Komentaras: Ir Jus sveikiname su artėjančiu Vladimiro Iljičiaus Lenino gimtadieniu, gerbiamas Seimo nary Aurimai Gaidžiūnai!

Linas GARBENIS,

„Radviliškio naujienų“ redaktorius

„Redbul suteikia sparnu-u-u-u-u-s“, – skelbia įkyrūs energiniųgėrimų reklamuotojai. O man kyla įtarimų, kad kai kuriems politikams sparnus suteikia Seimo nario mandatas. Tokia nuomonė peršasi stebint mūsų krašte išrinkto Seimo nario, „valstiečių“ partijos atstovo Aurimo Gaidžiūno metamorfozes.

Gavęs Seimo deputato „bilietą“ žmogus atrodo atsigavęs, visas atkutęs, išdrąsėjęs… Būdamas eiliniu rajono Tarybos nariu politikas nepasižymėjo ypatinga iškalba ir negarsėjo kaip puikus oratorius, tačiau praėjusiame rajono Tarybos posėdyje, kuris vyko vasario 23-iąją, „seimorius“ iš tribūnos išrėžė ilgą prakalbą ir pademonstravo sau nebūdingą išmintį.

Mechaniko išsimokslinimą turintis politikas kalbėjo gana ilgai, vietomis pakankamai nerišliai ir apie viską, tačiau kaip ir dera tokio aukšto rango personai, pradėjo nuo pasveikinimo. „Laba diena, Tarybos nariai. Laba diena, administracija. Truputį aš gal daug nekalbėsiu, gal šiandien Vyrų diena, gal pasveikint reikėjo…“ – iš tribūnos rėžė politikas (kalba netaisyta, – autoriaus pastaba). Net ausys susiraukšlėjo, negalėdamos patikėti tuo, ką išgirdo…

Vyresni Radviliškio krašto žmonės turbūt puikiai prisimena, kas yra Vyrų diena ir kam ji buvo skirta, o jaunesniesiems priminsiu, vasario 23-iąją Sovietų Sąjungoje buvo minima Raudonosios armijos, o vėliau Tarybinės armijos ir Karinio jūrų laivyno diena.

Sovietmečiu buvo kalbama, kad tas ne vyras, kuris netarnavo Tarybinėje armijoje, todėl liaudis šią dieną praminė Vyrų diena ir jie tą dieną būdavo sveikinami. Tai nestebina, nes sovietmečiu Tarybinė armija buvo vadinama mūsų išvaduotoja, tačiau dabar, praėjus beveik trims dešimtims metų, kai gyvename nepriklausomoje šalyje, jau net penktokai žino, kad Tarybinė armija beveik pusšimtį metų buvo mūsų valstybę okupavusi kariuomenė.

Nedrįstu abejoti turtingomis pono Aurimo Gaidžiūno istorijos žiniomis. Nuoširdžiai tikiu, kad jis žino ir daugybę kitų įsimintinų datų iš to laikmečio, kai Lietuva tebegarbino okupantų armiją ir šventė Vyrų dieną, tačiau Seimo nario galva juk užimta ir kitais rūpesčiais, pavyzdžiui, reikia nuolat galvoti apie vargstančią liaudį ir panašiai… Per tuos rūpesčius rūpestėlius gali kokia svarbi data netyčia ir prasprūsti. Sergėk Dieve, kad tik neliktų pono Gaidžiūno rinkėjai nepasveikinti.

Kad Seimo „valstiečiui“ kasdien nereikėtų žiūrėti į kalendorių, „Radviliškio naujienos“ suskubo jam į pagalbą. Redakcijos žurnalistų konsiliumas pusę dienos paaukojo Aurimo Gaidžiūno atmintinei sudaryti. Dabar politikui tereikia šią atmintinę išsikirpti ir po ranka jis visada turės išsamų sąrašą įsimintinų datų ir švenčių, su kuriomis tęsdamas pradėtą gražią tradiciją galės sveikinti radviliškiečius.

Labai apmaudu, bet ką tik dvi svarbios datos pralėkė tinkamai nepažymėtos – tai Rusijos marksistės, revoliucionierės, Vladimiro Iljičiaus Lenino gyvenimo palydovės Nadeždos Konstantinovnos Krupskajos gimtadienis (gimė 1869 metų vasario 26 dieną) ir jos mirties metinės (mirė 1939 metų vasario 27 dieną). Tai buvo praėjusį sekmadienį ir pirmadienį.

Artimiausia minėtina data – jau šį sekmadienį, kovo 5 dieną. 1953 metų kovo 5 dieną mirė draugas Josifas Džiugašvilis Stalinas. 64-osios mirties metinės – nors ir ne jubiliejus, bet praleisti nepaminėjus būtų tiesiog nedovanotina.

Kovo 29-oji – tai vidaus reikalų liaudies komisaro, NKVD veikėjo Lavrentijaus Pavlovičiaus Berijos gimtadienis. Žmogui šiemet būtų sukakę 118 metų, jeigu 1953 metų gruodžio 23-iąją jo nebūtų sušaudę. Pastarąją gedulo datą minėsime Kūčių išvakarėse.

Balandžio mėnuo žymus tuo, kad šio mėnesio 22 dieną prieš 147-erius metus gimė revoliucijos vadas, leninizmo ideologijos pradininkas mažasis Volodia – Vladimiras Iljičius Leninas. Ką ir bekalbėti: svarbi data. Tik gaila, kad Lenino mirties metines šiemet paminėti pamiršome – jos minimos sausio 21-ąją. Kad tokios apmaudžios klaidos ateityje nebepasikartotų, tam ir reikalinga ši atmintinė.

1977 metų spalio 7 dieną Aukščiausiosios Tarybos neeilinėje devintojoje sesijoje buvo priimta antroji Lietuvos sovietų socialistinės respublikos konstitucija. Tą dieną kalendoriuje žymėdavo raudonas lapelis, todėl nereikėjo eiti į darbą ir visiems buvo tikra šventė, o šiemet lyg tyčia sukanka „apvalus“ jubiliejus – lygiai 40 metų. Palyginimui: nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos diena minima spalio 25 dieną, bet nei kalendoriaus lapelis raudonas, nei ten ką…

Didžiausias jubiliejus – lygiai 100 metų – šiemet lapkričio 7-ąją sukanka Spalio socialistinei „revoliucijai“, kai pagal Lenino paskelbtą lozungą „Visa valdžia taryboms“ buvo įvesta bolševikų valdžia. Redakcijos žurnalistų konsiliumo nuomone, tokia iškilia proga Seimo nario pasveikinimo iš tribūnos gali ir neužtekti, čia jau net atvirlaiškis, nupirktas už kanceliarines išlaidas, būtų ne nuodėmė.

O po kelių dienų, lapkričio 10-ąją, apraudosime Leonidą Iljičių Brežnevą, nes būtent tą dieną prieš lygiai 35-erius metus mirė ilgametis Sovietų Sąjungos vadovas. Jo nuopelnai – neabejotini: juk draugui Leonidui Iljičiui valdant šalį, imta masiškai vogti iš kolūkių ir valdiškų įmonių. Be to, draugas L. I. Brežnevas daug gero yra nuveikęs ir Lietuvai – 1958 metais jis lankėsi sovietų kariuomenės okupuotoje mūsų šalyje ir net buvo užsiropštęs ant Gedimino kalno. Nedovanotina klaida, kad šis svarbus įvykis iki šiol nėra deramai įamžintas.

Gruodžio mėnuo – irgi turtingas iškilių datų. Prieš 111 metų gruodžio 19-ąją pirmą kartą sukrykštė jau minėtas Leonidukas Iljičius Brežnevas, o prieš 138-erius metus gruodžio 21-ąją pasaulį išvydo mažasis Josifiukas Džiugašvilis, vėliau gavęs Stalino pravardę…

Šitą sąrašą dar būtų galima tęsti ir tęsti, bet baisu, kad tauta pernelyg neužsibaliavotų bešvęsdama, todėl šioje vietoje „Radviliškio naujienų“ redakcijos žurnalistų konsiliumas ponui Seimo nariui siūlo dėti tašką.

Juk kas per daug – tas nesveika.

P. S. Tarp kitko. Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės diena minima lapkričio 23-iąją. 1918 metų lapkričio 23 dieną buvo sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.