Kapus lankantys žmonės stebisi: prekybininkai tikrai išprotėjo

Aušra MIKŠIENĖ

Per Visų šventųjų dieną ir Vėlines kiekvienas skubame aplankyti tuos, kurių jau nebėra greta mūsų. Vieni stengiasi dar gerokai prieš pirmąsias lapkričio dienas išpuoselėti artimųjų amžinojo poilsio vietas ir išpuošti gražiausiais vainikais ar gyvomis gėlėmis, o kiti, taupydami pinigėlius, atskuba tik simboliškai uždegti žvakelę. Kad šiemet taupiųjų gretos – gerokai didesnės, sako pastebėję patys prekybininkai, kurie savaitę iki Vėlinių kasdien prie naujųjų Radviliškio miesto kapinių laukė klientų.

„Tokių metų dar nėra buvę. Prekiauju prie kapinių jau penkiolika metų, tačiau tokio štilio dar nebuvo“, – Vėlinių išvakarėse apmaudo neslėpė radviliškietė Gražina. Ji, kaip ir daugelis tądien prekiavusiųjų, prisipažino sulaukusi ir piktų komentarų iš kapų tvarkyti atskubėjusių žmonių: „Sakė, kad esame brangininkai, nežmoniškai sukėlę kainas, tačiau ir mums viskas subrango – ir žvakės, ir gėlės…“ .

Už dirbtines gėles prašė ir keliasdešimties eurų

Kad kainos tikrai nebe tokios, kokios buvo dar litų valiuta, įsitikinome ir patys. Žvakių kainos Visų šventųjų dienos išvakarėse prie naujųjų miesto kapinių svyravo nuo pusės euro iki aštuonių eurų, dirbtinių gėlių krepšelių – nuo euro iki dvidešimt penkių, o gyvų gėlių – nuo euro iki dešimties.

„Žinote, atvažiavau ir apakau. Kur tai matyta, kad dirbtinių gėlių krepšelis kainuotų dvidešimt eurų? Tai lygu septyniasdešimt litų! O kapų reikia aplankyti ne vieną. Tai ir pensijos visos neužtektų perkant tokiomis kainomis“, – pasipiktinimo neslėpė vyro kapo aplankyti atskubėjusi radviliškietė Genutė.

Moteris tikino, kad prie kapų gėlių bei kitų ritualinės puošybos prekių jau nebeperka kelerius metus. Esą prekybos centruose visko galima įsigyti gerokai pigiau. „Štai, žvakes, kurios prie kapinių kainuoja po tris eurus, „su akcija“ pirkau po septyniasdešimt centų, po tiek pat sumokėjau ir už gyvas chrizantemas vazonėliuose, kurių kaina čia siekia keturis eurus“, – atsivežtus pirkinius rodo moteris.

Tuo tarpu už du krepšelius keturiolika eurų sumokėjusi ir žvakių po kelis eurus nusipirkusi Janina iš Karčemų sakė, kad tokią dieną stengiasi netaupyti: „Juk tai mūsų artimieji, kuriuos reikia aplankyti. Brangsta viskas, tad ir Vėlinių prekės kainuoja brangiau. Tenka prisitaikyti“.

Jai antrino ir žvakėmis nešina radviliškietė Genė: „Kartą per metus ateini, tai negali taupyti. Iš anksto pinigėlius atsidedame. Žinoma, žvalgomės pigesnių prekių. Aštuoniems kapams esu nusprendusi skirti iki dvidešimties eurų“.

Krepšelius gamina patys

Tiesa, kai kurie žmonės pasakojo Vėlinėms pradėję ruoštis ir anksto, tad ir sustoti prie prekybininkų nėra reikalo. Štai iš Klaipėdos į Radviliškį atvykę Veronika ir Vytautas pasakoja pernelyg piniginių prieš lapkričio 1-ąją neatveriantys.

„Mėgstu puokšteles pagaminti pati. Štai ir dabar atvežiau savo rankų darbo puokštelę. Pastebėjau, kad žvakės prekybos centruose kainuoja tiek pat, kiek ir praėjusiais metais, bet krepšelių kainos – tiesiog nesuvokiamos. Septyni, dešimt, penkiolika ar net dvidešimt penki eurai. Kada už tiek pirkome litų valiuta? Prekybininkai tikrai išprotėjo. Turime aplankyti trylika amžinojo poilsio vietų, tai kiek reikėtų išleisti? Su vyru namuose patys pridarėme puokštelių ir bus gerai, gražu“, – sakė Veronika.

Ji kartu su vyru stoviniavo prie naujosiose kapinėse prieš kelerius metus pastatyto kolumbariumo. Anot uostamiesčio gyventojos, čia atgulusi vyro brolio žmona: „Mums čia patinka. Atėjai, žvakutę uždegei, pasimeldei ir tiek. O kapų tvarkymas – lyg varžybos. Mano artimo kapas – gražesnis, kaimyno – ne toks gražus. Lyg tuštybių mugė… Juk mirusiesiems ne gėlės reikalingos. Jiems reikalinga malda, žvakė. Galbūt todėl ir stengiamės nedalyvauti tose varžybose ir prekybininkų eurais nešerti“.

Konkuruoti su „kaimynais“ nenusiteikusi ir radviliškietė Renata, daug metų gyvenanti Vilniuje. Moteris, rinkdama lapus nuo vyro kapo, pasakojo amžinojo poilsio vietą specialiai užpylusi skalda, kad nereikėtų rūpintis ravėjimu ir gėlių laistymu: „Pasodinau viržį ir tiek… Ir dabar aprenku lapus, uždegu žvakę. Niekada neperku prie kapinių gėlių. Ir kainos didžiulės, ir pasirinkimas labiau kičinis. Visuomet Vėlinėms atsivežu draugės pagamintą krepšelį iš Vilniaus. Ir pigiau, ir gražiau“.

Prasčiausi metai

Panašu, kad „šerti“ prekybininkų nepanoro daugelis. Štai radviliškietė Danutė, prie kapinių prekiaujanti kone dešimt metų, savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ neslėpė apmaudo, kad šie metai – labai prasti: „Auginu gėles pati, tai jas galiu parduoti pigiau. Kai ką ir nusiperku. Prisiduriu prie pensijos. Žmonės šiemet eina, skundžiasi, išplūsta. Visko būna. Tačiau jau pripratome“.

Kad žmonės negaili karčių žodžių, neslepia ir prekybininkė Aldona. Aštuonerius metus žvakėmis ir gėlėmis prekiaujanti moteris pasakojo, kad krepšelių kainos pas ją svyruoja nuo keturių iki aštuonių eurų. Žvakės – nuo pusės euro iki trijų eurų, o gyvas gėles parduoda po eurą dvidešimt. Nors moterį kalbinome jau gerokai įsidienojus, Aldona prisipažino dar visiškai nieko nepardavusi: „Tokie jau šie metai. Jau vidurdienis, o aš dar absoliučiai nieko nepardaviau“.

Prekybą silpna vadino ir prekybininkas Julius: „Šiemet jau neužsidirbsiu nieko. Po euriuką žvakes perka ir tiek. Į žvakes po aštuonis eurus niekas net nepažiūrėjo“.