Knygos bičiuliai prisiminė didįjį tautos atgimimo pranašą
Radviliškio trečiojo amžiaus universiteto Knygos bičiulių klubo „Beržė“ nariai prisiminė tautos dainių Maironį. Apie poetą ir jo gyvenimą papasakojo klubo narė, ilgametė lietuvių kalbos mokytoja Stasė Žibienė. Po to susitikimo, kuris vyko Radviliškio viešojoje bibliotekoje, dalyviai apžiūrėjo Maironio eilių citatų parodą „Saulutė leidžias vakaruos, skubėk namo, skubėk, Kastyti!“, kurią paruošė bibliotekininkė V. Šiaudvytienė.
Tikroji Maironio pavardė buvo Jonas Mačiulis. Gimė 1862 metais lapkričio 2 dieną Pasandravio dvare, netoli Šiluvos. Mokėsi Kauno gimnazijoje, kunigų seminarijoje bei Peterburgo Dvasinėje akademijoje. Baigęs teologijos mokslus, buvo tos pačios akademijos profesoriumi, vėliau Kauno kunigų seminarijos rektoriumi, taip pat dėstė literatūrą Kauno universitete.
Dar besimokydamas gimnazijoje pradėjo rašyti eilėraščius. Rašė kaip ir visa lietuvių inteligentija lenkiškai. Tai buvo laiko mada. Savo mokytojais laikė A. Mickevičių, Kraševskį, Puškiną, Lermontovą. Stengėsi giliau pažinti Šilerį. Įtakos jam turėjo Daukantas, o stipriausiu akstinu rašyti lietuviškai buvo Antano Baranausko pavyzdys. Rašė lyrinius eilėraščius, poemas, balades, dramas, net mokslinius veikalus. Jo poezijoje vyravo religiniai ir patriotiniai motyvai.
Maironis laikomas tautos dainiumi. Grynosios religinės lyrikos nedaug, nes jis rašė ne religinio, o tautinio atgimimo metu. Poetas suprato savo pašaukimą – žadinti tautą, einančią atgimimo keliu. Patriotiškoji Maironio lyrika tautos atgimimo epochoje buvo skatintoja, patarėja, stiprintoja, kad lietuvis, niekur nenuklysdamas nuo laisvės kelio siektų ir pasiektų tautos laisvės rytą.
Asmeniškojo motyvo Maironio eilėraščiuose nedaug. Maironis buvo kunigas iš pašaukimo. Tačiau jis taip pat neišvengė žmogiškų vilionių, troškimų ir liūdesio, ilgesio, surišto su kiekvieno žmogaus išgyvenimais, net su meile.
Maironio eilėraščių skambumas, muzikalumas iš senų laikų patraukė kompozitorių dėmesį. Melodijas jo eilėms kūrė J. Naujalis, J. Bertulis, Br. Budriūnas, A. Kačanauskas, St. Šimkus, J. Tallat-Kelpša ir kiti. Maironio tekstams sukurta apie 100 veikalų. Tai baladė „Jūratė ir Kąstytis“ (3 veiksmų baletas ir simfoninė poema). Visiems žinomos dainos „Kur bėga Šešupė“, „Oi neverk, motušėle“, „Kur lygūs laukai“, „Lietuva brangi“ ir kitos. „Lietuva brangi“ virto neoficialiu slaptuoju himnu. Giesmių Maironis parašė mažai, bet „Marija, Marija“ Lietuvoje skamba plačiai.
Maironio reikšmė lietuvių tautai milžiniška. Galime jį vertai vadinti didžiuoju tautos atgimimo Pranašu, jo lyrikoje reikšmė tautoje vėl atrasta, suprasta ir svarbi.
Knygos bičiulių klubo „Beržė“ informacija