Knygos bičiuliai mokslo metus užbaigė gamtoje
„Palijo. Aš galvoju apie gėles, kurios pražydo sode, galvoju apie mane mylinčius žmones, apie tuos, kuriuos aš myliu.
Prisiminimais grįžtu į saulėtą birželį, kai visi vienbalsiai nutarėme dar kartą pabūti drauge. Ne prie stalo, ne su knyga rankose, o čia, lietuviškojoje sodyboje prie kelio. Čia mūsų Lietuva – su vienišais beržais iš P. Širvio lūpų, čia „mūsų kraštas“.
Jau geras dešimtmetis, kai mes, knygų bičiulių klubo „Beržė“ nariai, tokie „nesugalvoti, tokie nesumeluoti, tokie šitam pasauly skirtingai spalvoti“ susirenkame gamtoje užbaigti mokslo metus. Kasmet vis kitaip, įdomiai, išradingai. Mes branginame tarpusavio santykius, džiaugiamės būdami kartu, bendraudami, dalydamiesi. Mums gera ir jauku pabūti. Pabuvai šalia ir žinai, kad pabuvai šalia gerumo.
Šį kartą Staselė mums skaitė P. Širvio eiles, Povilas ir Stasys drauge su Zenona dainavo lyriškas dainas, Nijolė pasidalijo įspūdžiais iš pirmosios vasariškos kelionės, visi sprendėme kalbinius galvosūkius, minėme mįsles, dainavome. Prisiminėme įsimintiniausias metų dienas.
Krykštavome lyg vaikai. Juk diena be šypsenos – būtų prarasta diena. Pati aplinka mus labai džiugino: vandens lelijos tvenkinyje, baltų lauko ramunių salelės, šalia žaliuojantis miškas, vasariškai ramūs paukščiai.
Mūsų širdyse dar ne sutema. Mes mokame mėgautis saulėtekiais, gėrėtis gėlėmis, džiaugtis lietumi, danguje nutviskusia vaivorykšte. Mes mokame visa tai įsileisti į širdį.
Prabėgs vasara, atskubės ruduo, o mes gyvensime prisiminimais apie tas akimirkas, kurias patyrėme. Tėvas Stanislovas sakė: „Laikas yra dalus iš trijų – praeities, dabarties, ir ateities“.
Janina Kaučikienė, knygų bičiulių klubo „Beržė“ pirmininkė