Jau galvojama, kaip panaudoti į rajoną atplauksiančias europines lėšas

Aušra LAURINKIENĖ

Rajonas aktyviai rengiasi antrajam Europos Sąjungos paramos etapui. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Gintaras Pilypas, sako, kad jau suplanuota nemažai projektų 2014-2020 metų laikotarpiui: „Nors ir netapome tiksline teritorija, galėsime pasinaudoti daugeliu priemonių. Numatyta sutvarkyti viešąsias erdves, pagerinti eismo saugumą, įgyvendinti vandens gerinimo ir nuotekų tvarkymo projektus. Skiriame dėmesį ir švietimui, energijos taupymui, kaimo vietovėms. Lėšų įsisavinimo terminas – iki 2023 metų. Dabar svarbiausia užduotis – parengti ir pateikti svarius projektus“.

Skriaudžiami tie, kurie geriau tvarkosi

Pristatydamas numatomus Europos Sąjungos finansuojamus investicinius projektus Radviliškio rajone G. Pilypas sako norintis akcentuoti, kad Radviliškio rajonas netapo šio laikotarpio tiksline teritorija. Pasak jo, tikslinės savivaldybės, arba kitaip probleminės teritorijos, – tai ekonomiškai silpnesnės savivaldybės, kurių gyventojai susiduria su didžiausiomis socialinėmis problemomis.

Pagal tris kriterijus Radviliškio rajono savivaldybė „peržengia“ ribą ir patenka tarp geriau besitvarkančių savivaldybių, tad negalės pretenduoti į didesnę finansinę pagalbą. Tokių savivaldybių šalyje – dar trylika.

„Todėl mes negauname atitinkamų investicijų tam tikroms priemonėms. Viena iš jų – Radviliškio miesto viešųjų erdvių sutvarkymas, tad Radviliškio miesto centrinės aikštės rekonstrukcijai teks ieškoti nacionalinių ir savivaldybės biudžeto lėšų“, – sako G. Pilypas.

Lėšos – Šeduvai, Baisogalai, Burbiškio dvarui ir Eibariškių parkui

Džiaugiamasi tuo, kad gauta tikslinių lėšų Šeduvos miesto ir Baisogalos viešosioms erdvėms sutvarkyti. „Rengiami projektai ir numatoma tvarkyti dalį šių miestelių centrinių aikščių. Dar vienas toks projektas numatomas Eibariškių parke. Čia bus tvarkoma parko teritorija. Tikriausiai kyla klausimas, kodėl lėšos bus naudojamos parko, o ne miesto centrinei aikštei tvarkyti? Taip yra todėl, kad parkas patenka į tą zoną, kurią nustato bendrasis planas, o lėšos yra skirtos ekologinei būklei gerinti šioje vietoje. Tai reiškia, kad tvarkant parko teritoriją bus svarbus gamtos išsaugojimas, nedarant didelių investicijų į kietąsias dangas ir apsiribojant skaldele, sukuriant viešą infrastruktūrą, kuri tarnautų žmogaus poilsiui ir neniokotų gamtos“.

Lėšos bus skirtos ir visos šalies pamėgtam rajono kampeliui – Burbiškio dvarui. Už europines lėšas bus tvarkomi centriniai rūmai – perdengtas stogas, pakeisti langai.

Atkreips dėmesį į eismo saugumą

Tiesa, antrajame etape Radviliškio rajono savivaldybė negaus europinių lėšų vietiniams keliams rekonstruoti arba tiesti, tačiau iš tos pačios programos turi galimybę pasinaudoti lėšomis, kurios numato eismo saugumo gerinimą.

G. Pilypo teigimu, čia dėmesys bus atkreipiamas į vietas, kuriose nustatomas nesaugumas ir įvyksta daug avarijų, nukenčia žmonės: „Tai bus atskiros atkarpos. Viena iš jų – jau projektuojama Gedimino ir Radvilų gatvių sankryža, nes ji ir nepralaidi, ir gana nesaugi. Tų vietų, tinkamų pertvarkai, dar ieškosime“.

Radviliškio rajono savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjo teigimu, nepamiršta bus ir turizmo sritis. Kartu su Šiaulių miesto ir kitomis savivaldybėmis jau teikiamas projektas dėl turistinių trasų ženklinimo: „Taip galėsime paženklinti objektus, kurie yra verti lankytojų dėmesio. Pastatysime informacinių stendų. Tada ir rajono gyventojai, ir pravažiuojantieji turės galimybę geriau susipažinti su turistiniais objektais mūsų krašte“.

Pagerės vandens kokybė

Kalbant apie svarbius projektus, kuriuos rengiamasi įgyvendinti rajone, verta paminėti ir tai, kad europinės lėšos bus skirtos ir vandens gerinimui bei nuotekų tvarkymui. Jau atrinktas Grinkiškio miestelis, kuriame bus tvarkomas vandens tiekimas ir nuotekų sistema.

Per Valstybės programą taip pat bus gauta lėšų Baisogalos miestelio ir Vainiūnų kaimo nuotekų valymo įrenginiams statyti arba rekonstruoti, nes ši teritorija, pasak G. Pilypo, patenka į Nemuno vidupio sistemą: „Per upinius vandenis atkeliauja tarša. Tai – jau Valstybės programa ir pagal ją galėsime pasinaudoti europine parama“.

Radviliškio miestas, turintis daugiau kaip dešimt tūkstančių gyventojų, patenka tarp miestų, kurie turi galimybę gauti dalį lėšų paviršinėms nuotekų sistemoms tvarkyti. „Mieste kyla problemų dėl lietaus nuotekų. Yra vietovių, kurios stipriai lyjant tiesiog patvinsta. Jau rengiami projektai, tad bandysime išspręsti šias daug rūpesčių gyventojams sukeliančias problemas“, – tikina G. Pilypas.

Bus atkreiptas dėmesys ir į komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą. Kaip pasakoja Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas, projektas, kurio pateikėjas – Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, bus teikiamas kartu su kitomis šalies savivaldybėmis: bus investuojama į gražesnį ir tvarkingesnį šiukšlių rinkimą. Numatoma miesto centre įrengti pusiau požeminius konteinerius. Tokių jau yra kituose šalies miestuose. Akivaizdu, kad toks šiukšlių rinkimas ir rūšiavimas bus kur kas estetiškesnis“.

Lėšos – ir kaimo vietovėms

Radviliškio rajono kaimo vietovėms taip pat planuojama skirti nemenką dėmesį. Žemės ūkio ministerijos programoje numatyta sutvarkyti Grinkiškio, Šiaulėnų, Pociūnėlių, Aukštelkų, Tyrulių vietovių mokyklų sporto aikštynus. Ketinama juos ne tik sutvarkyti, bet ir pritaikyti moksleivių bei bendruomenės poreikiams.

Antrajame Europos Sąjungos paramos etape taip pat numatoma rekonstruoti Šaukoto miestelio centrinę aikštę bei amatų veiklos plėtrai pritaikyti paminklosauginį pastatą, esantį Baisogalos seniūnijos Pakiršinio kaimo Parko gatvėje, pažymėtą 6-uoju numeriu.

G. Pilypas priduria, kad Prastavonių, Kunigiškių, Miežaičių, Arimaičių, Kaulinių, Jonaitiškių kaimuose numatoma lėšų geriamojo vandens gerinimo sistemoms įrengti: „Čia taikoma Žemės ūkio ministerijos programa, nes šiose vietovėse gyvena iki dviejų šimtų gyventojų, o pagal šią programą tai yra būtina sąlyga“.

Projektų netrūks ir švietimo sistemoje

Žvelgiant į ateitį jau galvojama ir apie tai, kaip pagerinti mokyklų aplinkos infrastruktūrą, ją pritaikant naujoms ugdymo programoms bei priemonėms. G. Pilypas neslepia, kad dar reikia gerai pagalvoti, kaip sukurti gerus projektus, kad jie būtų efektyvūs ir atitiktų priemonės keliamas sąlygas.

Tiesa, jau aišku, kad pagal neformalaus ugdymo priemonę bus imtasi Muzikos mokyklos pastato pirmojo aukšto rekonstrukcijos. „Šiuo metu tai dar iš sovietinių laikų likusios bendrabučio patalpos, kurios yra nepritaikytos muzikos mokyklos veiklai. Projektu bus sukuriamos didesnės auditorijos, kad rajono moksleiviai galėtų geriau vystyti neformalųjį švietimą – muzikuoti“, – sako rajono savivaldybės Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas.

Prabilta ir apie energijos taupymą – jau patvirtintas Gražinos mokyklos modernizavimas: „Vykdome visas sąlygas. Tik bėda ta, kad finansavimo būdas yra pasikeitęs. Jis toks pat kaip ir su daugiabučiais, tad baiminamės, kad gali būti problemų dėl finansavimo. Tiesa, manome, kad ši mokykla yra aktualiausias objektas Radviliškio mieste, nes jos padėtis yra pati blogiausia energijos efektyvumo prasme“, – neslepia G. Pilypas.

Jo teigimu, bus atkreiptas dėmesys ir į lopšelius-darželius: numatoma gerinti lopšelio-darželio „Eglutė“ bei Šeduvos lopšelio-darželio infrastruktūrą siekiant taupyti energiją.

Bus plečiamas socialinio būsto fondas

Pristatydamas rajono galimybes ir numatomus projektus, G. Pilypas pabrėžia ir tai, kad ketinama išplėsti socialinio būsto fondą: „Numatyta Aukštelkų mokyklos bendrabučio rekonstrukcija ir socialinio būsto padidinimas rajono gyventojams“.

Ketinama gerinti ir socialinių paslaugų kokybę: Aukštelkų seniūnijos pastate žadama įrengti savarankiško gyvenimo namus. Juose gyventų senyvo amžiaus žmonės, kurie dar gali savimi pasirūpinti, tačiau nebeišgali išlaikyti būsto.

Apibendrindamas naująjį finansavimo etapą, G. Pilypas sako, kad nors galimybės ir kiek sumažėjo, reikia paminėti, kad rajonas tam tikra prasme buvo „nuskriaustas“ ir pirmajame etape: „Trys probleminės zonos Šiaulių apskrityje – Joniškis, Kelmė ir Akmenė – galėjo su labai geru procentu modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus. Skirta septyniasdešimties ir net didesnė parama vien todėl, kad tos teritorijos – probleminės. Ypač gerą paramą pirmajame etape gavo ir kurortinės vietos. Taip miesto centrą susitvarkė Telšiai, paramą išnaudojo Marijampolė ir Mažeikiai“.