Kleboniškiuose sportavo… ir raganos, ir velniai

Aušra MIKŠIENĖ

Kiek vėlokai į Lietuvą atkeliavusi gražuolė žiema trankiai varyta iš kiemo – gausus persirengėlių būrys su ja atsisveikino Kleboniškių Užgavėnių šventėje. Čia nepamirštos senosios tradicijos: persirengėliai šoko, dainavo, dalyvavo čia pat surengtos žiemos sporto šventės žaidimuose ir demonstravo įspūdingus kostiumus.

Šventės dalyviai neatsisakė ir paskutinį kartą prieš gavėnią sočiai pavalgyti – viliojantį kvapą skleidė ne tik kepti blynai, bet ir garuojantys troškinti kopūstai su dešrelėmis, o bene didžiausio dėmesio sulaukė sveikuolių būrys, be jokios baimės nėręs į ledinį Daugyvenės upės vandenį.

Sujungė dvi šventes į vieną

„Niekuomet nepraleidžiame Užgavėnių linksmybių Kleboniškių kaime. Nors daugelis mūsų pažįstamų ir draugų jau antrus metus traukia į Naisiuose tą pačią dieną rengiamas linksmybes, mes liekame ištikimi. Šiemet organizatoriai pranoko visus lūkesčius – dviguba šventė išties pavyko. Smagu dalyvauti ir žiemos sporto žaidimuose, šokti kartu su persirengėliais ir savo akimis pamatyti, kaip drąsuoliai šoka į ledinį vandenį“, – šypsodamasis savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ sakė šiaulietis Tomas, į Užgavėnių šventę atvykęs su žmona Lina ir atžalomis Matu bei Luka.

Kad Naisiuose tą pačią dieną vykusios Užgavėnių linksmybės gal ir „nukniaukė“ dalį šventės dalyvių, pripažino ir Indrė Ginkevičienė, laikinai einanti Radviliškio kultūros centro direktorės pareigas: „Visuomet taip yra, kad šventės dalyviais tenka dalintis su Naisiais, tačiau mūsų linksmybių patys ištikimiausi neaplenkia, juolab, kad šiemet sujungėme dvi šventes į vieną – ir Užgavėnes, ir žiemos sporto šventę. Susidomėjimą pastebėjome dar internetinėje erdvėje, kai išplatinome savo šventės programą. O ir erdvę nusprendėme pakeisti. Šiemet nusprendėme viską surengti vienoje erdvėje, kad žmonės neišsibarstytų Kleboniškių etnografiniame kaime, o vienas kitą matytų – čia pat pašoktų, sukirstų blyną ar dalyvautų žaidimuose“.

„Norisi, kad kiekvienais metais žmonės atrastų šventėje kažką naujo. Jeigu žmonės nori gražiai atšvęsti Užgavėnes, kodėl gi nepasportavus tuo pačiu? Juolab, kad oras – nuostabus“, – šypsojosi su žmona ir anūkėlėmis į šventę atskubėjęs rajono meras Antanas Čepononis.

O programa šiemet iš tiesų viliojo. Kleboniškių kaime visų laukė ne tik Užgavėnių šokiai ir dainos liaudiškos muzikos kapelų koncerte, Kanapinio ir Lašininio kova, Morės sudeginimas, mažoji mugė, bet ir sportinės rungtys. Kiekvienas galėjo savo jėgas išbandyti įdomiojo futbolo varžybose, pasimokyti šiaurietiškojo ėjimo, dalyvauti sniego mūšyje ar rogučių varžybose, išbandyti greitąjį slydimą nuo kalno, varžytis slalome ir slidžių dvikovoje, traukti virvę ar išbandyti taiklumą šaudant iš orinio šautuvo. Gausus būrys smalsuolių stebėjo ir maudynes Daugyvenės upėje.

Maudynės lediniame vandenyje sutraukė būrį smalsuolių

Būtent maudynės tapo didžiausia Užgavėnių ir žiemos sporto šventės atrakcija. Dar gerokai iki nėrimo į ledinį vandenį Radviliškio rajono sveikatos klubo „Atgaja“ atstovai traukė dėmesį šokdami ratelyje ir skleisdami puikią nuotaiką.

Viena iš jų, Nijolė Lukošienė, šypsodamasi sakė, kad maudynės – tikra atgaiva sielai: „Mes gi sveikuoliai. Turime būti sveiki. Ir nesergame, štai, šokame, esame puikios nuotaikos. Man – 64-eri ir neturiu jokių sveikatos problemų“.

Tą patį tvirtino ir maudynių organizatorius Tadas Grimaila. Jo teigimu, pagrindinis tikslas – propaguoti sveiką gyvenimo būdą: „Šaltas vanduo – ne liga. Priešingai. Tai – imuniteto stiprinimas, gera nuotaika, optimizmas. Pats pradėjau maudynes prieš penkerius metus, kovo mėnesį, Baltijos jūroje. Pabandžiau ir nebegaliu sustoti. O žinote, kas įdomiausia? Kad per pastaruosius penkerius metus mane aplenkė visos ligos. Jei tik kokia sloga užpuola, šoku į šaltą vandenį, ir jos – kaip nebūta“.

Nors greta Daugyvenės upės tądien stovėjo mobili pirtelė, maudynių iniciatorius juokėsi, kad sveikuoliai į ją traukia tik po maudynių lediniame vandenyje: „Kiekvienas gali šokti į šaltą vandenį, kai išbėga iš pirties. Mes temperatūrą susikeliame patys – aktyvia mankšta“.

Iš tiesų, į didelį ratą sustoję sveikuoliai, kuriuos apsupo dar didesnis smalsuolių būrys, keliolika minučių sportavo, klausydami T. Grimailos nurodymų, o vėliau, greit nusirengę, bėgte bėgo prie Daugyvenės upės.

„Už Lietuvą, vyrai!“ – sušuko vienas iš sveikuolių, ir nuaidėjus juokui į ledinį vandenį šoko daugiau nei dešimt įvairaus amžiaus vyrų ir moterų. Tiesa, įbristi į vandenį – negana. Anot T. Grimailos, rekomenduojama keletą kartų panerti, kad efektas būtų geresnis.

Į klausimą, ar nešalta, sveikuoliai choru atsakė: „Tikrai ne. Vanduo – nuostabus!“. Lydimi audringų plojimų sveikuoliai keliolika sekundžių pasiturškę vandenyje suspėjo įsiamžinti bendroje nuotraukoje, o vėliau patraukė į pirtelę.

Nors tokios sveikuoliškos linksmybės, atrodo, lengvai suvilioja kiekvieną, propaguojantį sveiką gyvenimo būdą ir nebijantį iššūkių žmogų, T. Grimaila neslepia, kad Radviliškyje teko susidurti su stereotipais: „Kai pats susidomėjau maudynėmis žiemą, ne kartą girdėjau, kad tai – nėra normalu, kad susirgsiu. Bijojo ir daugelis žmonių, kuriuos kalbinau prisijungti. Laimė, šiandien, kaip matote, mūsų yra daug. Ir tai – jau ne pirmos ir tikrai ne paskutinės mūsų maudynės lediniame vandenyje“.

Nors sveikuolių pasirodymas ir tapo bene pagrindiniu šventės akcentu, linksmybių netrūko ir kitose zonose. Visus triukšmingai pasitikęs „Aidijos“ kolektyvo vadovas, pasidabinęs velnio kostiumu, kvietė pasivažinėti rogutėmis ir, galų gale, sutvarkyti visą velniavą, raganos kalbino vaikus, kvietė į žaidimus, o „Žydukas Mutka“ juokėsi, kad žiema – pati kalta: „Per vėlai atėjo, tad pati kalta. Dabar jau turi išeiti. Tam ir susirinkome: smagiai ir trankiai su ja atsisveikinti, išnaudoti žiemos teikiamus malonumus“.

Užgavėnės tradiciškai baigėsi amžina Lašininio ir Kanapinio kova bei Morės, visų blogybių nešiotojos, sudeginimu.