Jaunimo mokykloje paroda „Gyvybės performanso filosofija“
Rugsėjo mėnesį užimtumo centre „EKO bitės“ mokiniai, išsirinkę jiems įdomų vaisių ar daržovę bei kūrybingai interpretuodami, siekė perteikti „gyvybės sąvokos“ esmę. Jų kūryboje aktualizuojasi tikros realybės prigimtis.
Mokiniams tikrovė neapsiriboja kasdieniniu gyvenimo suvokimu, tikrovė anot jų – tai kažkas daugiau nei statiškas, nuspėjamas įrėmintas pasaulis. Realybė mokiniams – tai nenutrūkstamas procesas kuris duoda galimybę atsiskleisti „vidiniam genijui“, milžiniškam kūrybos potencialui. Kūrybos aktas nudienos „realų Aš“ pakeičia į „tobulą Aš“ dar kitaip vadinamu „kūrybos genijumi“. Parodoje „Gyvybės performanso filosofija“ jaunieji autoriai pasakoja numanomas gyvenimo istorijas.
Mokiniai apjungia skirtingų spalvų popierines medžiagas, aiškindamiesi santykius tarp svarbiausių egzistencinių klausimų – būties/nebūties, tikrovės/iliuzijos, gyvenimo/mirties. Pastarieji motyvai tampa pagrindine parodos tema. Gyvybei mokiniai priskiria pagarbos matmenį, kuris slypi plonytėje gijoje, jungiančioje jos paviršių ir tai, kas yra už jos. Taip sukuriama kitokia dimensinė erdvė, kai sustabdyta akimirka keičiama į praeities fragmentą, užrakintą gyvybėje. Simboliškai tai iliustruoja gyvybės koeficientą – mažytę ir didžiulę energijos dalį, kurią reikia branginti, nes ji įvyksta tik kartą ir negali būti pakartota. Balansuodami tarp skirtingų kūrinių mokiniai konstruoja „gyvybės sąvoką“ vaisiuose/daržovėse, kurios atiduodamos žiūrovo interpretacijai.
Pertraukų metu vaizduotuose „gyvuose performansuose“ buvo perteiktas nūdienos žmogaus išstumtas „kūrybos genijus“. Negana to, mokiniai sugeba suderinti jų darbuose besiaktualizuojantį ekspresyvizmą, su žiūrovų keliamais lūkesčiais. „Eko bitės“ dalyviai sugeba priversti mus mąstyti, kurti, augti, tobulėti, tapti tuo, kuo galime būti, o ne tuo, kuo esame. Tokiai vaikiškai kūrybai niekas negali būti abejingas, ji veikia savo užkoduota energija, kuri tiesiog trykšta iš mokinių darbų.
Silva Morkūnienė