Kaip elektrikas tapo komisaru
Aušra MIKŠIENĖ
Neseniai profesinės šventės proga visoje šalyje sveikinti tie, kuriuos drąsiai vadiname savo angelais sargais. Rugsėjo 15-ąją oficialiai naujuoju Radviliškio rajono policijos komisariato vadovu tapęs Linas Valius neslepia, kad ši policijos diena jam – kitokia: „Keletą dešimtmečių dirbau tyliai, viešumoje buvau nematomas, tad reikės laiko priprasti prie naujų pareigų. Seniau nė nesapnavau, kad būsiu komisaras. Neslėpsiu, ir spalio 2-ąją, kai profesinės šventės proga mus sveikino valdžia, ir šiandien, kai duodu jums interviu, jaudulio nestinga“.
44-erių metų pareigūnas juokiasi, kad jo gyvenimą aukštyn kojomis prieš daugiau nei dvidešimt metų apvertė skelbimas, kvietęs į policijos kursus. Jeigu ne toji diena, tai šiandien jo gyvenimas greičiausiai būtų labai panašus į tėvo Vytauto Juozo, kuris keturis dešimtmečius dirbo elektriku vienoje Šiaulių įmonėje.
Krimto elektros inžinerijos mokslus
Pasirodo, naujasis Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas L. Valius, baigęs vidurinę, nė negalvojo tapti policijos pareigūnu ir kuo ramiausiai krimto elektros inžinerijos mokslus.
„Nebuvau labai geras mokinys. Tuo metu man atrodė, kad tiek užtenka. Surizikavau, stojau į Šiaulių aukštesniąją technikos mokyklą, kurios lygis tuo metu buvo gana aukštas. Pasirinkau elektriko kelią, atlikau praktiką įmonėje, kurioje visą gyvenimą dirbo mano tėvas. Vėliau Kauno technologijos universiteto Šiaulių skyriuje siekiau universitetinio išsimokslinimo – studijavau elektros inžineriją. Tiesa, pastarųjų mokslų nebaigiau. Kodėl? Tada tikriausiai rūpėjo kiti dalykai. Vedžiau“, – šypteli pareigūnas, nedrąsiai kalbėdamas apie pirmąją santuoką, kurioje su žmona susilaukė dabar jau 21-erių studento Kasparo.
Gyvenimas taip susiklostė, kad metęs mokslus ir šeimą sukūręs L. Valius ilgokai savęs ieškojo, kol kartą su draugu pamatė skelbimą, kvietusį baigti policijos kursus. „Taip nutiko, kad nuėjome. Mane priėmė, o draugo – ne. Turėjau aukštesnįjį išsilavinimą, sėkmingai pabendravau su „aukštais dėdėmis“, praėjau atranką ir Vilniuje baigiau kursus. Taip jau gyvenime būna, kad laimė yra šalia, tereikia ją pagauti. Manau, aš tądien ją ir pagavau“.
Visuomet traukė tvarka
L. Valius sako, kad tada, kai jis 1994 metų liepos 1-ąją pradėjo savo karjerą policijoje Šiaulių miesto 2-ojo policijos komisariato Savivaldybių policijos Dainų policijos nuovados apylinkės inspektoriumi, šalyje buvo gajus „banditizmas“. Net ir keletas jo pažįstamų šiauliečių, grupiokų iš aukštesniosios mokyklos, nuėjo negerais keliais, tad jis džiaugėsi pasukęs visai į kitą pusę.
„Mane visuomet traukė tvarka. Visi buvome padykę, tačiau tos normos, kurias skelbė policija, man buvo priimtinos. O ir artimieji labai palaikė. Žinoma, jaudulio netrūko. Tada policija buvo jauna, besikurianti. Mes visi buvome jauni, daugelis – be jokios patirties“, – šypteli naujasis Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas.
Pašnekovas sako dar ir šiandien prisimenantis tas dienas, kai jis, būdamas jaunu apylinkės inspektoriumi, turėdavo pėstute Šiaulių miesto pietinėje dalyje aplankyti tuos, kurie kreipėsi su skundais: „Atėjau į tarnybą, kurioje turėjau teikti paslaugą visuomenei, spręsti žmonių problemas. Jaučiausi lyg gydytojas, kuris be mokslų turėtų gydyti žmones. Nebuvau labai drąsus ar lengvai bendraujantis, o čia pačiam vienam reikėjo surinkti parodymus, kartais ir patekti į buitinio konflikto įkarštį. Tada nebuvo ko bijoti, nes nežinojai, ko tikėtis. Visko yra buvę, tačiau ėjau tik pirmyn, lankiau galybę kursų, klausiau vadovų paraginimų, pamokymų. Darbas privertė „perlipti“ per save“.
L. Valius sako, kad vos tik pradėjęs dirbti policijoje, po metų, bandė stoti į Policijos akademiją. Tiesa, nesėkmingai, nes pritrūko kelių balų. Tinkamą postūmį jis sako gavęs iš pusbrolio, kuris Vilniuje mokėsi bei dirbo policijoje. Esą būtent jis L. Valiui nuolat kartojo, kad šis turi mokytis, kad negali stovėti vietoje. Padrąsintas jaunas apylinkės inspektorius savo laimę pabandė antrąkart. 2003 metais jis, mokydamasis neakivaizdžiai, baigė Lietuvos teisės universitetą ir įgijo teisės studijų bakalauro diplomą, o 2007 metais baigė ir Mykolo Romerio universiteto Teisės ir policijos veiklos magistro studijas.
Dabar jau Radviliškio pareigūnams vadovaujantis L. Valius sako niekada nemėgęs keisti darbo vietų, todėl pirmąją darbovietę Dainų policijos nuovadoje jis pakeitė tik po vienuolikos metų. 2005 metais jis buvo paskirtas Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės vyresniuoju tyrėju, kurioje po trejų metų tapo ir tarnybos vadovu.
„Vidaus tyrimuose atsirado vieta, kurią man pasiūlė. Tai buvo susiję su darbo drausmės klausimais, su pareigūnų patirtais įvairiais sužalojimais, su pareigūno vardo pažeminimo vertinimais ir panašiais dalykais“, – prisimena L. Valius. Šiose pareigose jis dirbo iki pat šių metų birželio, ne kartą buvo skatintas už nepriekaištingą tarnybą ir nuopelnus.
Pareigūnas sako bandęs laimę tapti Joniškio rajono policijos komisariato vadovu, tačiau čia konkursą laimėjo jo kolega Eugenijus Takuševičius, todėl jis dar kartą laimę pabandė jau Radviliškio rajone: „Vyko atranka, tad nedvejojau. Per tuos metus, kuriuos dirbu policijoje, pasikeičiau, subrendau. Jeigu dirbdamas apylinkės inspektoriumi apie komisaro vietą net negalvojau, tai šiemet to jau nebijojau. Nebijau atsakomybės ir didelio kolektyvo. Tiesiog prireikė išeiti iš komforto zonos ir imtis naujų darbų“.
Mirtina nelaimė gali užklupti bet kokiu darbo metu
Policijos pareigūno kasdienybė, kaip jau ne kartą mūsų savaitraščiui yra sakę policijos pareigūnai, išties neprimina tų vaizdų, kuriuos matome žydruosiuose ekranuose. Tam antrina ir mūsų pašnekovas. Tą dieną, kai naujasis Radviliškio rajono policijos vadovas skyrė savaitraščiui valandą brangaus savo atostogų laiko, jis sako kaip tik pagalvojęs apie tai, koks pavojingas yra policijos pareigūno darbas: „Žinote, kaip tik per radiją vyko diskusija apie pavojingas specialybes. Skambino alpinistai, aukštalipiai. Taip ir norėjosi paskambinti ir įtraukti mūsų srities atstovus. Mes niekada nežinome, kas mūsų laukia. Pastarųjų metų įvykiai parodė, kad mirtina nelaimė gali užklupti ir budint kelyje, ir apsilankius pas gyventojus“.
L. Valius sako, kad neretai ir sulaikytieji, ypač tie, kurie būna pavartoję alkoholio, virsta tikrais žvėrimis, svaidosi necenzūriniais žodžiais, iškeikia pareigūnus, kaip tik moka, o kitą dieną jau gėdijasi nuleidę galvas: „Tokia yra pareigūnų kasdienybė. Ko tik neteko išgirsti per visus tuos metus, kai teko kontaktuoti su pažeidėjais ir nusikaltėliais. Neabejotinai jie tikrai kitaip vertina pasaulį. Jie jaučiasi visagaliais, kurie gali skriausti ir žeminti visus aplinkinius. Turėjau gerą vadovą, kuris išmokė imtis visų atsargumo priemonių. Pas mane ant stalo nebūdavo nei šratinukų, nei žirklių ar kitų aštrių daiktų“ .
Itin jautriai paliečia vaikų istorijos
L. Valius džiaugiasi, kad šiandien policija stengiasi vis labiau priartėti prie visuomenės, įgyvendinti jos lūkesčius. Net ir Radviliškyje naujasis vadovas turi nemenkų užmojų, iš kurių svarbiausias – būti kuo arčiau gyventojų. „Tikrai sieksime, kad gyventojų požiūris į policijos pareigūnus būtų dar palankesnis“.
Nuo birželio mėnesio laikinuoju vadovu buvęs, o nuo rugsėjo 15-osios jau tapęs oficialiu komisariato šeimininku, L. Valius neslepia dar nespėjęs aplankyti visų seniūnijų ir bendruomenių, tačiau neabejotinai tai padarys. Jis taip pat sieks šiek tiek atnaujinti komisariato pastatą, įvesti tvarką, kad pašaliniai negalėtų laisvai vaikščioti po pastatą, įrengti specialų vaikų apklausoms pritaikytą jaukų kambarį, kuriame būtų ne tik pilkos sienos, bet ir žaislų, spalvų.
Būtent vaikų nelaimės ir skaudžios jų istorijos neatsakingų tėvų šeimose yra viena iš temų, labiausiai paliečiančių dviejų vaikų tėvo širdį. L. Valius, su antrąja žmona Erika auginantis trejų metų sūnų Natą, neslepia, kad darbas Radviliškio rajone jau atskleidė liūdną realybę, jog čia sukasi užburti ratai: „Mūsų pagrindiniai „klientai“ – šeštos valandos vakaro dviejų televizijos laidų herojų tipo. Visur vyrauja alkoholis. Pas tokius žmones skubame dažniausiai. Esu tėvas ir liūdina tai, kad kartais jau trečia karta gyvena taip, kaip neturėtų. Vaikai nusikalsta, nemoka gyventi, nes nėra tinkamos aplinkos, nėra gero pavyzdžio. Čia situacija tikrai prastesnė negu miestuose. Liūdna, kad trūksta susikalbėjimo, pastangų. Kaimuose ypač trūksta tos šviesos, kurią taip norėtųsi atnešti. Trūksta atsakomybės. Tarkime, skambina moteris, kuri prašo pagalbos, kad iškraustytume sugyventinį. Pati jauna, atrodo, viskas gerai, tačiau iš ankstesnių santykių ji jau augina keletą vaikų, su dabartiniu tuo pačiu sugyventiniu augina atžalą ir dar laukiasi vienos. Tai kur atsakomybė? Apie ką galvoja tokios moterys? Baisiausia, kad neretai moterys geria daugiau už vyrus. Sulaikytosios pripučia dvi ir daugiau promilių, o penki iškvietimai per parą neabejotinai būna susiję su smurtu šeimose“.
Trūksta pareigūnų
Naujasis policijos komisariato vadovas sako, kad pradėjęs eiti pareigas susidūrė ne tik su kasdieninėmis rajono gyventojų problemomis ir ydomis, bet ir su personalo trūkumu.
„Komisariatas – geras, jame dirba profesionalai. Pokyčiai visoje policijos sistemoje žmones trikdo, tačiau be to neapsieisime. Keistis reikia. Pokyčiai yra naudingi. Džiaugiuosi, kad naujas kolektyvas sutiko maloniai. Kai kuriuos pareigūnus pažinojau dar prieš atvykdamas. Tiesa, nors etatų yra 88, pareigūnų šiandien trūksta. Jų šiandien turime apie 70. Didžiausias trūkumas – reagavimo padalinyje. Trūksta apie dešimties pareigūnų, todėl neturime tokių pajėgų, kokias norėtume turėti“, – pasakoja L. Valius.
Jo teigimu, taip yra todėl, kad daugelis kandidatų neatitinka reikalavimų – jeigu išsilavinimas tinkamas, tai stringama sveikatos, psichologiniuose ar fizinio pasirengimo testuose. Nepaisant to, komisariato vadovas nestokoja optimizmo ir sako, kad policija – populiari, o jaunimas noriai renkasi šią specialybę: „Tarkime, šiemet visos šalies mastu jau buvo daugiau pradėjusių dirbti negu baigusių savo karjerą. Tai džiugina, todėl neabejoju, kad ir Radviliškis išspręs šią problemą. Ypač džiugina puikus rajono vadovų požiūris į komisariatą ir finansinė parama. Štai ir dabar jau laukiame trijų naujų automobilių“.
Paklaustas, ko norėtų palinkėti pareigūnams, L. Valius šypteli: „Optimizmo ir kūrybiškumo. Nebijokime į viską pažvelgti kitaip, siekti kurti geresnę aplinką“.