Kovos menai – ne tik sportas, bet ir didžiulė drausmė, pagarba bei atsakomybė

Arūnas Masalskis, Radviliškio karatė klubo „Kentauras“ prezidentas ir treneris, beveik visą savo gyvenimą atidavė sportui. Nuo šešerių metų pradėjęs lankyti bokso treniruotes, šiandien yra daugkartinis bokso, kovinės savigynos karatė čempionatų nugalėtojas, juodo diržo IV Dano meistras, išugdęs 22 meistrus (juodas diržas), daug perspektyvių sportininkų, kurie Europos ir pasaulio čempionatuose tapo čempionais ir prizininkais, dalis jų yra įkūrę savo sporto klubus. Šis treneris ugdo jaunąją kartą, puoselėja karatė tradicijas, jas perteikdamas vaikams – tai drausmė, pagarba ir atsakomybė.

– Kas Jus atvedė į karatė sportą bei paskatino siekti trenerio karjeros?

– Sportuoti pradėjau dar vaikystėje. Man buvo šešeri metai, kai pradėjau lankyti bokso treniruotes. Šios sporto šakos mokiausi iki 17 metų. Tada išvykau mokytis į Panevėžį ir ten pradėjau lankyti karatė ir kovinę savigyną. Grįžęs į Radviliškį jau neturėjau galimybės tęsti bokso užsiėmimus, nes nebuvo mano amžiaus varžovų. Nuo tada pradėjau važinėti į Šiaulius, kuriuose mokiausi karatė kovos menų. Tada Radviliškio mieste karatė klubo dar nebuvo, todėl ir kilo idėja įkurti savo karatė klubą. Iš pradžių (nuo 1992 metų) sporto klubas „Kentauras“ veikė tik kaip Šiaulių miesto klubo filialas, bet nuo 1997 metų jis jau buvo įregistruotas kaip atskiras Radviliškyje veikiantis sporto klubas. Mūsų veikla sparčiai plėtėsi, 2004 metais įkūrėme savo klubo filialą Šiauliuose, „Romuvos“ progimnazijoje.

Nuo 1994–2012 metų mūsų klubas buvo Lietuvos shotokan karatė federacijos (LSKF) narys, nuo 2012 metų JKA Lietuvos karatė asociacijos narys, reguliariai dalyvauja federacijos renginiuose, parodomosiose varžybose, nuo 2017 metų yra Pasaulinės karatė federacijos (WKF) narys.

– Sportuojate beveik visą savo gyvenimą. Papasakokite plačiau apie asmeninius sporto pasiekimus, kitus įvertinimus.

– Pergalės mane lydėjo nuo mažų dienų – buvau Lietuvos vaikų (1984 m.) ir jaunimo (1989 m.) bokso čempionas, daugelio Lietuvos kovinės savigynos ir karatė tarptautinių turnyrų prizininkas. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pasirinkau trenerio karjerą ir turėjau galimybę išugdyti tiek daug perspektyvių sportininkų, kurie Europos ir pasaulio čempionatuose ne kartą tapo čempionais bei prizininkais. Tai man didžiulis įvertinimas, nors ir kiti pastebi mano darbus.

Už aukštus auklėtinių sportinius pasiekimus net penkis kartus buvau apdovanotas Kūno kultūros ir sporto departamento padėkos raštu, 2008 metais gavau dar vieną apdovanojimą – Šiaulių apskrities viršininko padėką. 2010 metais Radviliškio rajono savivaldybės meras apdovanojo aukščiausiu Radviliškio rajono savivaldybės apdovanojimu – Mero Padėkos ženklu. Lietuvos shotokan karatė federacija už aukštus sportinius pasiekimus (2010 m. per metus laimėti 9 medaliai Europos ir pasaulio čempionatuose, 2011 m. – 14 medalių) mane išrinko geriausiu 2010–2011 metų treneriu už iniciatyvų naujų pedagoginių idėjų, karatė programų kūrimą, savitų mokymo metodų įgyvendinimą, mokomųjų seminarų rengimą, paskaitų karatė kvalifikacijos tobulinimosi temomis Lietuvos sporto treneriams skaitymą bei kitas veiklas. Pagrindinis mano mokymų tikslas – ugdyti jaunąją kartą, puoselėti karatė tradicijas – drausmę, pagarbą, atsakomybę.

Jaučiu didžiulį palaikymą ir iš gimtojo miesto valdžios. 2012 metais Radviliškio miesto 445-ojo jubiliejaus proga man buvo suteiktas Radviliškio krašto Garbės piliečio vardas. Didžiuojuosi ir gautais Prezidentės apdovanojimais bei padėkomis už Lietuvos vardo garsinimą.

– O kokiais savo mokinių sportiniais laimėjimais galite pasigirti?

– Kasmet su savo mokiniais važiuojame į Europos ir pasaulio čempionatus, todėl medalių mano vaikai, jaunučiai ir jauniai yra iškovoję labai daug. Kadangi dauguma jaunų žmonių baigę mokyklą išvažiuoja studijuoti į didžiuosius miestus, tai suaugusiųjų treniruoti beveik netenka. Išimtis yra Remigijus Jurgilaitis, kuris šiuo metu gyvena Anglijoje, bet varžybose atstovauja klubui „Kentauras“.

R. Jurgilaitis 2018 metų Europos sportinės karatė 9 vietos laimėtojas Serbijoje vykusiame čempionate, yra Lietuvos viceprizininkas. Kasmet mūsų sportininkai apdovanojami geriausių sportininkų rinkimuose Radviliškio mieste, ne kartą apdovanoti Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimais.

– Dažnam atrodo, kad karatė – labai vyriškas sportas. Tai mitas, ar tiesa?

– Tikrai mitas. Taip galvojantys tėveliai rečiau leidžia savo dukras į karatė treniruotes, tačiau noriu pabrėžti, kad tai visiškai saugus sportas, kuris tinka tiek mergaitėms, tiek berniukams. Mokome nuo 4 metų iki senjorų, pergalę šiame sporte lemia ne jėga, bet greitis. Ypač vertinama vieno tikslaus smūgio technika, nes tikslūs veiksmai garantuoja apsaugą nuo traumų, todėl ši sporto šaka dažnam tampa pomėgiu. Užsiimantys karatė sportu žmonės tobulėja ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai, nes yra ugdoma drausmė, atsakomybė, pagarba šalia esančiam žmogui. Net Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė didžiuojasi, kad mokėsi karatė, šis sportas padeda išugdyti pareigingą, atsakingą ir dorą pilietį. Galiu patikinti, kad tai visiškai saugus sportas.

– Ar jūsų klubas turi kokių nors tradicijų?

– Taip. Nuo rugsėjo 1-osios pradedame rinkti naujų narių grupes, kurias ruošiame gruodžio mėnesį vyksiantiems egzaminams, o po jų rengiame didžiulę kalėdinę šventę. Pavasarį vėl visų laukia egzaminai, tačiau po jų vėl atokvėpis – vaikams organizuojame „Samurajų“ stovyklą. Visi klubo nariai gyvena klube, vyksta naujokų krikštynos. Kitą stovyklą organizuojame vasarą, dažniausiai vykstame į pajūrį. Kartu keliaujame į varžybas, drauge važiuojame į ekskursijas. Vykdome įvairią veiklą – organizuojame seminarus, kviečiame meistrus iš užsienio.

Klubas „Kentauras“ dalyvauja ir visuomeniniuose projektuose, miesto šventėse, ugdymo įstaigose, kuriose pristato savo parodomąją programą.

– Nauji mokslo metai – tikras galvosūkis tėvams. Patarkite, kaip išrinkti tinkamiausią sportinį užsiėmimą savo atžalai.

– Iš savo auklėtinių tėvų labai dažnai girdžiu, kad mūsų klubą savo atžaloms išrinko todėl, kad vertina mūsų mokymų drausmę, ugdomą pagarbą. Yra daug aktyvių vaikų, kurie atrodo namuose sunkiai suvaldomi, tačiau pas mus jie privalo laikytis bendros tvarkos. Todėl tėveliai tai vertina. Mes, tikriausiai, vieninteliai, kurie dar laikosi tradicinių karatė mokymų principų, kai kitur lieka tik karatė sportas. Kviečiu tėvelius atkreipti dėmesį į trenerių kompetenciją, patirtį, rengiamų sportininkų pasiekimus.

Augustės ZDANEVIČIŪTĖS informacija