokiais principais turėtų vadovautis vadovai, jog padalinio kolegos jaustųsi užtikrintai, saugiai bei būtų patenkinti komandoje vyraujančia atmosfera“, – pasakoja Irma.

Jos kolegė, taip pat Darbuotojų gerovės projektų koordinatorės pozicijoje dirbanti Neringa priduria, kad kiekviena darbo diena yra itin dinamiška.

„Nors didžiąją darbo dienos dalį užima darbuotojų vizitavimas, susilaukiame ir asmeninių užklausų. Būna, kad į mus kreipiasi su itin sudėtingomis situacijomis, tačiau dažniausiai kolegą užtenka išklausyti, nukreipti, atsakyti į jam rūpimus klausimus ir pasiūlyti tinkamiausią sprendimą. Taip pat sulaukiame ir informacinio pobūdžio skambučių – komandos nariai kreipiasi darbo teisės klausimais, nutikus ekstremaliai situacijai arba net prireikus pagalbos kasdieniuose darbuose“, – tvirtina Neringa.

Darbuotojų istorijos išlieka konfidencialios

Dažnai pasitaiko, kad darbuotojai vengia su vadovais kalbėti apie iškylančias problemas darbo vietoje ar savo emocinę būklę. Siekiant, kad kolektyvo nariai galėtų pasipasakoti ir jaustis saugiai, Darbuotojų gerovės projekto koordinatorės išlieka nešališkos ir užtikrina konfidencialumą – negavus darbuotojo leidimo, nė viena konkreti situacija nėra atskleidžiama.

„Kiekvieną kolegą gerbiu kaip asmenybę, kiekvienas turi teisę būti išklausytu bei išgirstu. Tiesą sakant, užtikrinti konfidencialumą – nėra sunkiausia užduotis, kadangi tai vyksta savaime, kai gerbi žmogų ir jo norus. Manau, kad būti šališku, reiškia būti neteisingu, o mano pagrindinis tikslas – rasti teisingiausią sprendimą kiekvienoje situacijoje“, – teigia Darbuotojų gerovės projekto koordinatorė Neringa.

Jai pritaria ir kasdien kolegų gerove besirūpinanti Irma, kad pagrindinis šios pozicijos principas – ne tik išklausyti ir atsakyti į darbuotojams kylančius klausimus, bet ir užtikrinti, kad visa informacija liks konfidenciali: „Labai svarbu sukurti ryšį ir įgauti kolegų pasitikėjimą. Būtent konfidencialumo išsaugojimas ir padeda tą pasitikėjimą kurti. Mes užtikriname, kad, jei darbuotojas nenori, jo vardas ir pavardė niekur nebus minimi.“

Lietuvoje veikia 75 „Lidl“ parduotuvės 28 šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose ir Molėtuose.

LIDL Lietuva valdybos narė ir personalo vadovė Sandra Savickienė.