Javai – jau aruoduose: ūkininkai skaičiuoja nekokybišką derlių

Aušra LAURINKIENĖ

Vasarą it mūrai laukuose stovėję javai vertė ūkininkus iš džiaugsmo trinti delnais. Derlius, jų akimis, buvo daug žadantis, tad kone kiekvienas tikėjosi sulaukti dar vienerių „auksinių metų“. Praėjusiais metais šie lūkesčiai buvo pateisinti su kaupu, tačiau šiemet daugeliui teko nusivilti – be perstojo merkęs lietus trukdė pradėti javapjūtę, o grūdus laukuose užpuolė ne tik kenkėjai, bet ir pelėsis.

„Nors kiekiai šiemet – ir panašūs, deja, kokybė – labai prasta. Aukščiausios „ekstra“ klasės grūdų praktiškai nebuvo. Keliasdešimt dienų vėlavusiems ūkininkams teko kulti jau žemiausios – ketvirtos klasės – arba visiškai nekondicinius grūdus“, – sako Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius.

Sugrįžo eksportui paruošti grūdai

Apžvelgiant Radviliškio rajono situaciją vertėtų paminėti, kad ne tik šiam kraštui teko „drėgna Dievo rykštė“. Nors Suvalkijai teko mažiau drėgmės, centrinė Lietuvos dalis – Radviliškis, Kelmė, Šiauliai, Joniškis, Pakruojis, dalis Pasvalio rajono ir Panevėžio rajonas keletą mėnesių buvo merkiami be gailesčio.

„Jeigu viščiukus skaičiuojame rudenį, tai derlių skaičiuojame tada, kai jis – aruode. Šiemet šis laikas užsitęsė. Javapjūtę ūkininkai galėjo baigti tik rugsėjo pirmąją savaitę ir dar vėliau, kai dauguma javų jau buvo pašariniai arba nekondiciniai. Kai kurios kultūros ėmė dygti tiesiog varpose, įsimetė pelėsis, užpuolė vabaliukai. Dar neturiu surinkęs visos informacijos, tačiau kalbėjau su ūkininkais. Jie pasakoja, kad kai kuriuos grūdus, kurie buvo ruošiami plukdyti į kitas šalis, netgi sugrąžino dėl prastos jų kokybės“, – pasakoja A. Juozapavičius.

Gerokai krito supirkimo kaina

Savaime suprantama, kad dėl gerokai kritusios javų kokybės krito ir jų supirkimo kaina. Jeigu ūkininkai vasarą tikėjosi grūdų toną parduoti už 180 eurų, tai dar šį mėnesį supirkėjai už toną mokėjo kone keturiasdešimt procentų mažiau.

Ūkininkas iš Aukštelkų Juozas Rupšys neslepia apmaudo: „Tikrai nesitikėjau, kad javai bus tokie prasti. Atrodė, kad bręsta rekordinis derlius, bet vėliau apie aukščiausios klasės grūdus buvo galima tik pasvajoti. Viską jau pardaviau – grūdai buvo ketvirtos klasės arba nekondiciniai. Už ketvirtos klasės grūdų toną man sumokėjo 113 ar 115 eurų, o už nekondicinių toną – 100 eurų. Įsimetė pelėsis… Kritimo rodiklio nebuvo. Nors kiekis ir nesumažėjo, tačiau kokybė labai skiriasi nuo praėjusių metų derliaus“.

Toks kainos kritimas, kaip sako A. Juozapavičius, yra logiškas: „Taip, kaina žema, tačiau tie, kurie superka, taip pat turi tam tikrų įsipareigojimų. Jeigu nėra kokybės – suveikia tam tikros netesybos, nuoskaitos ir panašiai. Jie taip pat praranda, o praradę mūsų ūkininkams negali mokėti tokios kainos, kokia planuota. Kiekvienas yra žaidėjas. Tie, kurie linkę mažiau rizikuoti, – sudaro išankstines sutartis ir jau šiandien derasi dėl kitų metų derliaus. Tuomet nustatoma apibrėžta kaina. Žinoma, būna, kad planų įvykdyti nepavyksta, tačiau tuomet ieškoma atskirų sprendimų. Juk bendradarbiauti reikia ne tik šiemet, bet ir kitais metais. Negali vieni kitų „skalpuoti“.

Rekomenduoja investuoti į džiovyklas

Kad nebūtų tokių nuostolių, kokius grūdų augintojai patyrė šiemet, Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas pataria investuoti į džiovyklas. Jo teigimu, tą jau padarę spėjo javus nukulti laiku ir parduoti už gerokai didesnę kainą – jie dirbo 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę. Tiesa, pernai džiovyklų ūkininkams beveik nereikėjo, todėl atrodė, kad investicijos į jas nuėjo veltui. Šiemet situacija visiškai kitokia.

„Įsivaizduokime, kad lauke – apsiniaukę, vakar lijo. Aš, neturėdamas džiovyklos, nieku gyvu negaliu važiuoti kulti, nors ir turiu kombainą. Aš turiu laukti, kol saulė ir vėjas javus išdžiovins iki kokių šešiolikos ar aštuoniolikos procentų drėgnumo. Tuo tarpu jūs, turėdamas džiovyklą, nesukate sau galvos: jeigu tik lietus nemerkia ir nelyja ant galvos, skubate kulti. Tuomet užkuriate džiovyklą ir išdžiovinate grūdus iki kondicinės būklės. Aš, laukdamas keliasdešimt dienų, pralaimiu ir kokybės, ir kainos atžvilgiu. Nusiritu iki šimto eurų už toną, nes į javus įsimeta vabaliukai, pelėsis, o jūs parduodate laiku nukultus javus ir trinate delnais“, – taip džiovyklų naudą pateikia A. Juozapavičius.

Žinoma, džiovyklų sąnaudos – nemenkos. Tai brangokas malonumas, tačiau Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas neabejoja, džiovyklas turintys ūkininkai gerokai pranašesni tokiais metais, kaip šie.

Panašu, kad ūkininkai patarimų klauso. Džiovyklų rajone – daugėja. Šiemet viena iš moderniausių stacionarių džiovyklų įrengta Pociūnėlių ūkininko Kęstučio Rimkaus ūkyje. „Lietuvoje tokių – vos trys. Modernią džiovyklą su atskira dujine krosnimi čia įrengė Suomių kompanija“, – pasakoja A. Juozapavičius.

O kol ūkininkai skaudančia širdimi grūdų supirkėjams pristato nekondicinius grūdus, Žemės ūkio skyriaus vedėjas sako, kad dalį iš jų tenka parduoti kone už centus – 40 eurų už toną: „Toks yra įkainis už itin prastos kokybės grūdus, kurie netinka net pašarui. Už tokią kainą jie superkami kurui. Aš siūlau ir mūsų savivaldybės biudžete paieškoti lėšų, supirkti tokius grūdus. „Radviliškio šiluma“ perka medžio pjuvenas, tačiau reikėtų pagalvoti ir apie grūdų deginimą – sulyginti šilumos ekvivalentą ir kainos skirtumą. Nors lietuviai į tokį „kurą“ kol kas žiūri dievobaimingai ir sako, kad duonos deginti negalima, pasaulyje ši praktika taikoma jau senokai“.

Žemės ūkio ministerijos raginimas: reikia drausti pasėlius

Prastas javų derlius Radviliškio rajone – ne vienintelis grūdų augintojų galvos skausmas šiemet. Savaitraštis „Radviliškio naujienos“ jau rašė, kad vasarą šiaurinę Lietuvos dalį daužiusi kruša pridarė nuostolių. Nuo Kelmės-Raseinių rajonų kampo atlėkusi kruša mūsų rajone labiausiai nusiaubė Baisogalos kraštą. Suskaičiuota, kad žada siekia kone tris dešimtis tūkstančių eurų.

Valatkonių kaimo ūkininkas Arūnas Budreckis ilgą laiką vaikščiojo susiėmęs už galvos – iš dangaus kritę ledo gabalai suniokojo beveik septyniolika procentų ūkio. Per šimtą tonų grūdų liko tiesiog gulėti ant žemės. Kaip tuomet guodėsi ūkininkas, grūdus galėjo tiesiog kastuvu semti iš laukų.

Ūkininkas Arūnas Budreckis, kaip sako Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius, nukentėjo labiausiai: išdaužyti vasarinių ir žieminių kviečių laukai bei pusantro hektaro žieminių rapsų. Deja, specialaus fondo tokiems atvejams Radviliškio rajono savivaldybė neturi, tad ieškojo būdų, kaip padėti nukentėjusiems žmonėms. Vienas iš variantų – atleisti juos nuo žemės ar žemės nuomos mokesčių.

„Šis klausimas dar atviras ir šiandien, tačiau jį būtinai svarstysime“, – sako A. Juozapavičius. Jo teigimu, dėl šios situacijos kreiptasi ir į Žemės ūkio ministeriją, tačiau gautas atsakymas vienareikšmis: „Ūkininkams yra sudarytos sąlygos draustis. Žemės ūkio produkcijos augintojams yra kompensuojama iki penkiasdešimties procentų draudimo įmokų. Apie tai reikėtų susimąstyti, kad vėliau netektų graužtis“.

Apibendrindamas situaciją Radviliškio rajone A. Juozapavičius sako esąs nusiteikęs optimistiškai: „Būta ir prastesnių laikų. Žemės ūkis – tokia šaka, kuri niekada nebūna vienoje kreivėje. Manau, kad reikia prisiminti, jog buvo visokių metų ir dar lietingesnių orų. Kalbu su vienu ūkininku ir klausiu, ko jis toks liūdnas. Šis atsako, kad vasarą manęs, jog derlius bus išskirtinai puikus, tad sudarė kontraktus technikai ar visureigiui įsigyti. Šiandien mato, kad leido sau per daug paišdykauti. Tenka veržtis diržus, nes svarstyklės krypsta į nepalankią pusę. Reikia viską apgalvoti. Žemės ūkis tiesiogiai priklausomas nuo gamtos. Nė viena gamybos šaka nėra priklausoma taip, kaip žemės ūkis“.

Žemės ūkio plotas – ketvirtas pagal dydį šalyje

Visas žemės ūkio plotas rajone siekia net 95,3 tūkstančio hektarų. Tai – ketvirtas pagal dydį šalyje žemės ūkio plotas, į kurį telpa ir pievos, ir javai, ir kukurūzai, ir daržovės. Daugiausiai Radviliškio rajone auginama žieminių kviečių – net 32,3 tūkstančio hektarų, kai pernai šis skaičius siekė gerokai mažiau – 29 tūkstančius hektarų. Antroji pagal populiarumą grūdinė kultūra – vasariniai miežiai, kurie rajone „dengia“ 11 tūkstančių hektarų.

Šiek tiek sumažėjo vasarinių kviečių – jei praėjusiais metais jų buvo 10 hektarų, tai šiemet – dviem su puse tūkstančio mažiau. Pagal rodiklius rajone nepopuliari žieminių miežių kultūra – čia jos auginama vos 38 hektarų plote. Itin mažai – vos 5 hektarai – vasarinių rugių, apie 200 hektarų – grikių.

Kalbant apie technines kultūras, tokias, kaip rapsai ar kanapės, įdomu išskirti pastarąją kultūrą. Pasirodo, rajone net 16 hektarų plotą užima kanapės. Tiesa, svaigintis mėgstantys į šiuos laukus skubėti neturėtų – tai yra pluoštinė kanapė, kurioje nėra narkotinių medžiagų ir leidžiama auginti pagal įstatymą.

Žieminių rapsų rajone auginama 8,4 tūkstančio hektarų plote, vasarinių – 700 hektarų. Pastarasis rodiklis – dvigubai mažesnis nei praėjusiais metais. Dar apie hektarą auginama prieskoninių medicininių aromatinių augalų.

Rankas trina žirnių augintojai

Anot A. Juozapavičiaus, rajone išaugo ankštinių kultūrų plotai. Konkrečiai – žirnių. Šiemet šios kultūros augintojai itin džiaugiasi: jeigu didesniame nei 3 tūkstančių hektarų plote augintos pupos vėlavo subręsti, atsirado vabaliukų, o ankštys pajuodavo, tai žirniai užderėjo puikiai: „Praėjusiais metais žirniai buvo auginami 2,8 tūkstančio hektarų plote, o šiais metais – jau 5,8 tūkstančio hektarų plote. Ūkininkai džiaugiasi, kad spėjo juos nupjauti ir nukulti dar gerokai iki liūčių“.

Šiuos žodžius patvirtina jau minėtas ūkininkas J. Rupšys. Jo teigimu, apmaudą dėl prasto javų derliaus guodžia žirnių derlius: „Žirnių toną pardaviau už 248 eurus. Esu labai patenkintas. Šiemet žirnių derlius – tiesiog puikus“.

Minėtas ūkininkas jau šiandien skubės ir į cukrinių runkelių laukus: „Turiu užsodinęs 60 hektarų. Kol kas atrodo, kad derlius bus neblogas. Pirmadienį vešiu supirkėjams. Žinoma, dar nežinia, koks bus cukringumas. Už bazinio cukringumo runkelių toną supirkėjai žada mokėti 27 eurus“. Kalbėdamas apie cukrinius runkelius A. Juozapavičius sako, kad tai – kvotuojama produkcija: „Plotas – gerokai padidėjo. Jeigu pernai runkeliais buvo apsodinti 1126 hektarai, tai šiemet – jau 1437 hektarai. Tai – lyg geras sprendimas planuojant laiką. Juk kai baigiasi javapjūtė, o žieminės kultūros jau pasėtos, – atsiranda laisvo laiko. Jį galima išnaudoti nuimant cukrinių runkelių derlių, kurį superka jau vienintelis šalyje likęs fabrikas Kėdainiuose“.