Kaimo mokykloms – giljotinos planas

Praėjusią savaitę vykusiame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje rajono politikai paskelbė griežtą nuosprendį didžiajai daliai mažuosiuose rajono miesteliuose veikiančių mokyklų: per artimiausius kelerius metus dalis jų bus uždaryta, o dauguma neteks gimnazijų statuso arba ugdys vis mažiau vaikų. Neslepiama, kad kai kurioms mokykloms tai bus savotiška giljotina.

„Mes dabar naudojam žodį „uždarys mokyklas“. Neuždarys. Mokyklos pačios užsidarys“, – Tarybos posėdyje atvirai išrėžė už mokyklų tinklo pertvarką aršiai agitavęs ir šį sprendimą palaikęs „žaliasis“ meras Vytautas Simelis.

Sprendimo projektą paviešino vos prieš 10 dienų

Praėjusią savaitę vykusiame Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje rajono politikams pateiktas svarstyti sprendimas dėl Radviliškio rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metais.

Nors šis planas mažesniuose rajono miesteliuose vis dar veikiančioms mokykloms taps dar viena vinimi į jų karstą, tačiau prieš šio klausimo svarstymą nebuvo girdėti, jog sprendžiant kaimiškų rajono mokyklų likimą būtų vykusios plačios ir viešos diskusijos ir ieškoma būdų, kaip išsaugoti rajono miesteliuose likusius kone vienintelius kultūros židinius.

Mokyklų likimą lemiantis rajono Tarybos sprendimo projektas likus vos dešimčiai dienų iki Tarybos posėdžio buvo paviešintas savivaldybės interneto svetainėje.

Tyla reiškia tylų pritarimą?

Rajono politikams paaiškinta, kad rajono valdžia išsiuntinėjo raštą į mokyklas, kuriose iki 2025 metų planuojamas reorganizavimas arba struktūros pertvarka, ir buvo prašoma pateikti mokyklų bendruomenių atsiliepimus dėl planuojamų naujovių.

Rajono tarybos nariams pateiktame aiškinamajame rašte teigiama, kad Pociūnėlių pagrindinės mokyklos ir Baisogalos mokyklos-darželio tarybų pirmininkai savivaldybei atsiuntė raštus, kuriuose pateikė bendruomenių sutikimus dėl planuojamos pertvarkos. O Grinkiškio Jono Poderio ir Sidabravo gimnazijų tarybų pirmininkai per 15 dienų bendruomenės atsiliepimų iš viso nepateikė, todėl laikoma, kad ir šių gimnazijų bendruomenės būsimoms pertvarkoms pritarė.

Profesinis mokymas – tai „dugnas“?

Tarybos posėdyje neapsieita ir be skandalingų pareiškimų. Politikams sprendimą pristatęs Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Laisvūnas Vaičiūnas pateikė statistiką, kad pastaruoju metu didžiuosiuose šalies miestuose tik dešimtadalis vidurines mokyklas baigusių abiturientų renkasi tęsti mokslus profesinėse mokyklose, didžiosiose savivaldybėse šis skaičius siekia 12 procentų, o Radviliškio rajone – beveik 18 procentų.

„Mūsų vaikai, baigę vidurinę ir baigę gimnaziją, dažniau stoja į profesines mokyklas, lyginant su kitomis savivaldybėmis. Nu tai čia jau dugnas!“ – iš tribūnos pareiškė vedėjas L. Vaičiūnas, tarsi mokslai profesinėje mokykloje būtų kažkas žemo ar gėdingo.

Keista, kad į šiuos vedėjo žodžius tiesiogiai nesureagavo nė vienas salėje sėdėjęs rajono politikas, tarp kurių buvo ir pats Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro direktorius Jonas Pravilonis. Gi šio politiko vadovaujama profesinė mokykla aktyviai kviečia moksleivius mokytis ir įgyti visuomenei labai reikalingas profesijas.

Liepė džiaugtis, kad mokykla dar iš viso liko

Vis tik ilgiausią kalbą išrėžė meras V. Simelis, kuris rajono politikus ragino nesivadovauti emocijomis ir palaikyti šitą Tarybos sprendimą, kuris daliai kaimiškų mokyklų artimiausiais metais gali reikšti uždarymą.

„Jau vedėjas paaiškino, kokioj liūdnoj mes situacijoj esame pagal švietimo įvairius rodiklius. Tai argi mes ir toliau norim savo vaikus, kad jie kuo mažiau sužinotų, kad jie kuo mažiau gautų žinių ir kokybiškų žinių. Aš nesakau, kad ten tos prastos mokyklos mažutės. Aš bandžiau gilintis, kodėl klasėje yra penki vaikai ir visi ne dešimtukininkai. O yra dvidešimt vaikų ir iš jų devynetui ar dešimtukui mokinasi vienas, kitas ir dar trečias, ir ketvirtas. Kodėl? Todėl, kad atsiranda konkurencija tarp pačių vaikų ir atsiradusi konkurencija kelia jų norą mokintis. Ir tai yra normalus pedagoginis procesas“, – politikus įtikinėjo meras, kuris prisistatė esąs sugadintas ir apgadintas, bet dar šiek tiek mokytojas.

Meras V. Simelis kalbėjo, kad jeigu gimnazija nebepatempia ir ji tampa pagrindine mokykla, tai reikia tik džiaugtis, kad ji dar apskritai liko kaip pagrindinė mokykla.

Bendrapartiečių nuomonė išsiskyrė

Kaip ir reikėjo tikėtis, rajono politikai pritarė rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2021–2025 metais planui. Už šį planą balsavo 12 tarybos narių, 6 susilaikė, o 2 balsavo prieš.

Įdomu tai, jog nuomonės išsiskyrė net tarp tai pačiai partijai priklausančių politikų. Pavyzdžiui, socialdemokratai Kazimieras Račkauskis, Vida Janulaitienė ir Eglė Ivanauskytė balsuodami susilaikė, o jų bendrapartietis Saulius Luščikas pritarė mokyklų tinklo pertvarkai ir net viešai agitavo kolegas balsuoti už šį sprendimą.

Nevieningi buvo ir rajono „valstiečiai“: Vytautas Krikščiūnas palaikė mokyklų reorganizaciją, o Jonas Povilaitis – susilaikė.

Koks likimas laukia rajono mokyklų?

Tad kokios permainos laukia kaimiškųjų rajono mokyklų ir jų mokinių?

Grinkiškio Jono Poderio gimnazija iki 2025 metų rugpjūčio 31 dienos pavirs pagrindine mokykla. Planuojama, kad III gimnazijos klasės mokiniai, o nuo 2025 metų rugsėjo 1-osios – visi mokiniai, ugdomi pagal vidurinio ugdymo programą, bus vežami mokytis į Baisogalos gimnaziją.

Panašus likimas laukia ir Sidabravo gimnazijos. Ir ši mokykla iki 2025 metų rugpjūčio 31 dienos bus reorganizuota į pagrindinę mokyklą. Planuojama, kad 2022–2023 mokslo metais ir 2024–2025 mokslo metais III gimnazijos klasės mokiniai, o nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos – visi mokiniai, ugdomi pagal vidurinio ugdymo programą, bus vežami mokytis į Šeduvos gimnaziją.

Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijai pasisekė šiek tiek labiau, nes jai kol kas nenustatyta konkreti data, kada ji neteks gimnazijos statuso. Tačiau jau dabar prognozuojama, kad 2024–2025 mokslo metais III gimnazijos klasėje mokinių skaičius galimai bus mažesnis už taisyklėse nustatytą minimalų 21 mokinio skaičių, todėl planuojama, kad šios klasės mokiniai bus vežiojami mokytis į Radviliškio Lizdeikos gimnaziją.

Alksniupių pagrindinėje mokykloje bus vykdoma stebėsena ir kasmet svarstomos 1–10 klasių komplektavimo galimybės. Planuojama, kad 2022–2023 mokslo metais 6 ir 10 klasėse, 2023–2024 mokslo metais 7 klasėje, 2024–2025 mokslo metais 8 klasėje, 2025–2026 mokslo metais 9 klasėje mokinių skaičius bus mažesnis už taisyklėse nustatytą minimalų 8 mokinių skaičių. Tokiu atveju nekomplektuojamų klasių mokiniai bus vežami mokytis į Šeduvos gimnaziją.

Pociūnėlių pagrindinės mokyklos nuo 2023 metų rugpjūčio 31 dienos apskritai nebeliks, rajono politikų sprendimu, ši mokykla bus prijungta prie Baisogalos mokyklos-darželio ir taps šios švietimo įstaigos Pociūnėlių skyriumi, kuriame vaikai bus ugdomi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas. Iki to laiko bus vykdoma stebėsena ir svarstomos 5 ir 6 klasių komplektavimo galimybės 2022–2023 mokslo metais. Planuojama, kad nekomplektuojamų klasių mokiniai, o reorganizavus mokyklą – visi mokiniai, ugdomi pagal pagrindinio ugdymo programą, bus vežami mokytis į Baisogalos gimnaziją.

Liūdniausias likimas laukia Baisogalos mokyklos-darželio Skėmių pradinio ugdymo skyriaus, kurį nuspręsta likviduoti iki šių metų rugpjūčio 31 dienos. Planuojama, kad uždarius Skėmių pradinio ugdymo skyrių vaikai, ugdomi pagal pradinių klasių programą, bus vežami mokytis į Baisogalos mokyklą-darželį.

Jonas MARCINKUS