Kas nudengs karališkosios koplytėlės paslapties šydą?
Nuo seniausių laikų Baisogalos miestelio gale, prie Kiršino, stovi vieniša, grakšti koplytėlė. Net ir seniausieji baisogaliai nežino, nei kas, nei kada ir dėl ko ją čia sumūrijo.
Sąjūdžio laikais ją apleistą, jau aptrupėjusią suremontavo Baisogalos sąjūdiečiai, šalia sodino ąžuoliukus. Jos viršūnės ertmėje įstatė Baisogalos parapijos klebono monsinjoro Pranciškaus Ščepavičiaus dovanotą šv. Jono-Florijono statulėlę, kad šventasis saugotų miestelį nuo ugnies nelaimių.
Tačiau ir koplytėlę remontuojantieji apie jos kilmę nieko nežinojo. Vieni kalbėjo, kad koplytėlė sumūryta Kristaus gimimo tūkstantmečio jubiliejaus proga. Kiti kalbėjo, kad ji atsiradusi pagerbiant 1831–1864 metų sukilimų aukas.
Tik neseniai šio statinio kilmę išaiškino profesorius Vladas Žukas. Jis, remdamasis knygnešio Juozo Zaukos ir kitų rašytiniais šaltiniais ir savo tyrimais, nustatė ir knygoje „Baisogala“ paskelbė vienišosios koplytėlės karališkąją kilmę. Jis rašo, kad koplytėlę pastatęs karalius Vladislovas II, t. y. Jogaila, krikščionybės įvedimui Lietuvoje 1414 metais atminti. (Prof. V. Žukas primena, kad tais metais Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas pradėjo krikštyti žemaičius). Koplytėlė sumūryta šalia pagrindinių tų laikų kelių sankirtos prie Kiršino upelio.
Prof. V. Žukas rašo, kad žemaičių krikštas buvo aprašytas ir tam įvykiui skirtos koplytėlės vaizdas buvo paskelbtas lenkiškame laikraštyje „Besiada Literacka“ 1886 m. ir 1905 m. vasario mėnesio „Lietuvių laikraštyje“. Jame iš lenkiško laikraščio perspausdinta koplytėlės nuotrauka. Dar paminėta, kad anksčiau prie koplytėlės buvusi pritvirtinta metalinė lenta su įrašais, bet apie 1874 m. jai nukritus šią lentą sulaužė, ir moterys ją panaudodavo krosniadangtėms. Taip apie statinį dingo visa informacija.
Baisogalos dvarininkas Vladislovas Komaras 1901 metais šią koplytėlę restauravo, bet jokio įrašo apie ją nepaliko.
2013 metais tyliai praėjo šios baltos, gražios koplytėlės 600 metų sukaktis. Tylėta ne dėl baisogalių apsileidimo, bet dėl tikros jos istorijos nežinojimo.
Dabar, remiantis prof. Vlado Žuko paskelbtais duomenimis, reikėtų nudengti koplytėlės paslapties šydą ir atminimo lentoje paskelbti jos garbingą karališkąją kilmę.
Koplytėlė pergyveno ir daugybę gamtos stichijų, bet Apvaizdos dėka ji ir šiandien puošia Baisogalą. Didžiuokimės, baisogaliai, turėdami tokį gražų, vienintelį visame krašte seną istorinį paminklą.
Elena ŠVEISTIENĖ
